Besiruošiant tautos šventei, verta atsigręžti į praeitį ir prisiminti, su kokiais sunkumais ir laimėjimais teko susidurti Lietuvai, kol užgyveno tvirtą, vieningos, stiprios ir nepriklausomos valstybės titulą. Interneto knygynas patogupirkti.lt skaitytojams pristato populiariausias knygas apie Lietuvos istoriją.
Juozas Brazauskas „Svetimoje padangėje“
Ką lietuviams teko išgyventi Antrojo pasaulinio karo metais? Didelė dalis Lietuvos gyventojų 1941-1951 m. ieškodami išsigelbėjimo, traukėsi į Vokietiją. Istorinėje apybraižoje „Svetima padangė“ Lietuvos istorijos draugijos narys, istorijos mokymo priemonių ir vadovėlių, knygų autorius Juozas Brazauskas pateikia to meto liudininkų prisiminimus, laiškus ir svarbių dokumentų ištraukas.
Autorius skaitytojus supažindina su vienu tragiškiausių Lietuvos istorijos puslapių. Lietuvą paliekantys pabėgėliai tikėjosi, jog pasitraukimas į Vokietiją bus trumpas ir nesudėtingas, tačiau gyventi po svetimu dangumi, sunkiomis sąlygomis teko gerokai ilgiau.
Valdas Rakutis „Prieš panyrant į sutemas“
Karo istorikas Valdas Rakutis tiki – jeigu neperprasime Lietuvos istorijos XVIII amžiuje, būsime pasmerkti kartoti tas pačias klaidas. Savo knygoje „Prieš panyrant į sutemas“ jis kviečia skaitytojus į intriguojantį istorinį žygį – naujai pažvelgti į lenkų ir lietuvių istorikų sukurtus mitus bei pakalbėti apie šio amžiaus aukštumas ir žemumas be išankstinių nuostatų.
Kas iš tiesų kaltas dėl to, kad Abiejų Tautų Respublika – didelė ir sena valstybė – XVIII amžiaus pabaigoje tiesiog dingo iš Europos žemėlapio? Gudri ir godi rusų imperatorienė Jekaterina II, o galbūt tai ir pačių Lietuvos ir Lenkijos didikų bajorų kaltė, jog laikėsi įsikibę senųjų laikų idealų ir neleido valstybei judėti į priekį?
V. Rakutis su skaitytojais dalijasi įžvalgomis apie to meto įvykius ir jų pasekmes, brėžia paraleles su šiuolaikiniu pasauliu. Lengvai, tarsi šnekučiuodamasis autorius pasakoja apie ATR laikų peripetijas ir svarbias to laiko pamokas: „Nes tik tauta, suvokianti savo šaknis, gali sukurti stiprią, ilgalaikę ir savimi besididžiuojančią̨ valstybę, turinčią gerų draugų ir Dievo palaimą“, – tiki karo istorikas.
„Pirčiupių tragedija“
Šiemet praėjo lygiai 80 metų, kai 1944 m. birželio 3 dienos ankstų rytą nacių SS baudėjai, keršydami už raudonųjų partizanų netoliese nukautus kelis Vermachto karius, apsupo kaimą ir, suvarę į kluonus, gyvus sudegino 119 nekaltų žmonių. Tai neatsiejama lietuvių tautos istorinės atminties dalis, aprašoma leidinyje „Pirčiupių tragedija“.
Istorikų Arūno Bubnio, Ryto Narvydo ir Andriaus Tumavičiaus sudaryta knyga skirta plačiau atskleisti tragediją lėmusius įvykius. Čia rašoma apie vokiečių SS ir policijos 16-ąjį pulką, kurio kareiviai vykdė egzekuciją, aptariama Rūdninkų girios sovietų partizanų, savo veiksmais išprovokavusių nekaltų žmonių nužudymus, būrių veiksmai, išsamiai pasakojama apie įvykusias žudynes. Svarbiame istoriniame leidinyje taip pat publikuojami autentiški išgyvenusiųjų pirčiupiečių liudijimai bei archyviniai dokumentai ir nuotraukos.
Kamil Janicki „Lietuvos ir Lenkijos istoriją kūrusios damos“
Dažnai nutylimas, tačiau ne ką mažiau svarbus yra moterų vaidmuo Lietuvos istorijoje. Lenkų rašytojas Kamil Janicki žvelgia ne tik į Lietuvos, bet ir į mūsų kaimynės Lenkijos valdovių indėlį šalių gerovei, knygoje „Lietuvos ir Lenkijos istoriją kūrusios damos“.
Jadvyga Kališietė, kovojusi už dinastijos išlikimą, Kazimiero Didžiojo sesuo Elžbieta, tapusi paskutiniąja karalystės viltimi, Jadvyga Anžujietė, pramynusi kelią į Abiejų Tautų Respublikos galybę – tvirtos ir ambicingos moterys parodė visam pasauliui, jog yra ne ką prastesnės valdovės ir gali pasiekti įspūdingų tikslų.
