Šiemet komisijas sudarė Audrius Ožalas, Jūratė Čerškutė, Marius Burokas, Jurga Mandrijauskaitė, Lina Buividavičiūtė, Mažvydas Karalius, Neringa Butnoriūtė, Ramunė Brundzaitė.
Daugiau informacijos apie 15min metų knygų rinkimus galite rasti čia.
15min knygų rinkimų tikslas – atkreipti dėmesį į vertingus tiek lietuvių rašytojų, tiek verstinius kūrinius, jų autorius ir vertėjus, skatinti skaitymą. Šiemet rinkimai vyksta aštuntus metus iš eilės.
Esminis kriterijus vertinant kūrinius – knygų išliekamoji, meninė, pažintinė vertė, verstinės knygos atveju vertinama ir jos vertimo kokybė. Taip pat knygos turi būti pirmą kartą išleistos lietuvių kalba (arba tai turi būti naujas knygos vertimas į lietuvių kalbą). Vertinamos knygos, išleistos nuo 2023 m. lapkričio 1 dienos iki 2024 m. rugsėjo 1 dienos.
Lietuvių knygų autoriams bus skirtos 500 eurų premijos, tokio paties dydžio premijos bus skirtos ir geriausiomis išrinktų verstinių knygos vertėjams – tuo pabrėžiant vertėjų, kurie lietuvių kalba prakalbina užsienio kūrinius ir neretai lieka šešėlyje – svarbą.
Kviečiame išsamiau susipažinti su knygomis, kurias skaitytojai išrinko savo metų geriausiomis.
TOP5: lietuvių autorių grožinės knygos
Benas Lastauskas „Tiems, kurie neskaito“
-
Leidykla: „Laisvės TV“
Tai pasakojimas apie žmones, kuriuos galime sutikti bare penktadienio vakarą, sporto klube ar laukdami eilėje prie greitojo maisto kiosko. Galbūt tai mūsų vaikystės draugai ar seni klasiokai, o gal netgi mes patys arba mūsų jauni suaugę vaikai.
Pirmoji tinklaraštininko knyga, parašyta gerai atpažįstamu žargonu, nevengiant organiško ir kartais itin šiurkštaus slengo, traukia autentiškais dialogais ir netikėtais siužeto posūkiais. Vis dėlto iš pirmo žvilgsnio lengvabūdiškas pasakojimas kelia šiuolaikinio jauno žmogaus socialinio, emocinio gyvenimo ir priklausomybių klausimus, tampa lyg subjektyviu autoriaus antropologiniu tyrimu.
Dalia Staponkutė, „Vivat Regina!“
-
Leidykla: „Apostrofa“
Paralelinių istorijų romane sugretinami dviejų moterų, politinių figūrų – Kipro, Jeruzalės ir Armėnijos karalienės Kotrynos Kornaro (1454–1510) ir Lietuvos didžiosios kunigaikštienės ir Lenkijos karalienės Barboros Radvilaitės (~1522–1551) – gyvenimai brėkštant Europos Renesansui.
Pasirinkti tokią romano formą paskatino graikų filosofo Plutarcho rašytos paralelinės biografijos. Romane minimi tikri istoriniai faktai ir vardai, tačiau sąsajos tarp jų ir dialogai – autorės išmonė.
Kotryna Zylė „Mylimi kaulai“
-
Leidykla: „Aukso žuvys“
Šis romanas – tai moters, savo namų sekcijoje saugančios trijų vyrų kaulus, gyvenimo istorija. Atmosferiškame, maginės realybės prisodrintame kūrinyje susipina miegamųjų rajonų kasdienybė ir kaimo folkloras.
Romano laikas nenusakomas, tariamas, o pasakojimo būdas primena ritualinę drobulę, į kurią susukami svarbiausi įvykiai, jausmai, atsiminimai, tamsaus humoro ir rupios kalbos blyksniai, gvildenamos santykių, ištikimybės, prietarų, žmogiškumo temos.
Sara Poisson „Šito gyvenimo skonis“
- Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Daugiasluoksnis kūrinys, romanas-autofikcija, distopinis pasakojimas. Kūrinio veiksmo aplinkybės primena ekologinę katastrofą. Trys pagrindiniai knygos personažai gyvena apribotos laisvės sąlygomis, primenančiomis socialinį eksperimentą.
Pasakojimui būdingas kritiškas požiūris į daugeliui savaime suprantamus dalykus, įskaitant maisto kultūrą. Įvairūs reiškiniai, santykiai ar objektai romane išgliaudomi iš įprasto kultūrinio kevalo, išvelkami iš patogių apvalkalų. Romanas erzina, provokuoja ir sykiu originaliai atspindi, estetizuoja, pašventina „šito gyvenimo skonį“.
Mantas Adomėnas „Moneta & labirintas“ (I ir II dalys)
- Leidykla: „Baltos lankos“
Vos pasirodžiusi autoriaus dilogija sulaukė didelės sėkmės, buvo ne kartą kartoti knygos tiražai ir jau spėta knygas versti į užsienio kalbas.
Du šnipų romanus parašęs buvęs užsienio reikalų viceministras skaitytojams pasakoja apie žvalgybos operacijas Lietuvoje, kurios veda į šių laikų Rusiją.
Knyga parašyta sykiu ir realistiškai, ir suteikia malonumą mėgstantiems šnipų, nuotykinius romanus.
TOP6: lietuvių autorių negrožinės knygos
Šioje kategorijoje skaitytojai išrinko šešias knygas – penktą ir šeštą vietą pasidalijo dvi knygos, surinkusios po vienodą skaičių balsų.
Deimantė Rudžinskaitė „Pasaulietė“
- Leidykla: „Baltos lankos“
Tai istorija apie išsilaisvinimą nuo psichologinio, fizinio ir dvasinio smurto. Knygoje nuoširdžiai, be užuolankų, kartais ironiškai pasakojama apie tikėjimo savimi ir vilties galią. Augdama Jehovos liudytojų šeimoje, Deimantė tikėjo, kad pasaulio pabaiga jau laukia ant slenksčio.
Todėl kartu su mama Šiaulių gatvėse ir daugiabučių laiptinėse skleidė „gerąją žinią“: atėjus Armagedonui, Jehova visus jam atsidavusius žmones pakvies į savo karalystę. Tiesa, Deimantė žinojo ir tai, kad rojus turi kainą – visišką atsiskyrimą nuo „pasauliečių", Jehova netikinčių žmonių, ir neva šėtoniškos jų įtakos.
Violeta Tapinienė „Susigrąžinto laiko blyksniai“
- Leidykla: „Tyto alba“
Šioje eseistikos knygoje – brandžios, neeilinės asmenybės mintys apie laiką, likimą, atmintį, netektį, gyvenimo geismą ir lemties paradoksus. Tai knyga geros eseistikos gerbėjams.
Neįtikėtina kelionė namo iš Sibiro ant mamos rankų, gyvenimas be vietos ir besislapstant okupuotoje Lietuvoje, pirmieji namai, jaunystė, šeima, turiningi metai mokykloje ir išugdyta daugybė laisvų, mąstančių žmonių – apie tai su literatūrine meistryste V.Tapinienė pasakoja knygoje.
Leonidas Donskis „Blogis yra laikinas“ (sud. Laimantas Jonušys)
- Leidykla: „Tyto alba“
Ši knyga – filosofo tekstų rinktinė, kurioje sugulė per 11 metų įvairiose knygose publikuoti darbai. Aktualūs vakar, šie tekstai tebėra svarbūs šiandien ir, tikriausiai, tokie bus visada. Ši knyga įrodo ir L.Donskio minties įvairiapusiškumą.
Tai – intelektualas, kuriam nebuvo neįdomių ar nesvarbių temų. Jis visada užuosdavo blogos politikos kvapą, veidmainystę ar neteisybę ir kalbėdavo apie tai nedvejodamas. Ši knyga – neužmirštamas ir nesenstantis L.Donskio kūrybos ir gyvenimo paveldas.
Norbertas Černiauskas „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“ 10 proc.
- Leidykla: „Aukso žuvys“
Įsivaizduokite, kad Lietuvos neištiko didžiausia XX a. katastrofa: šalis nebuvo okupuota ir išvengė Antrojo pasaulinio karo siaubo. Nebūtame kalendoriuje išryškėjo 1968-ųjų vasara, atnešusi daugybę permainų: senųjų politikų kartai užleidžiant pozicijas, kilo audringi jaunimo protestai, ginčai dėl Antano Smetonos atminimo, mene skleidėsi hipių ideologija, šalies bažnyčias pasiekė Vatikano II susirinkimo nutarimai.
Tai knyga apie neįvykusią istoriją, vaizduotę kaitinančią alternatyvią Lietuvos praeities versiją. Pasakojimas apie ilgesį ir nostalgiją laikui, kuris galėjo būti, bet neįvyko, – tarsi jausminga ir melancholiška fado daina.
Laima Baršauskienė „Mirtis ir mažiau svarbūs dalykai“
- Leidykla: BALTO leidybos namai
Autorė knygoje fiksuoja jautrias, graudžias ir skaudžias slaugytojos kasdienybės akimirkas, jos virsta istorijomis, priverčiančiomis susimąstyti, pasverti ar net perkainoti vertybes. Ji atvirai pasakoja apie pasiaukojantį medikų darbą, sudėtingus jo užkulisius ir atveria įsisenėjusias sveikatos sistemos žaizdas.
Tai knyga apie gyvenimą, nes, autorės įsitikinimu, kalbėti apie mirtį – tai kalbėti ne tik apie kančią, skausmą, gedulą, bet ir apie vaikų ir tėvų santykius, baimes, ateitį, meilę, laimę.
Narius Kairys „Yura yura. 88 šventyklų kelias“
- Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Yura yura japoniškai reiškia svyruoti, linguoti, siūbuoti, banguoti. Šis žodis ne tik fonetiškai artimas lietuviškam žodžiui jūra, bet ir per savo reikšmę leidžia filosofiškai pažvelgti į patį ėjimo procesą.
Taip pavadintos knygos ašis – Nariaus Kairio patirtys keliaujant Šikoku 88 šventyklų keliu, savanoriaujant prieštarų kupinoje budistinėje šventykloje ir darbuojantis aukštai kalnuose įsikūrusiame, miško atsodinimu besirūpinančiame ūkyje.
TOP5: verstinės grožinės knygos
Bartosz Polonski „Robčikas“
- Leidykla „Slinktys“
- Vertėja: Evelina Bondar
Šiame romane personažai prabyla slengu, kuris sujungia slavų, lietuvių ir anglų kalbų elementus. Būtent kalba knygoje yra svarbiausias tapatybės raiškos įrankis. Lenkų mokyklos moksleivis Darekas, iš kurio perspektyvos pateikiama istorija, bando užsidirbti pinigų ir padėti savo artimiesiems, todėl susiduria su nusikalstamu pasauliu.
Rašoma ir apie jo romantiškus nuotykius, pažintį su skautų bendruomene, įvairių subkultūrų nariais. Romanas išsiskiria psichologiškai stipriais charakteriais. Lenkijoje išleista knyga sulaukė teigiamų įvertinimų.
Georges Perec „Gyvenimas vartojimo instrukcija“
- Leidykla: „Lapas“
- Vertėja: Akvilė Melkūnaitė
1978 m. pasirodęs kūrinys yra ilgiausias ir sudėtingiausias prancūzų autoriaus romanas, dažnai lyginamas su James'o Joyce'o „Ulisu“, o prancūzų dienraščio „Le Monde“ įtrauktas į 100 reikšmingiausių amžiaus knygų sąrašą. 1978 m. romanas pelnė „Prix Médicis“ apdovanojimą.
