Ukrainos karo audrose: savanorio iš Lietuvos dienoraštis

Leidykla „Briedis“ kalėdinio pasiruošimo šurmulyje kviečia stabtelėti ir pagalvoti apie tuos, kurių žemėje vyrauja visai nešventinės nuotaikos. Antroji knygos „Ukrainos karo audrose“ dalis – tai priminimas mums visiems palaikyti ukrainiečius, kurie tebekovoja už savo, o kartu ir mūsų laisvę, rašoma pranešime spaudai.
Knygos viršelis
Knygos viršelis

Antrojoje fronte rašyto dienoraščio dalyje Arūnas Kumpis išsamiai pristato dar penkias misijas, kuriose jis dalyvavo nuo 2023 m. sausio iki rugsėjo pabaigos. Jau antrus metus už Ukrainos laisvę kovojantis savanoris iš Lietuvos atskleidžia šio brutalaus karo kasdienybę, kur vis didesnę reikšmę įgyja šiuolaikinės technologijos. Tokiame kare niekada negali prarasti budrumo, kad pats netaptum priešo taikiniu...

Putinas rusams žadėjo lengvą pergalę per tris dienas, tačiau, susidūręs su įnirtingu Ukrainos gynėjų pasipriešinimu, turėjo atitraukti savo ordas iš pradžių nuo Kyjivo, vėliau nuo Charkivo, o galiausiai ir nuo Chersono. Ukrainiečiai, po beveik dešimt mėnesių trukusių įnirtingų gynybinių mūšių užleidę okupantams Bachmutą, pradėjo kaupti jėgas būsimam kontrpuolimui. Laukė žiauri ir ilga egzistencinė kova.

Nuoroda
Ukrainos karo audrose,
Arūnas Kumpis
Įsigyti
* Kai įsigyjate partnerių paslaugas per 15min puslapį, mes gauname komisinį. Turiniui tai įtakos nedaro.

Knygoje pasakojama apie įvykius Donbaso fronte – Bachmute ir Donecko apylinkėse, kur autoriui daugiausia ir teko kovoti. Daug dėmesio skiriama prieštankinių raketų kompleksų, FPV dronų savižudžių, taip pat žvalgybos ir diversijų misijų aprašymams. Neįtikėtina tai, kad dauguma aprašomų kovos scenų iliustruotos autentiškais vaizdo įrašais. Jų nuorodos pateikiamos konkrečios dienos įrašo pabaigoje.

Perskaityti šią knygą rekomenduoja ir žurnalistas Edmundas Jakilaitis: „Arūno karo dienoraštis yra nepaprastai įtraukiantis – vieną dieną keičia kita, vienas užduotis kitos. Rydamas puslapius, taip įsitrauki, kad pamiršti, jog tai ne įtaigus pramanytas pasakojimas, o tikras gyvenimas. Drąsaus lietuvio savanorio užrašai svarbūs daugeliu prasmių – naudingi siekiant suprasti, pajausti ir, žinoma, pasiruošti.“

Siūlome šios knygos ištrauką.


Pervomaiskės šturmas (liepos 29 d.)

Šiandien suplanuota šturmuoti dar neatkovotą Pervomaiskės gyvenvietės dalį. Jei viskas gerai eisis – ir Piskų miestelį. Mūsų padalinio uždavinys – vykdyti priešo pozicijų žvalgybą ir naikinti aptiktus taikinius FPV dronais, o per šturmą, jei priešui į pagalbą pajudėtų šarvuotoji technika arba šis nuspręstų kontratakuoti, pridengti mūsų pajėgas PTRK vienetais. Viena iš mūsų komandų dar turi parengusi staigmeną. Jie ketina iki priešo pozicijų nuvairuoti bepilotę antžeminę mašiną su sprogmenimis ir ją detonuoti.

Atsikėlėme antrą valandą nakties ir į autobusiuką „Volkswagen“ susikrovėme visą įrangą: PTRK sistemas ir raketas „Javelin, „Kornet“, kelias dėžes FPV dronų ir sprogmenų jiems, dronus „Mavic 3“, antenas, generatorių, „Starlink“ įrangą, kitką. Autobusiuką prigrūdome sausakimšai. Taip, kad vos liko vietos septyniems jo keleiviams. Mes su Severu įsispraudėme ant vienintelės gale esančios sėdynės, greta mūsų tiesiog ant grindų dar įsitaisė Kliučius ir Ukraincas, prie vairo sėdo Somas, šalia jo Jakutas ir dar vienas karys.