Norbertas Černiauskas „Fado. Trumpa neįvykusios Lietuvos istorija“
Kaip atrodytų alternatyvi Lietuvos istorija? Jei XX a. šalis nebūtų okupuota ir išvengtų Antrojo pasaulinio karo siaubų? Jei nepriklausomos valstybės gyvenimas tęstųsi politinių realijų, ūkio reformų, sporto varžybų ir rokenrolo šėlsme? Istorikas ir Vilniaus universiteto dėstytojas Norbertas Černiauskas kviečia pasivaikščiojimui po neįvykusią istoriją – patirti nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, tačiau neįvyko – knygoje „Fado. Trumpa neįvykusios Lietuvos istorija“.
Skaitytojai yra panardinami į 1968-ųjų metų vasarą, kai senųjų politikų kartai užleidžiant pozicijas, kilo audringi jaunimo protestai, ginčai dėl Antano Smetonos atminimo, mene skleidėsi hipių ideologija, šalies bažnyčias pasiekė Vatikano II susirinkimo nutarimai. Autorius brėžia netikėtas Lietuvos paraleles su Portugalija, tikindamas, jog abu šiuos kraštus jungia nenumaldomas ilgesys praeičiai ir neįvykusiam laikui. Pasak N. Černiausko, ši knyga tarsi priminimas piliečiams šiuo metu daryti viską, kad Ukrainai ir visai Vidurio Europai nebetektų vytis iš jų atimto laiko ir istorijos.
Juozapas Jaroševičius „Lietuvos vaizdas jos civilizacijos požiūriu nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus pabaigos“
Juozapas Jaroševičius – Vilniaus universiteto profesorius, nuo 1827 m. dėstęs civilinę ir baudžiamąją teisę, diplomatiją ir statistiką, laikomas Lietuvos kultūros tyrimų pradininku. Jo veikalas „Lietuvos vaizdas jos civilizacijos požiūriu nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus pabaigos“ pirmą kartą buvo išleistas 1844–1845 metais ir pelnytai vadinamas XIX a. Vilniaus ir Lietuvos istorijos, kultūros paveldo paminklu. Šiemet šis svarbus istorinis šaltinis pirmą kartą pateikiamas skaitytojams lietuvių kalba.
Leidinyje autorius nušviečia krašto praeities iki krikščionybės priėmimo dalykus, aptaria Lietuvos genčių kilmę, jų civilizacijos lygį, kovas su kryžiuočiais, dvasinę ir materialiąją kultūrą, feodalizmą, teisę, religiją, papročius, o taip pat žemdirbystės, amatų, prekybos raidą, kalbos, rašto pažangą. Tai knyga ne tik istorikams – tai svarbus ir įdomus šaltinis, skirtas platesnei visuomenei, visiems, kurie nori sužinoti daugiau apie Lietuvos istoriją.
„Kotryna Jogailaitė“
Lietuvos ir Lenkijos princesė, Švedijos karalienė, sujungusi trijų dinastijų galią ir iš Vilniaus į tuomet agrarinę ir atsilikusią Skandinavijos šalį atnešusi Europos kultūrą – meno istorikės Evos Mattsson knygoje „Kotryna Jogailaitė“ skaitytojai yra supažindinami įspūdinga šios nepaprastos moters istorija.
1562-ieji. Lenkijos karalystė ir Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė – galingiausios Europos sąjungininkės. Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos duktė Kotryna Jogailaitė išteka už Suomijos kunigaikščio Jono ir yra priversta keliauti su vyru į visiškai nepažįstamą, jos manymu, atsilikusią ir svetimą šalį. Jos atvykimas į šiaurę atnešą tikrą perversmą Švedijos kultūriniame gyvenime, čia prasideda Renesanso epochos banga.
Vis dėlto ši santuoka žymi ir ilgo karo pradžią. Tarp savęs kariauja broliai – Jonas ir Erikas, šalia vyksta karas su Rusija, karuose susipina politika ir religija. Dėl savo karališkos kilmės ir tarptautinių ryšių, Kotryna tampa ašimi, aplink kurią sukasi Šiaurės Europos politiniai ir religiniai įvykiai. O karų įkarštyje karalienei kalėjime gimsta sūnus, kuriam bus lemta pradėti naują Lenkijos ir Lietuvos karalių dinastiją. Pirmoji pasaulyje parašyta išsami istorinė Kotrynos Jogailaitės biografija šiemet pristatoma ir Lietuvos skaitytojams.
„Lietuvos ir Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės metraštis“
„Lietuvos ir Žemaičių Didžiosios Kunigaikštystės metraštis“ – tai pirmoji Lietuvos istorija nuo legendinių ištakų. Istorinių knygų mėgėjams pateikiamas kruopštus mokslinis metraščio tyrimas, atidžiai parengtas šaltinio perrašas ir metraštinio pasakojimo teksto specifiką bei tam tikrą ritmą išsaugantis lietuviškasis vertimas su vertingais komentarais.
Būtent iš šios knygos, joje publikuojamo metraštinio pasakojimo, skaitytojas sužinos, kada pirmą kartą kunigaikščio Gedimino sapne ant Vilniaus kalvos užkaukė didžiulis geležinis vilkas ir kas šalyje dėjosi paskui.
