Šis festivalis – puiki proga susipažinti su gražiausiais šių laikų lietuvių ir pasaulio poetų kūryba. Interneto knygynas patogupirkti.lt kviečia net ir pasibaigus festivaliui, nesiskirti su eilėmis ir pristato populiariausios poezijos rinkinius skaitytojams.
„Neatsimerk, Viešpatie“
Šių metų „Poezijos pavasario“ laureatas, publicistas ir poetas Vytautas Kaziela buvo apdovanotas už savo naujausią poezijos knygą „Neatsimerk, Viešpatie“.
Eilėraščių rinkinyje poetas sufleruoja, kad bus kalbama apie kraštutinius išgyvenimus. Taip ir yra – V. Kazielos poezijoje, viena vertus, kalbama apie egzistencinę subjekto vienatvę, išsiskyrimus, artėjančią mirtį, kita vertus – apie Rusijos sukeltą karą Ukrainoje.
Pats poetas teigia, jog niekada nebuvo rašęs eilėraščių patriotine tematika, tačiau karas Ukrainoje viską apvertė. Jo kūryboje persipina karo keliama neviltis ir tikėjimas, duoklė gamtai ir technologijų įtaka. V. Kaziela yra pelnęs ne vieną svarbią lietuvių literatūros premiją, o 2023 metais poezijos knygą „Neatsimerk, Viešpatie“ Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas išrinko į kūrybiškiausių knygų dvyliktuką.
„Tai“
Danų poetė Inger Christensen – eksperimentatorė ir novatorė, vienas stipriausių Skandinavijos poetinių balsų, ne kartą nominuota Nobelio literatūros premijai, įvertinta prestižiniais Europos apdovanojimais.
Lietuvių skaitytojams pristatomas pirmasis danų poezijos vertimas „Tai“, laikomas I. Christensen šedevru. Pirmą kartą 1969 m. išleistas poezijos rinkinys užkariavo skaitytojų širdis ir tapo bene populiariausiu kūriniu visoje Danijoje.
„Tai“ – eiliuotas pasakojimas apie žmogaus, kalbos ir pasaulio tarpusavio ryšį, kalbos prigimtį ir dalyvavimą mūsų tikrovėje. Knygos kompozicija – griežtai matematinė, tačiau jos veikėjai netradiciniai – amebos, akmenys ir fabrikai, baimė ir jūros ežiai, beprotnamiai, smėlis, seksualumas ir giesmės. Jaunatviška energija trykštantis rinkinys – svarbi pažintis su Skandinavijos poezijos subtilybėmis.
„Vėjo akys“
Poetas, knygų vaikams autorius Jonas Liniauskas po aštuonerių metų pertraukos poezijos mėgėjams pristatė savo aštuntąją eilėraščių knygą „Vėjo akys“. Naujosios poezijos knygos leitmotyvas – laikas – esamas, būsimas ir buvęs, laikas, kuriame įstringama, ir laikas, kuris prateka pro šalį. J. Liniausko poezijoje susipina minorinės gamos ir šmaikščios pastabos, pulsuojanti gyvastis ir kontūrai to, kas net neegzistavo.
„Tarsi žuvį į juodą krantą“
Poetas, prozininkas, publicistas, muzikantas ir socialinis aktyvistas Serhij Žadan – naujosios ukrainiečių literatūros simbolis ir pasididžiavimas, ne kartą lankęsis ir Lietuvoje. „Tarsi žuvį į juodą krantą“ – pirmoji į lietuvių kalbą išversta autoriaus knyga.
S. Žadan poezijos knyga atskleidžia žmogaus jausenas ir mintis istorinių lūžių akivaizdoje. Pats poetas teigia, kad prasidėjus karui Ukrainoje, pakito ir jo kūryba. Joje atsispindi Rytų Ukrainos laukinis kapitalizmas, Maidano įvykiai ir dabartinius neramumai šalyje. „Tarsi žuvį į juodą krantą“ sudaro lyriški, pakilūs, melancholiški, džiaugsmingi, šiurkštūs, graudūs, meditatyvūs ir skvarbūs poeto tekstai.
„Saulėgrįža“
Poetas ir istorijos mokytojas Albinas Galinis tiki, jog su poezijos pagalba šiame beprotišku tempu judančiame pasaulyje galima stabtelėti ir iš kito kampo pažvelgti į pasaulį. Savo naujausiame poezijos rinkinyje „Saulėgrįža“ jis supina filosofijos, istorijos, gamtos religijos ir klasikinės literatūros tematikas. Pasak A. Galinio, poezija – tai metaforų erdvė, kultūros dalis, turinti specifinę kalbą, kuria kreipiamasi į žmogaus širdį, protą ir vaizduotę.
