B.Mezrichas nefikcinę prozą kutena jau ne pirmą sykį – 2002-aisiais jis parašė knygą „21: paimti banką“ apie Masačusetso technologijos instituto studentus, kurie Las Vegase pasinaudojo unikalia kortų skaičiavimo sistema ir laimėjo ne vieną milijoną dolerių.
Tuomet, 2009 metais, knygynų lentynas pasiekė ir dar vienas jo darbas „Atsitiktiniai milijardieriai“. Jame pasakojama apie socialinio tinklo „Facebook“ įkūrimą.
Abi šios knygos buvo paremtos tikromis istorijomis – B.Mezrichas kalbėjosi su šimtais žmonių ir pasitelkė neįprastą rašymo techniką, kad jo pasakojimai būtų kuo dramatiškesni, bet tuo pačiu išliktų tikslūs.
Abi jos virto filmais – „21“ ir „Socialinis tinklas“. Pastarasis laimėjo „Oskarą“ už geriausią adaptuotą scenarijų.
„Kartą Rusijoje“, knyga, kurioje B.Mezrichas pasakoja apie dviejų Rusijos oligarchų Boriso Berezovskio ir Romano Abramovičiaus iškilimą bei vieno jo nuosmukį, filmu dar netapo. Tačiau taps.
B.Mezricho knyga dar nė nebuvo išleista, kai „Warner Bros“ 2015 metų pavasarį paskelbė, kad jos turinys bus pritaikytas didžiajam ekranui. Juostą greičiausiai režisuos Brettas Ratneris, kuris, anot „The Guardian“, pats kreipėsi į rašytoją, nes esą asmeniškai pažįsta kelis Rusijos oligarchus.
Protagonistas – B.Berezovskis
Klausimas logiškas: ar tikrai šie oligarchai, paprastai vengiantys viešai skalbti baltinius, norėtų, kad filmas, kuris neabejotinai būtų populiaresnis už knygą, pasakotų apie jų gyvenimą?
Juk B.Mezricho knygos paantraštė skelbia, kad tai „tikra istorija apie ambicijas, turtą, išdavystes ir žmogžudystes“.
Kaip ir daugelis rusų verslininkų, B.Berezovskis po Sovietų Sąjungos žlugimo praturtėjo pigiai įsigydamas valstybines kompanijas ir palaimino Vladimirą Putiną kaip Boriso Jelcino įpėdinį.
Atsakymas, tiesa, lygiai toks pats logiškas. Jie turbūt neprieštarautų, mat pagrindiniais protagonistais rašytojas pasirinko B.Berezovskį ir R.Abramovičių.
B.Berezovskis, kuris pagal išsilavinimą buvo matematikas, kaip ir daugelis rusų verslininkų, po Sovietų Sąjungos žlugimo praturtėjo pigiai įsigydamas valstybines kompanijas ir palaimino Vladimirą Putiną kaip Boriso Jelcino įpėdinį.
Tačiau V.Putinas netrukus atsiribojo nuo godaus verslininko, ir jis pasitraukė į savanorišką tremtį Jungtinėje Karalystėje. Pinigų B.Berezovskis turėjo vis mažiau – įklimpęs į skolas ir pralaimėjęs bylą R.Abramovičiui jis 2013 metais nusižudė savo buvusios žmonos namuose.
B.Berezovskis – jau tik buvęs V.Putino priešas. O R.Abramovičius, kurio šeima kilusi iš Tauragės, Rusijoje irgi beveik nesisvečiuoja, o pagrindinius turtus yra iškėlęs į Jungtinę Karalystę, kur valdo Londono futbolo klubą „Chelsea“. Į Rusijos politiką jis nesikiša.
Tad abu šie turtuoliai, galima sakyti, B.Mezrichui buvo lengvi taikiniai. Tačiau tikrai dėl to ne mažiau įdomūs – ypač jei jų draugystės, kivirčų ir akistatos teisme istorija pateikiama taip originaliai kaip knygoje „Kartą Rusijoje“.