Romaną sudaro šimtai istorijų, atskleidžiančių genialius ir prie absurdo priartėjančius žmonių užmojus, aistras, sėkmes ir nuopuolius, bei paliečiančių pačias įvairiausias sritis: antropologiją, raganavimą, šeiminius ginčus, eksperimentinę virtuvę, prekybą sendaikčiais ir daugybę kitų.
Olga Tokarczuk „Empūsijas“
- Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
- Vertėjas: Vyturys Jarutis
Tai pirmasis lenkų autorės kūrinys, parašytas laimėjus Nobelio literatūros premiją. Rašytoja šiame romane atskleidžia skaitytojams tiesą apie pasaulį, kurio mes arba nepastebime, arba nenorime pripažinti, kad jis egzistuoja.
Šis romanas turi daugybę sluoksnių, tačiau net ir atidžiai skaitant juos visus iš karto sunku pamatyti. Svarbiausia knygoje rasti ką nors sau, apmąstyti sudominusią mintį, pritaikyti ją sau ir taip žvilgtelėti į save modernybės veidrodyje.
Ian McEwan „Pamokos“
- Leidykla: „Tyto alba“
- Vertėja: Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė
Naujausias žymaus anglų rašytojo kūrinys, sulaukęs didelio kritikų ir skaitytojų dėmesio visame pasaulyje. Tai romanas, skirtas pasiilgusiems sodrios literatūros, kur autorius asmenines vieno žmogaus patirtis meistriškai atskleidžia didžiųjų praėjusio amžiaus įvykių fone.
Kartu tai kūrinys apie praradimus, susitaikymą su aplinkybėmis ir tam tikrais atvejais bejėgiškumą, tačiau taip pat apie meilę, vertybes ir tai, kas išlieka, net ir tada, kai visas pasaulis neišvengiamai keičiasi. Lietuvių kalba yra išleistos jau 8 autoriaus knygos.
Giuseppe Tomasi di Lampedusa „Gatopardas“
- Leidykla: „Baltos lankos“
- Vertėja: Lina Gaučytė
1958 m. išleistas ir ligi šiol vertinamas italų literatūros klasikos kūrinys su švelnia, ironiška nostalgija kalba apie praėjusios epochos tradicijas, kurias įkūnija kadaise didinga siciliečių giminė ir paskutinis jos atstovas. Knygos autorius išgarsėjo po mirties išleistu vieninteliu romanu „Gatopardas“.
Tai naujas knygos vertimas į lietuvių kalbą parengtas pagal 2012 m. išleistą romano versiją su autoriaus įsūnio pratarme, pabaigos žodžiu ir papildomais romano fragmentais.
TOP5: verstinės negrožinės knygos
Orlando Figes „Natašos šokis“
- Leidykla: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras
- Vertėja: Rasa Drazdauskienė
Šią knygą naudinga perskaityti ir atsiribojusiems nuo rusų kultūros, ir tiems, kurie iki šiol ją garbina. Knygos autorius ieško atsakymų plačiai tyrinėdamas Rusijos istoriją, gilindamasis į Rusijos XVII–XX a. įvykius per rusų kultūros istoriją, pasitelkdamas meną, grožinę, mokomąją literatūrą, dienoraščius, laiškus, memuarus.
Tai knyga apie amžinuosius klausimus, Rusijos kultūros „aukso amžiuje“ kamavusius kiekvieną rimtą rusų rašytoją, literatūros kritiką ir istoriką, tapytoją ir kompozitorių, teologą ir filosofą. Tai klausimai, „glūdintys po šioje knygoje pateiktų meno kūrinių paviršiumi“.
Rasa Navickaitė „Marija Gimbutienė. Archeologija, Didžiosios Deivės hipotezė, feminizmas“
- Leidykla: „Kitos knygos“
- Vertėja: Rima Bartaševičiūtė
Pirmoji išsami archeologės Marijos Gimbutienės biografija pasakoja apie jos gyvenimą, profesinę veiklą, įtaką feminizmui JAV bei Lietuvoje ir idėjas, pralenkusias laiką.
M.Gimbutienės biografija atskleidžia akademiniu keliu žengiančios, tarp konservatyvių ir neretai seksistinių tiek Amerikos, tiek Lietuvos intelektinių kontekstų naviguojančios, ambicingos ir talentingos išeivės patirtis XX amžiaus politinių perversmų verpetuose.
Avram Sutzkever „Nuo Vilniaus geto iki Niurnbergo“ (sudarė Justin D.Cammy ir Saulė Valiūnaitė)
- Leidykla: „Hubris“
- Vertėjai: Saulė Valiūnaitė, Lara Lempertienė, Mindaugas Kvietkauskas
Ši knyga yra vienas svarbiausių Holokausto istorijos šaltinių ir kartu paminklas nepalaužiamam ryžtui įamžinti Vilniaus žydų atminimą. Knygos autorius — vienas didžiausių jidiš kalba kūrusių poetų, kovotojas už sunaikintos žydų bendruomenės ir jos kultūros atminties išsaugojimą.
Savo misiją jis vykdė Vilniaus gete, kurdamas poeziją kasdienėje mirties akivaizdoje, slėpdamas žydų kultūros vertybes, vėliau priešindamasis ginklu, o po karo — liudydamas Niurnbergo tribunole ir rašydamas atsiminimus.
Byung-Chul Han „Nuovargio visuomenė“
- Leidykla: „Kitos knygos“
- Vertėjas: Tomas Sodeika
Knygos autorius – korėjiečių kilmės Vokietijos filosofas, vienas skaitomiausių pasaulyje šiuolaikinių mąstytojų. Jo darbai išversti į 35 kalbas. Savo darbuose mąstytojas kritikuoja neoliberalizmą, demaskuoja šiuolaikinę „perdegimo“ kultūrą, analizuoja technologijų poveikį žmonių santykiams.
Anot filosofo, hiperaktyvi šiuolaikinė visuomenė dramatiškai nutolo nuo tūkstantmečius vertybe laikyto vita contemplativa – mąslaus gyvenimo.
Aleksanda Kasuba „Tiksintis vaikas“
- Leidykla: Lietuvos nacionalinis dailės muziejus
- Vertėja: Aida Martinaitytė
Lietuvos ir Jungtinių Valstijų aplinkos menininkė – viena ryškiausių XX a. kūrėjų, palikusi ženklų pėdsaką praėjusio amžiaus meno ir kultūros istorijoje. Ši knyga – tai menininkės prisiminimai apie vaikystę Ginkūnuose iki to laiko, kai jai sukako 9 metai.
Jautriai, su įsimenančiomis detalėmis menininkė pasakoja apie dvaro aplinką, ten vykusį gyvenimą, kasdienybės momentus, nusėdusius jos atmintyje prieš daugelį metų, mamą, seserį ir brolius, guvernantes, šventes ir sezonų kaitą. Prieš akis kaip gyvas iškyla XX a. I p. dvaro paveikslas, pamatytas vaiko akimis.
TOP5: lietuvių autorių poezijos knygos
Rūta Mikulėnaitė-Jonuškienė „Mėlynų naktų vieškeliai“
- Leidykla: „Slinktys“
Rūta Mikulėnaitė-Jonuškienė savo naujoje poezijos knygoje stengiasi aprėpti abi galimybes. Vienuose jos eilėraščiuose gyvas praeities klodas, atpažįstamas iš neoromantine tradicija grįstų vaizdinių, o kituose autorė mėgina suprasti svetimos šalies ir kultūros ženklus. Rūtos eilėraščio Leoniukas sako: „Ak, tos tavo poezijos, (...). Mano buvo kitokios.“
Taip ir sukasi ratas, nes poetė šiuos žodžius galėtų tarti jaunajai kartai, o šioji – nesuprasti Rūtos. Bet galiausiai liudijimai lyrikoje sustingsta kaip inkliuzai gintare. Kada nors kažkas iš jų visų restauruos mūsų pasaulėžiūrą, tikėjimą, kalbos klausą, migracijos žemėlapius, daiktinius artefaktus, ilgesius, inercijas, laikų pervartas.
