„Atsirandant naujoms medijoms, tuoj pat pasigirsta kalbų ir apie senesnių medijų išnykimą. Tačiau su knygomis tokios tendencijos nematome. Žmonės Lietuvoje skaito, keturi iš dešimties ima knygą į rankas. Ir dominuoja spausdintos knygos, gyvos – jas renkasi du trečdaliai skaitančiųjų knygas. Savo skaitytojų ratą atrado ir elektroninės knygos: trečdalis knygų skaitytojų jas skaito kompiuteryje, telefone ar planšetėje“, – sakė „Kantar“ media tyrimų vadovė Justina Dundulytė.
Mėgstamiausia gyventojų veikla
Knyga daugiausia yra vakaro medija, tyrimo duomenimis, dažniausiai žmonės jas atsiverčia po darbo, o didžiausia dalis – nuo devintos valandos iki vidurnakčio.
„Ne veltui knygos įvardijamos tarp populiariausių pomėgių, tad natūraliai jis dominuoja laisvalaikiu – t.y. po darbų, vakare. Tiesa, yra ir tam tikra dalis popietės skaitančiųjų. Dar svarbu paminėti, kad knygos yra viena iš labiausiai įtraukiančių medijų, ji rečiausiai plakama su kitomis jos formomis, kas šiais laikais yra paplitęs reiškinys. Knygų kaip atgaivos svarba pasimatė ir pandemijos metu – trečdalis mūsų atlikto „Covid-19 barometro“ apklaustųjų yra įvardinę, jog rūpindamiesi savo emocine sveikata per karantiną skaito“, – pastebi J.Dundulytė.
Moterys pustrečio karto dažniau nei vyrai įvardina skaitančios knygas. Taip pat skaitančiųjų daugiau tarp vyresnio nei 40 metų amžiaus žmonių. Turintieji aukštąjį išsilavinimą skaito daugiau (daugiau nei pusė šios grupės skaito), tačiau ir tarp turinčių vidurinį bei aukštesnįjį išsilavinimą skaitančiųjų yra nemaža dalis (daugiau nei po trečdalį).
Perka internetu
Pasak ekspertės, knygas lietuviai yra pamėgę pirkti internetu. „Kantar“ duomenimis, tokiu būdu knygas yra pirkę beveik trečdalis apklaustųjų. Kone dešimtadalis knygas linkę pirkti išskirtinai internetu, dar daugiau (apie 12 proc.) perka daugiausia internetu, o 8 proc. nesvarbu, kur pirkti. Tik apie porą procentų žmonių dar linkę rinktis išskirtinai fizines knygų pardavimo vietas.
„Knygos patenka į internetu perkamų prekių dešimtuką – 31 proc. yra pirkę knygų internetu per pastaruosius metus, ši prekių kategorija pagal populiarumą perkant internetu lenkia maisto, higienos prekių, bilietų į renginius ir kitas kategorijas. O išskirtinai internetu perkamų prekių sąraše knygos taip pat užima aukštą ketvirtą poziciją, jas lenkia tik draudimo, apgyvendinimo paslaugos ir kelionių bilietai. Tad šiek tiek transformuojasi ir knygynai, nes didžioji dalis pardavimų jau ateina ne per fizines, o internetines prekyvietes“, – pastebi J.Dundulytė.
Be įsigyjamų knygų, gyventojai lankosi ir bibliotekose. „Kantar“ 2020 m. atlikto kito, Lietuvos bibliotekų, tyrimo duomenimis šalyse veikiančiose 1240 viešosiose bibliotekose per metus apsilankoma daugiau kaip 9,3 mln. kartų.
Nors statistiškai vidutinis Lietuvos gyventojas per dieną, tyrimo duomenimis, skiria knygai mažiau nei ketvirtį valandos (17 minučių), analizuojant grynai knygų vartotojų įpročius, šie skiria knygai vidutiniškai beveik 2 valandas per dieną.
„Pandemija tik sutvirtino knygos kaip laisvalaikio būdo, geros emocinės būklės palaikymo įrankio vaidmenį. Tad nors jos persikelia ir į naujas elektronines formas, kol kas jokių ženklų, kad spausdintinės knygos grimztų užmarštyn – nematyti“, – reziumavo „Kantar“ media tyrimų vadovė Justina Dundulytė.
Apie tyrimą
Kantar Atlas™ ir Interneto vartotojų tyrimas analizuoja įvairius žmonių pirkimo ir vartojimo įpročius bei nuostatas. Tyrimą sudaro klausimai apie daugiau nei 90 produktų grupių vartojimą, prekės ženklų žinomumą ir polinkį rinktis tam tikrus dalykus. Klausimai apima respondentų požiūrį į prekes ar paslaugas, reklamą žiniasklaidoje, laisvalaikį, vertybines nuostatas. Kasmetinis tyrimas buvo atliktas 2021 m. vasario–balandžio mėn, apklausti 1830 15–74 m. Lietuvos gyventojai.
