– Tomai, o kodėl jūs Tomas?
– Nes čia taip parašyta (rodo knygos viršelį).
– O kodėl rašote apie raganą Šiokiątokią? Jūs ką, išprotėjot? Juk raganų nėra, jūs apgaudinėjate vaikus!!!
– Iš tikrųjų vaikus apgaudinėja tie, kurie sako, kad raganų nėra. Kaip ir tie, kurie įrodinėja, kad raganų yra. Kaip ten yra iš tikrųjų, geriausiai žino tik patys vaikai. O kad jiems būtų lengviau žinoti, vieni rašo knygas apie neraganą, o kiti ‒ kad ir aš ‒ vieną kitą ir apie raganą.
– Tomai, o kodėl neužteko pirmos knygos apie raganą, kiekgi galima?
– Visada smagu grįžti prie savo šaknų. Bandžiau ir morkų šaknis, ir kopūstų, bet peržvelgęs savo bibliografiją supratau ‒ mano, kaip vaikų rašytojo, šaknys slepiasi knygoje apie raganą Šiokiątokią (rodo savo pirmosios knygos šaknis). Tad visai smagu, kad mano dešimtoji knyga vaikams sugrįžta prie pirmosios!
O kur dar skaitytojai su pasiūlymais: „Gal baikite vieną kartą rašy...“ (raudonuoja). Oi, su klausimais: „Kada parašysite raganos Šiokiostokios tęsinį?“ Tad ir neliko nieko kito, kaip tik sėsti ir rašyti.
– Kuo skiriasi pirmoji knyga nuo antrosios? Man jos pasirodė labai panašios, bent jau viršeliai.
– Jos turi vieną pagrindinį skirtumą: pirmąją knygą apie Šiokiątokią parašiau kiek anksčiau, o antrąją ‒ kiek vėliau. Dar skiriasi ir vaikų skaičiumi, nes pirmoje knygoje jų buvo lygiai 0, o antrojoje vaikų skaičius net paseptyniagubėjo. O ir aš pats, rašydamas pirmąją knygą, buvau dar bevaikis. Šiandien turiu dvi knygas apie raganą ir du vaikus.
Dar pirmojoje knygoje... Ai, patys perskaitykite. Kiek girdėjau iš knygos leidėjos, istorija žiauriai gera (didžiuojasi iškėlęs galvą)!
– Pirmąją knygą skaitydamas juokiausi, o antrą ‒ verkiau. Jūs čia specialiai?
– Tai aišku, kiek galima juoktis (verkia)? Tad jei kažkas skaitydamas knygą apie Šiokiostokios vaikus nenusibrauks nė vienos ašarėlės, bus tikras beširdis. O jei nusibrauks ‒ tai tikras suširdis. Rinktis skaitytojui (beda pirštu į skaitytoją).
– Antroji knyga ‒ apie raganos vaikus, tai spėju, kad trečioji bus apie anūkus?
– Spėju tą, spėju aną... Žurnalistas jūs ar koks aiškiaregys (stebisi) ?
– Kur išleistumėt pinigus, jeigu gautumėt didelę premiją už raganų ir jų vaikų aprašymus?
– Nusipirkčiau mašinėlę su nuotoliniu valdymu, nes sūnus ne visada pasidalina (liūdi, verkia, ašaroja, ima bliauti).
– Ar pats esat pažįstamas su raganom? Kaip jas atskirti, tarkim, turguje?
– Labai paprastai (nusiveda žurnalistą į turgų)! Ragana turguje niekada nepardavinės šluotų ‒ tad venkite visų, kurie stovi už prekystalio ne su šluotomis. O kaip atskirti raganą pirkėją? Ji pirks bet ką, tik ne šluotą ‒ juk vieną jau turi!
