Kiti metų knygų sąrašai
- „The Washington Post“: dešimt geriausių šių metų knygų
- 15min metų knygų rinkimai: 6 knygos, į kurias verta atkreipti dėmesį
Grožinės literatūros knygos
Pažvelkime atidžiau, kokias penkias grožinės literatūros knygos šiemet išskiria „The New York Times“.
Jennifer Egan, „The Candy House“
Amerikiečių rašytoja, prestižinės Pulitzerio premijos laureatė knygoje pasakoja apie technologijų specialistą Bixą Boutoną, kurio naujas išradimas leidžia susipažinti su visais kada nors turėtais žmogaus prisiminimais ir dalytis jais mainais į galimybę pažinti su kitų žmonių prisiminimus. Tai jaudinantis liudijimas apie žmogaus ryšio, šeimos, privatumo ir meilės troškimo atkaklumą.
Stulbinantis, jaudinantis. Tai tik pora žodžių, kaip šis romanas buvo sutiktas kritikų. Knygą tarp metų įsimintiniausių mini tokie leidiniai kaip „The New Yorker“, „Time“, „Entertainment Weekly,“, „Vogue“ ir eilė kitų.
Claire-Louise Bennett, „Checkout 19“
„Į vakarus nuo Londono esančiame darbininkų klasės miestelyje moksleivė, apsvaigusi nuo pirmųjų vaizduotės kibirkščių, užrašinėja istorijas ant paskutinių sąsiuvinio puslapių. Augant jai viskas ir visi, su kuo ji susiduria, tampa įkvėpimu jos talentui“, – rašoma knygos anotacijoje ir priduriama, kad šis kūrinys patvirtina vaizduotės galią ir magišką gebėjimą jos pagalba pabėgti nuo kasdienybės, jei tik gebama šią jėgą valdyti.
„Bennett rašo kaip niekas kitas. Ji yra retas talentas, o jos knyga yra meistriškas romanas“, – apie kūrinį sako norvegų literatūros žvaigždė Karlas Ove Knausgaardas.
Romaną tarp metų geriausių mini ir leidiniai „The New Yorker“, „Vogue“.
Barbara Kingsolver, „Demon Copperhead“
Amerikiečių rašytoja savo naujausioje knygoje pasakoja apie berniuką, kurį pagimdo nepilnametė motina. Skurde gimęs vaikas išsiskiria sąmoju ir drąsa, kuri praverčia žengiant žingsnius gyvenime, kuris išties nelepina.
Tarp geriausių metų knygų šį kūrinį mini ir „The Washington Post“ bei „Amazon“.
Namwali Serpell, „The Furrows“
Romane užfiksuota nepaprasta sielvarto patirtis. Tai drąsus atminties ir gedulo tyrinėjimas, netikėtai virstantis pasakojimu apie klaidingą tapatybę, dvigubą sąmonę ir trokštamą – o kartais ir sąmoningą – susitikimą su tais, kurių netekome.
Zambijoje gimusios amerikiečių rašytojos knyga pateko į išplėstinį literatūrinio prizo „Joyce Carol Oates Prize“ sąrašą, o ją kaip vieną geriausių metų kūrinių mini tokie leidiniai kaip „The New York Times“, „Publishers Weekly“, „Time“, „The Washington Post“, „Los Angeles Times“, „The Guardian“ ir eilė kitų.
Hernan Diaz, „Trust“
Knyga, atsidūrusi „Booker“ premijos ilgajame sąraše, pasakoja apie Volstrito magnatą Benjaminą ir ekscentriškų aristokratų dukterį Heleną. Paslaptys apie jų turtingumą ir didybę skatina apkalbas ir verčia kurti pačias neįtikėtiniausias istorijas. Tad kokia kaina jie įgijo savo milžinišką turtą?
Romaną sudaro keturios dalys. Pirmoje pasakojama apie tragišką turtingiausio Amerikos žmogaus likimą. Antrojoje Helena atskleidžia savo paties istoriją. O trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse – juos pažinojusių žmonių liudijimai, atskleidžiantys dar daugiau intrigos.
Tarp geriausių metų knygų romaną mini ir leidinys „The Washington Post“.
Negrožinės literatūros knygos
O dabar pažvelkime, kokias penkias negrožinės literatūros knygos šiemet išskiria „The New York Times“.
