Į trumpąjį sąrašą taip pateko šie kūriniai: Mircea Cărtărescu „Théodoros“, Amira Ghenim. „Le désastre de la maison des notables“, Eduardo Halfon „Tarentule“, Benjamin Labatut „Maniac“, Marci Lodoli „Si peu“, Alia Trabucco Zerán „Propre“, Camila Sosa Villada „Histoire d'une domestication“, Josef Winkler „Le champ“.
Šios premijos žiuri vadovauja Anne F. Garréta, į ją taip pat įeina rašytojai Marianne Alphant, Michelis Braudeau, Marie Darrieussecq, Patrickas Grainville, Dominique Fernandez, Andreï Makine, Pascale Roze ir Alainas Veinsteinas. Premija bus skirta lapkričio 6 d.
Kaip anksčiau 15min yra sakęs literatūros ekspertas, Prancūzijos knyginio gyvenimo žinovas Vytautas Bikulčius, tai svarbus įvertinimas: „Médicis literatūros premija priklauso penkioms garbingiausioms Prancūzijos literatūros premijos. Pagal svarbą ji eina po Goncourt'ų, Renaudot ir Femina premijų. Už jos lieka Interralié premija“, – 15min sakė jis.
„Médicis literatūros premiją įsteigė mecenatė Gala Barbisan ir rašytojas Jean-Pierre Giraudoux 1958 m. už jauno, bet dar mažai žinomo rašytojo romaną, apysaką, novelių rinkinį, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį, – 15min pasakojo V.Bikulčius. – Jos piniginė vertė – 1000 eurų. Pirmiausia ji buvo teikiama tik prancūzų rašytojams, ją 2005 m. yra gavęs ir lietuvių kilmės belgų rašytojas J.–P. Toussaint už romaną „Pabėgti“, o 1970 m. buvo įsteigta ir Médicis premija, skiriama užsienio rašytojui. Beje, ją yra pelnę tokie rašytojai kaip U.Eco už „Rožės vardą“, J.Cortázaras už „Manuelio knygą“, M.Kundera už romaną „Gyvenimas yra kitur“, P. Auster už „Leviataną“ ir kt. 1985 m. ši premija pradėta skirti ir už esė. Džiugu, kad šiemet žiuri atkreipė dėmesį į U.Radzevičiūtės romaną „Grožio ir blogio biblioteka“, kuris šiemet buvo recenzuotas žurnale „Lire“. Šis leidinys, skirtas šiuolaikinei literatūrai, nepriima jokių užsakomųjų straipsnių ir per pastaruosius metus iš lietuvių autorių yra anotavęs dar A.Šlepiko „A l'ombre des loups“ („Mano vardas Marytė“).
Pati U.Radzevičiūtė susitikime Kauno literatūros savaitėje sakė, kad prancūzai į jos knygą reaguoja labai gerai. Ji minėjo, kad prieš tai Vokietijoje jos vertimai sulaukė labai ryškių atgarasių, „bet niekas taip nesureagavo į mano knygas, kaip sureagavo prancūzai“.