Jurgita Jasponytė „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“
- Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Jurgita Jasponytė išleido du eilėraščių rinkinius: „Šaltupė“ (2014) ir „Vartai Auštrieji“ (2019). Abi knygos buvo pastebėtos ir įvertintos tiek skaitytojų, tiek kritikų – pelnė premijų, pateko į akcijos „Metų knygos rinkimai“ penketukus.
Savo pirmomis knygomis J.Jasponytė stengėsi įsižeminti, „prisirišti“ prie vietos. Tą išduoda ir knygų pavadinimai. Pasak autorės, dėliodama eilėraščius ir galvodama apie trečiąjį rinkinį, pavadintą „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“, ji suprato, kad tas įsivietinimo procesas per knygas jau įvykęs. Ir dabar laukia kažkas kita.
Austėja Jakas „Mėlynieji malonumai“
- Leidykla: „Baziliskas“
Austėja Jakas – poetė, grafikos dizainerė. Šuo metu gyvena Austrijoje. Eilėraščius anksčiau publikavo leidiniuose „Literatūra ir menas“, „Šiaurės Atėnai“, „Vilnius review“, skaityti įvairiuose literatūriniuose renginiuose.
„Mėlynieji malonumai“ yra jos debiutinė knyga. Kaip teigė knygos redaktorius Gintaras Grajauskas, „A.Jakas eilėraščiai kartu ir netikėti, ir atpažįstami. Ir juos skaityti pašėlusiai įdomu. Tai kaip reta nenuobodūs eilėraščiai. Austėja Jakas pavydėtinai gerai tvarkosi su tikrove. Įžvelgia būtent tas esmines detales, iš kurių susidėlioja visuma“.
Aidas Marčėnas „Mirkt: eilėraščiai iš pasibaigusio pasaulio“ 8 proc.
- Leidykla: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla
Aidas Marčėnas (1960) – poetas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas. Išleido keliolika poezijos rinkinių, eseistikos knygas „Sakiniai“, „KasDienynas“, kritikos straipsnių ir pokalbių rinktinę „Būtieji kartiniai“.
Į naująjį rinkinį „Mirkt: eilėraščiai iš pasibaigusio pasaulio“ sugulė pluoštas geriausių pastaruosius ketverius metus rašytų poeto eilėraščių. Juose – ir jaunystės apmąstymai, ir brandaus amžiaus refleksijos, paskyrimai išėjusiems draugams ir gyvenimo kryptis formavusioms kelrodėms.
Gražvilė Baleišytė „Nenumaldomo žalumo“ 8 proc.
Leidykla: „Kamonada“
Pirmoji Gražvilės Baleišytės knyga „Nenumaldomo žalumo“ – jautrus žvilgsnis į pasaulį ir žmogų jame. Lyrinis subjektas panyra į miesto kasdienybę, regi rėkiančias reklamas, žiburius, aikštes, bažnyčias, jį ramina „ritmingas troleibuso lingavimas“.
Čia viskas sava, artima, pažįstama, tačiau kartkartėm prasismelkia mintis, kelianti nerimą ir savotišką baimę,– įsiterpia nepažinaus, nesaugaus pasaulio motyvas. Ryškus archetipinis eilėraščių klodas – sakraliosios jausenos akcentai, išėjusiųjų buvimo atspaudai, išsaugoti atminty. Ir vis dėlto vienas ryškiausių atpažinimo ženklų – „Nenumaldomo žalumo“ gyvybingumas.