Ir ypač jei netyčia manote (o taip manyti ir Lietuvoje, ir Vakaruose vis dar populiaru), kad B.Jelcino prezidentavimo laikais Rusija buvo gerokai demokratiškesnė nei Kremliuje įsigalėjus V.Putinui.
Deja – buvo ir oligarchai, ir smurtas, ir mafija, ir daug, daug pinigų.
Kūrybiškai atkuriami dialogai
„Gal ir geras žmogus. Bet geriausia jį nušauti.“ Tokia sena rusų patarle knygą pradeda B.Mezrichas ir ristele pasileidžia į kelionę po paskutinio XX amžiaus dešimtmečio Rusiją.
Jis garsėja itin dideliu produktyvumu, tad nenuostabu, kad ir šios knygos tempas aukštas – kvapą atgauti sunkoka, o tarp jos skaitytojų apžvalgų yra ne vienas pastebėjimas, kad „Kartą Rusijoje“ lengva perskaityti vienu ar dviem prisėdimais.
Toks jau stilistinis įrankis. Kad dramos būtų daugiau, moderniosios Rusijos istorijai svarbūs epizodai pateikiami labai jau kūrybiškai.
Tarp tokių įvykių – prezidentu ką tik išrinkto V.Putino susitikimas su būriu galingiausių šalies oligarchų, automatiniais šautuvais papuošta B.Berezovskio ir Vladimiro Gusinskio akistata, visą Rusiją sukrėtęs garsaus žurnalisto Vladislavo Listjevo nužudymas 1995-aisiais.
Štai pats pirmasis skyrius, pasakojantis apie V.Putino susitikimą su 18 oligarchų Kuncevo viloje, nurodo, kokius kostiumus vilkėjo susirinkusieji, į kurią pusę muistėsi kėdėse, ką mąstė, apie ką garsiai juokavo.
Kad dramos būtų daugiau, moderniosios Rusijos istorijai svarbūs epizodai pateikiami labai jau kūrybiškai.
„Cituojamas“ ir pats susitikimo kaltininkas – naujasis prezidentas. „Добро пожаловать, – į oligarchus esą kreipėsi V.Putinas. – Vieni jūsų mane rėmėte. Kiti – ne. Bet visa tai dabar nebesvarbu. Jūs neblogai padirbėjote.
Jūs susikrovėte milžiniškus turtus (pauzė). Galite pasilikti tai, ką turite. Verslas – svarbu. Pramonė – svarbu. Bet nuo šiol jūs – verslininkai, ir tik verslininkai.“
Kas žino, kokius žodžius iš tikrųjų ištarė V.Putinas? Toks jau žanras, kuriame be atkuriamų dialogų neapsieisi, be to, Rusija ir Kremliaus taisyklės po dabar jau garsaus, legendomis apaugusio susitikimo tikrai pasikeitė – pavyzdžiui, politikuoti nenustojęs Michailas Chodorkovskis buvo įkištas už grotų.
Panašiai įgarsinamas ir pagrindinis veikėjas B.Berezovskis, kuris „rėkė ir jautė degant odą“, kai 1994-aisiais buvo susprogdintas jo limuzinas, ir nusikaltimą tyręs jaunas Federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentas Aleksandras Litvinenka, ir B.Berezovskio partneris gruzinas Badri Patarkacišvilis (jis mirė 2008 metais).
R.Abramovičius kadaise buvo B.Berezovskio globotinis ir į turtuolių luomą iškilo būtent šio apsukraus veterano, kuris „gyveno, kad vartotų, o vartojo taip, kad išprotėjo“, dėka.
Jo tariamos mintys – nemalonios – apie nuolatinius mokėjimus B.Berezovskiui „už globą“ ir už galimybę valdyti bendrovę „Sibneft“ B.Berezovskiui ir apie malonesnį susitikimą su B.Patarkacišviliu Krasnojarske sudaro visą 16-ąjį skyrių.
Mirė be pinigų ir įsiskolinęs
Kaip sakoma, skonio reikalas. Kita vertus, kuriant nefikcinę prozą paprastai remiamasi aprašomų įvykių liudininkų pasakojimuose, tad tikėtina, kad A.Litvinenkos našlė Marina ir galbūt net Vakarų šalių žvalgybininkai suteikė B.Mezrichui informacijos apie paskutines šio buvusio FSB agento dienas Londone.
B.Mezrichas kruopščiai atkūrė, kaip A.Litvinenka jau kitą rytą pasijuto blogai, o po trijų savaičių mirė ligoninėje, prieš tai mirties patale apkaltinęs Rusijos prezidentą dėl kraupaus savo likimo.
Apie A.Litvinenkai gresiantį pavojų – kad Kremliuje planuojama jį nužudyti dėl FSB išdavimo ir pernelyg didelio dėmesio susidorojimui su V.Putino režimo kritike žurnaliste Ana Politkovskaja – jį tą pačią 2006 metų lapkričio 1 dieną, kai rusas Londone susitiko su buvusiais KGB agentais (o buvusių KGB agentų nebūna) Andrejumi Lugovojumi ir Dmitrijumi Kovtunu, perspėjo italas šnipas „Mario“.
B.Mezrichas kruopščiai atkūrė, kaip A.Litvinenka jau kitą rytą pasijuto blogai, o po trijų savaičių mirė ligoninėje, prieš tai mirties patale apkaltinęs Rusijos prezidentą dėl kraupaus savo likimo.
Radioaktyvaus polonio, kuriuo buvo nunuodytas V.Putino priešas, buvo rasta ir „Pine Bar“, kuriame pasmerktasis susitiko su svečiais iš Maskvos, ir autobuse, kuriuo važiavo, ir „British Airways“ lėktuvuose, kuriais skrido A.Lugovojus ir D.Kovtunas.
Dramatiškos ir akimirkos, kai B.Berezovskio asmens sargybinis aptiko nusižudžiusį – vonios kambaryje pasikorusį – savo bosą Askoto miestelyje, laikomame viename prabangiausių Londono priemiesčių.
„Borisas Berezovskis mirė ne jo kūnui susmukus ant žemės, o prispaustas teisėjo plaktuko Londono aukštajame teisme. Tai buvo verdiktas ne tik civilinėje byloje, bet ir epinėje unikalaus, ambicingo, manijos apimto žmogaus gyvenime“, – rašo B.Mezrichas.
B.Berezovskis, regis, nuoširdžiai tikėjo, kad teisybė ir rusiškos korupcijos nepaliestas britiškas teisingumas bus jo pusėje. Bet beveik 4 mlrd. eurų kompensacijos už, jo teigimu, R.Abramovičiaus vykdytą šantažą ir sutrupintą pasitikėjimą negavo.
Iš gyvenimo jis pasitraukė neturėdamas nė cento. Negana to, įsiskolinęs net 300 mln. svaro sterlingų.
Ar B.Mezrichui pavyksta atskleisti B.Berezovskio, kurį, beje, greičiausiai kamavo bipolinis sutrikimas, gyvenimo prieštaringumus? Neabejotinai. Tiesa, norint rimtesnės informacijos ir daugiau konteksto teks domėtis papildomais šaltiniais, bet knyga tikrai sudomina, o tai jau svarbu.
Be to, tokias detales kaip vieno ar kito veikėjo žvilgsnio gylį ir jo kūno nugrimzdimo į fotelį mastą centimetrų tikslumu reikėtų vertinti atsargiau – autorius galbūt ir persistengia.
B.Mezricho knyga plonu viršeliu „Amazon“ internetiniame knygyne kainuoja 9.28 JAV dolerio. „Kindle“ skaityklėms tinkantis variantas kiek brangesnis (10.67 dolerio), tačiau šiuo atveju nėra siuntimo išlaidų.