Literatūrinis savaitgalis vyks , kuris vyks jau lapkričio 29 – gruodžio 1 d. Vilniuje, „Paviljone“, Pylimo g. 21B.
„Kas yra filosofija?“
Gilles’io Deleuze’o (1925 m. – 1995 m.) ir Félixo Guattari (1930 m. – 1993 m.) „Kas yra filosofija?“. Tai yra vienas iš trijų šių mąstytojų bendradarbiavimo vaisių, greta „Kapitalizmo ir šizofrenijos“ bei „Kafka: mažųjų literatūros link“.
Vėlyvuoju Deleuze’o ir Guattari kūrybos periodu parašytame veikale keliamas amžinasis filosofinis klausimas apie filosofijos tapatybę, kritikuojamos modernaus mąstymo klišės. Autoriai parodo, kad filosofija, skirtingai nei teigia ligtoliniai mąstytojai, nėra nei kontempliacija, nei refleksija, nei bendravimas. Anot jų, filosofija – tai sąvokų kūrimas, kurio metu filosofija įgauna jėgos veikti ne tik teoriniame, bet ir socialiniame, politiniame, meniniame, ekonominiame ir kituose laukuose. Ryškindami filosofinio mąstymo skirtumą nuo kitų mąstymo formų – mokslo, meno, literatūros ir muzikos – autoriai brėžia gaires tarpdisciplininiam bendradarbiavimui, kartu išsaugodami filosofijos tapatumą.
„Kas yra filosofija?“ yra ne tik Deleuze’o ir Guattari bendradarbiavimo apibendrinimas, bet ir puikus įvadas į Deleuze’o filosofiją, kadangi knygoje pristatomos pagrindinės filosofo naudojamos sąvokos.
„Apie lemtį“
Pavilijono knygų savaitgalyje pasirodysiančiame Cicerono (106 m. per. Kr. – 43 m. pr. Kr.) veikale „Apie lemtį“ (De fato, 44 m. pr. Kr.) nagrinėjama fundamentali laisvos valios ir determinizmo suderinamumo problema, skirtingais pavidalais nepraradusi aktualumo iki šių dienų: viduramžių filosofijoje šis veikalas tarnavo kaip pagrindas svarstant santykį tarp Dievo visažinystės ir laisvo apsisprendimo doktrinų, Naujaisiais laikais – sprendžiant, ar ir kokią įtaką mechanistinis mokslinis pasaulėvaizdis turi laisvam žmogaus pasirinkimui.
Šiuolaikinėje filosofijoje Cicerono veikalu „De fato“ plačiai remiamasi sprendžiant atsitiktinių teiginių apie ateitį (angl. future contingents) problemą, itin aktualią ne tik filosofijos, bet ir logikos bei matematikos disciplinose: čia klausiama, ar ir kaip loginis dvireikšmiškumo principas, fundamentalus klasikinėje logikoje, suderinamas su atviros ateities intuicija, ir „De fato“ dėstomas ciceroniškasis požiūris laikomas vienu konkurencingiausių šios problemos sprendimo būdų.
„Melas – Apsimetimas – Kvailumas“
Kas yra tiesa? Kaip mes sprendžiame ir įsivaizduojame tiesos ir melo santykį? Kaip mes galime įtikinti save ir kitus, kad nemeluojame? Savo naujoje knygoje „Melas – Apsimetimas – Kvailumas“ pasirodysiančioje anglų kalba Rolandas Breeuris (g. 1996) iš 21 amžiaus perspektyvos svarsto tiesos praeitį ir ateities galimybės variantus: prasmę, funkciją ir vertę.
Nuo Donaldo Trumpo ir „post-tiesos“ eros iki Deleuze‘o ir Arendt susimąstymų, nuo politinių konspiracijų iki šeimyninių išdavysčių, Breeuris įžvalgiai nagrinėja melo psichologinius mechanizmus, faktų ir fikcijų sklaidą, taip pat filosofinę tiesos svarbą ir pagrįstumą.