TOP5: verstinės poezijos knygos
Raineris Maria Rilke, Friedrichas Hölderlinas, Novalis „Styga ir vėjas“
- Leidykla: „Kauko laiptai“
- Vertėja: Aldona Elena Puišytė
Leidykla „Kauko laiptai“ išleido poetės, vertėjos Aldonos Elenos Puišytės vertimų iš vokiečių kalbos knygą „Styga ir vėjas“ – joje net trys lietuviškai prakalbinami autoriai – F.Hölderlinas (gim. 1770), Novalis (gim. 1772) ir R.M.Rilke (gim. 1875).
Visi trys autoriai priklauso pasaulinės literatūros aukso fondui.
Inger Christensen „Tai“
- Leidykla: „Baziliskas“
- Vertėjas: Dovydas Grajauskas
„Tai“ – pirmasis danų poezijos vertimas, Lietuvoje išleidžiamas atskira knyga. Autorė Inger Christensen (gim. 1935–2009) – eksperimentatorė ir novatorė, vienas stipriausių Skandinavijos poetinių balsų, ne kartą nominuota Nobelio literatūros premijai, įvertinta prestižiniais Europos apdovanojimais.
„Tai“ laikoma Inger Christensen šedevru. Trisdešimt ketverių metų poetės knyga anuomet praūžė pro Daniją kaip uraganas – užsitarnavo kritikų liaupses ir tapo bene skaitomiausia knyga visoje šalyje. Išversta į daugybę užsienio kalbų, knyga pelnė autorei tarptautinį pripažinimą ir XX a. skandinavų literatūros klasikės vardą.
Antanas A.Jonynas, Michael Augustin „1953“
- Leidykla: „Baziliskas“
- Vertė: Mortimer Drach, Antanas A. Jonynas
Dvikalbė knyga „1953“ – tai dviejų žinomų poetų – Antano A.Jonyno (gim. 1953) ir Michaelio Augustino (gim. 1953) – poetinis dialogas, kuriame atvirai ir žaismingai apmąstomi 1953-ieji, abiejų kūrėjų gimimo metai, o per juos – šiapus ir kitapus Geležinės uždangos brendusios kartos formavimosi kontekstas, esminiai visuomeniniai ir asmeniniai įvykiai, geopolitiniai lūžiai.
Ilona Witkowska „kur mano vaikai?“
- Leidykla: „Baziliskas“
- Vertėjas: Žilvinas Norkūnas
Ilona Witkowska – lenkų poetė, trijų poezijos knygų – „Splendida realta“ (2012), „Liuciferis laimi“ (2017) ir „kur mano vaikai?“ (2021) autorė. Pagal jos scenarijų sukurta filmo „Erotica 2022“ (Netflix, 2020) dalis „Jeigu ilgai sėdėsi tyloje, pas tave ateis ir kiti žvėrys“ (rež. Jagoda Szelc).
Autorė yra projekto „Nieswojość“ („Diskomfortas“, 2019) bendraautorė – drauge su tokiais rašytojais kaip Olga Tokarczuk ir Ziemowit Szczerek gilinosi, kaip dramatiški Žemutinės Silezijos istoriniai įvykiai formavo lenkų mentalitetą. Gyvena Sokolovske.
Aleš Šteger „Degantys liežuviai“
- Leidykla: „Slinktys“
- Vertėja: Kristina Tamulevičiūtė
Alešas Štegeris – vienas žymiausių ir labiausiai į užsienio kalbas verčiamų šiuolaikinių slovėnų poetų. Prozininkas, knygų vaikams autorius, redaktorius, leidėjas bei tarptautinių literatūros festivalių organizatorius A.Štegeris debiutavo 1995 metais ir iš karto po poetinio debiuto sulaukė pripažinimo ne tik Slovėnijoje, bet ir visoje Vidurio Europoje.
Jo poezijos Lietuvoje išleidimas – galimybė Lietuvos skaitytojams pratęsti gilesnes kultūrines/literatūrines pažintis su šiuolaikiniais Europos poetais, plėsti literatūrinį akiratį, o tuo pačiu gebėti labiau įvertinti ir savo, nacionalinę šiuolaikinę poeziją.