„Sidabro juodumo“
Bruno K. Öijer – ryški Švedijos poezijos asmenybė, performansų menininkas, aštrus visuomenės kritikas, nepritampantis maištininkas. Jo kūryboje vyrauja šviesos ir tamsos paieškos, kančią, liūdesį ir melancholiją gaubia mistiški pajautimai. Praėjus dvidešimčiai metų po lietuvių kalba išleisto švedo pirmojo eilėraščių rinkinio „Kol nuodai veikia“, lietuvių skaitytojus pasitiko naujasis 102 eilėraščių rinkinys „Sidabro juodumo“. Jo eilės prikausto savo tikrumu, praplečia pasaulio ir vidinio gyvenimo suvokimą, išryškina sielos skaudulius, neleidžia užsisukti rutinoje.
„dā dongou nematont, bet žemē jau žėnont“
Poezija, nukelianti į mistinį, tačiau tuo pačiu labai tikrą ir nuoširdų Žemaitijos kraštą. Poetas, literatūros kritikas ir eseistas Justinas Kubilius knygoje „dā dongou nematont, bet žemē jau žėnont“ sudėjo žemaičių tarme rašytus eilėraščius ir 23 prozos paveikslus, vadinamus stacijomis. Eilėraščių rinkinyje stipriai juntama istorijos įtaka Žemaitijos žemei, o ir pats poetas patvirtina, jog kūryba, kaip ir namai Kernų kaime – saugi tapatybės vieta, savasties pamatas, kur visa žmogaus būtis ir ją reginti dvasia yra tarmiška.
„Amerikos atradimas, arba Vaizduotės šokis“
Poetas ir prozininkas Alvydas Valenta – meistriškai valdantis plunksną, savo eilėraščiuose sukuriantis netikėtus interesų darinius. Neregintis poetas poezijos rinkinyje „Amerikos atradimas, arba Vaizduotės šokis“ sudėjo virš šimto savo gražiausios kūrybos eilėraščių, kurie patiks mėgstantiems savo vakarus praskaidrinti tauriomis eilėmis.
Pasak literatūrologės Elenos Baliutytės, A. Valentos poezija skatina filosofinio pobūdžio refleksijas apie laiką, tradiciją, vertybes, o itin patraukli poeto kūrybos ypatybė – skepsis, ironija ir „apverstos vertybės“.
„Laukinis vilkdalgis“
Viena žinomiausių Amerikos poečių Louise Glück 2020 m. pelnė Nobelio premiją „už su niekuo nesupainiojamą poetišką balsą, kurio asketiškas grožis paverčia individo egzistenciją universalia“. Už savo eilėraščių rinkinį „Laukinis vilkdalgis“ žymi poetė taip pat pelnė ir kitą svarbų įvertinimą – Pulitzerio premiją ir sukėlė tikras bangas poezijos mylėtojų pakrantėje.
Šis poezijos rinkinys – savotiškas pokalbis tarp sode augančių gėlių, sodininko ir dieviškos esybės – gaivus skaitinys už lango beldžiantis vasarai. Čia viskas remiasi poetine energija, išlikusia senuosiuose trubadūrų poezijos pavasario įvaizdžiuose, Biblijos lauko lelijose, gamtos atgimime. Autorė kalba apie meilę, mirtį, grožio trapumą ir būties laikinumą, apie viltį, atgimimą ir tikėjimą. Į lietuvių kalbą poetės eilėraščius išvertė du žinomi poetai ir vertėjai – Marius Burokas ir Dominykas Norkūnas.
„Švelnumas pragare“
Lietuvių poetai žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir už Atlanto ribų – anglų kalba rašiusio lietuvių išeivio ir amerikietės sūnus poetas ir dramaturgas Vytautas Pliura su poezija susidūrė visai netikėtai. Užaugęs Ilinojaus valstijoje, vėliau, baigęs kino gamybos studijas Los Andžele, jis dirbo režisieriumi ir prodiuseriu, pastatė ne vieną pjesę. Rašyti poeziją, kaip pats yra sakęs, pradėjo „kone per klaidą“, 1993 m., tačiau mėginimas buvo sėkmingas – jo kūryba pasirodė įvairiuose periodiniuose leidiniuose, eilėraščiai pateko į keletą JAV poezijos antologijų.
„Švelnumas pragare“ – pirmasis poeto eilėraščių rinkinys, išverstas į lietuvių kalbą. Jame V. Pliura nepagražintai ir atvirai kalba apie homoseksualų patirtis paskutiniuose praėjusio amžiaus dešimtmečiuose. Poetas žodžiais nupiešia skaitytojui savo gyvenimą – tėvą, kuris šaipydavosi iš homoseksualų, apie visuomenės veidmainystę, deginančią neapykantą sau, nesibaigiančias artumo, meilės ir supratimo paieškas pasaulyje, kuriame reikia būti kažkuo kitu.
Pasak rašytojos, literatūros tyrėjos ir kritikės Virginijos Kulvinskaitės – Cibarauskės, V. Pliuros poezijos rinkinys „atlieka dvigubą misiją“ – atskleidžia homoseksualumo neslepiančio vyro ir daugiaveidės Amerikos kasdienybę bei praturtina lietuvių poetinę kalbą naujais išraiškos būdais.