Edas Yongas, „An Immense World“
Žemėje gausu vaizdų ir tekstūrų, garsų ir vibracijų, kvapų ir skonių, elektrinių ir magnetinių laukų. Tačiau kiekviena gyvūnų rūšis, įskaitant žmones, yra uždaryta savo unikaliame jutimų burbule ir suvokia tik mažą dalelę mūsų milžiniško pasaulio. Knygoje britų kilmės amerikiečių mokslo žurnalistas Edas Yongas kviečia skaitytojus peržengti savo pojūčių ribas, leisdamas suvokti mus supančius kvapų, elektromagnetizmo bangų ir slėgio impulsus.
Šioje knygoje galima susipažinti su vabalais, kuriuos traukia ugnis, vėžliais, galinčiais sekti Žemės magnetinius laukus, žuvimis, užpildančiomis upes elektriniais pranešimais, ir net žmonėmis, kurie valdo sonarą kaip šikšnosparniai. Tai akiratį praplečianti mokslo tyrinėjimų knyga.
Hua Hsu, „Stay True“
„New Yorker“ darbuotojos jaudinantys memuarai apie draugystę, sielvartą, savęs ieškojimą ir paguodą, kurią galima rasti meno pagalba. Kaip sakoma knygos anotacijoje, tai drąsinantis memuarų pasakojimas apie brendimą ir apie tai, kaip keliauti per pasaulį ieškant prasmės ir saugios priklausomybės.
Kaip geriausią metų knygą į savo dešimtuką ją įtraukė ir leidinys „The Washington Post“.
Rachel Aviv, „Strangers to Ourselves“
Knyga kelia esminius klausimus apie tai, kaip mes suprantame save krizės ir nelaimės laikotarpiais. Autorė rašo apie žmones, kurie susidūrė su ribotomis psichiatrinių paaiškinimų apie tai, kas jie yra, galimybėmis. Ji kalba apie indų moterį, šlovinamą kaip šventąją; įkalintą motiną, kuri, pasveikusi nuo psichozės, kovoja dėl savo vaikų; vyrą, kuris savo gyvenimą paskyrė kerštui psichoanalitikams; pasiturinčią jauną moterį, kuri, nusprendžia atsisakyti vaistų, nes nežino, kas ji yra be jų. Šį gilų empatijos žvilgsnį knygos autorė reflektuoja per savo pačios patirtį gulint ligoninėje.
Tarp geriausių metų knygų šį kūrinį mini ir tokie leidiniai kaip „The Wall Street Journal“, „Los Angeles Times“, „Time“, „The Washington Post“, „The New Yorker“, „Vogue“ ir eilė kitų.
Linda Villarosa, „Under the Skin“
Tai reikšminga knyga, kurioje pasakojama apie rasinius skirtumus Amerikoje, ir atskleidžianti, kokią žalą rasizmas daro žmonėms ir jų sveikatai.
Amerikiečių rašytoja ir žurnalistė knygoje atskleidžia Amerikos sveikatos priežiūros sistemos ir visuomenės jėgas, dėl kurių juodaodžiai, palyginti su baltaodžiais, „serga dažniau ir miršta greičiau“. Kaip rašoma anotacijoje, L.Villarosa aprašo naują supratimą, jog kasdien susidurdami su rasizmo rykštėmis juodaodžiai per anksti sensta. Nepamirštamų žmonių istorijų ir neginčijamų įrodymų paremta knyga yra dramatiškas, tragiškas ir būtinas skaitinys.
Fintanas O’Toole'as, „We Don’t Know Ourselves“
Žymaus airių rašytojo meistriška, genialiai įžvalgi kronika apie sukrečiančias permainas, kurios jo tėvynę įtraukė į šiuolaikinį pasaulio pasaulio viesulus.
Knygos autorius gimė 1958 metais, kai Airijos vyriausybė, apimta nevilties, nes visi jauni žmonės išvažiavo, atvėrė šalį užsienio investicijoms ir populiariajai kultūrai. Taip prasidėjo dešimtmečius trukęs ir tebesitęsiantis eksperimentas su airių nacionaline tapatybe. Knygoje F.O'Toole'as supina savo patirtį su Airijos socialiniais, kultūriniais ir ekonominiais pokyčiais, parodydamas, kaip Airija iš reakcingo „užkampio“ virto beveik visiškai atvira visuomene – galbūt tai labiausiai stebinanti nacionalinė transformacija šiuolaikinėje istorijoje.