Šitaip, kaip silkės statinėje, dardėjome iki Pervomaiskės pozicijų – vienišo, laukymėje stovinčio ir priešo artilerijos gerokai apdaužyto triaukščio pastato. Autobusiuko galas buvo aklinai užtemdytas, todėl jau po pusvalandžio nuo nuolatinio supimo ir šokinėjimo per duobes mane pradėjo pykinti. Privažiavus prie pastato ir išlipus, laikiausi, kad neapsivemčiau. Tačiau, aplinkui sproginėjant artilerijos sviediniams, delsti nebuvo kada. Skubiai ištraukę lauk atsivežtą amuniciją bei įrangą, nuvarėme autobusiuką tolyn nuo pozicijų. Jei jį paliktume čia, greičiausiai nebeturėtume kuo grįžti. Sunešę viską į namą ir sumontavę, trumpam kritome pasnausti kas kur.

Po valandžiukės, tik pradėjus švisti, pradėjome skraidinti „Mavic 3“ ir ieškoti galimų taikinių. Jau po pirmųjų skrydžių šalia tilto, vedančio į Donecko oro uostą, aptikome kelias priešo pozicijas – kulkosvaidžio lizdą, kovos su dronais komandą ir PTRK poziciją su parengtomis raketomis. Ant kelio matėme dviem eilėmis skersai išdėliotas prieštankines minas. Kliučius su Ukraincu iškart pradėjo ruošti FPV dronus savižudžius skrydžiui ir po kelių minučių pakėlė juos į dangų.

Deja, pirmosios atakos buvo nesėkmingos. Vienas dronas tvojosi į tilto kraštą ir detonavo kokį metrą virš taikinio, antrasis, nugesintas priešo REB sistemos, krito ir sprogo nepasiekęs taikinio. Vėlesni dronų skrydžiai buvo kiek sėkmingesni: pavyko sunaikinti PTRK poziciją ir įskristi į antidronininkų urvą.

Kiek vėliau droną „Mavic“ skraidinęs Somas viename iš priešo kontroliuojamoje teritorijoje esančių pastatų aptiko keistą įrangą. Patikrinę internete, išsiaiškinome, kad tai rusų kontrartilerinė sistema „Soboliatnik“, galinti identifikuoti mūsų artileriją bei techniką 30 km atstumu. Prioritetinis taikinys. Kliučius iškart taikinio kryptimi vieną paskui kitą nuskraidino du FPV dronus ir sėkmingai jį sunaikino.

Tuo tarpu kitoje pozicijoje dirbusi dar viena mūsų dronų operatorių komanda gyvenvietės pakraštyje aptiko du rūsius, kuriuose slėpėsi rusų pėstininkai. Buvo priimtas sprendimas pamėginti juos susprogdinti pasitelkus bepilotę antžeminę mašiną, tačiau ši, pravažiavusi kelis šimtus metrų, buvo sustabdyta priešo automatinės ugnies ir toliau nebejudėjo.

Mūsų pozicijoje įvykiai taip pat ėmė krypti nekokia linkme. Pakilęs vėjas nugriovė trečiajame aukšte įtaisytos FPV antenos stovą ir ši, krisdama žemyn, nepataisomai sudužo. Šviesiuoju paros metu važiuoti atsivežti kitos antenos negalėjome, nes per daug pavojinga. Tačiau po kurio laiko kažkas susisiekė su gretimos pozicijos vyrais ir šie dronu mums atskraidino naują.

Na, o prasidėjęs priešo pozicijų šturmas nebuvo sėkmingas. Kadangi nepavyko iki galo nuslopinti rusų kulkosvaidžių ir minosvaidžio ugnies, mūsiškiai patyrė didelių nuostolių ir buvo priversti trauktis. Apie pirmą valandą nakties, jau grįždami atgal į bazę, sužinojome, kad žuvo trys ir sužeisti 22 priešo pozicijas šturmavę vyrai, aštuoni iš jų sunkiai. Visi trys žuvusieji – amerikiečiai, su kuriais prieš kelias dienas buvau susipažinęs poligone.

Kaip vėliau sužinojau, nesėkmės priežastis – prastas planavimas ir atmestinis pasirengimas užduočiai. Kadangi prieš porą savaičių vykęs šturmas buvo gana sėkmingas, faktiškai nepatirta jokių nuostolių ir buvo užimtos aštuonios priešo pozicijos, šį kartą už šturmą atsakingi vadai neskyrė pakankamai dėmesio pasirengimui. Deja, bet tai šio karo kasdienybė. Skaudu, tačiau tikiuosi, kad iš šios nesėkmės bent jau bus pasimokyta.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų