Vaikų ir paauglių literatūros leidykla „Nieko rimto“ pranešime žiniasklaidai dalinasi rekomendacijomis, nuo ko pradėti.
Filmas – tik perskaičius knygą
Pagal daugelį žymiausių, populiariausių ir vertingiausių vaikų literatūros kūrinių yra sukurtos kino juostos. Kiekviena knyga, virtusi filmu, yra puiki galimybė užmegzti pokalbį su vaiku apie tai, kaip ta pati istorija gali būti kūrybiškai papasakota įvairiais būdais. Skatinkite vaiką pirmiau perskaityti herojų nuotykius knygoje, o tik tada žiūrėti filmą. Galite tai paversti netgi šeimos taisykle: niekas nežiūri filmo, kol visi nėra perskaitę knygos. Nesukčiaukite!
Toks susitarimas padės ugdyti vaiko valią, kantrybę ir kūrybiškumą – pažiūrėję filmą visi drauge galėsite palyginti knygos ir filmo siužetus, herojų portretus, aktorių pasirinkimą, padiskutuoti apie tai, kas labiausiai nustebino arba ką skaitydami knygą įsivaizdavote visiškai kitaip nei režisierius, kūręs kino juostą. Šis užsiėmimas lavina vaiko kritinį mąstymą, gebėjimą diskutuoti ir socialinius įgūdžius. Leiskite savo ir kitų šeimos narių kino kritiko talentams pasireikšti.
Pripažinti kūriniai, virtę kino juostomis
Absoliučia vaikų literatūros klasika tapusios Lewiso Carrollio knygos „Alisa Stebuklų šalyje“ bei „Alisa Veidrodžio karalystėje“ pirmą kartą išleista buvo dar 19 amžiaus Anglijoje. Iki šių dienų aktualumo ir žavesio nepraradusios istorijos buvo daugybę kartų interpretuotos skirtingų teatro, kino režisierių bei kitų medijų atstovų. Su prestižine H.C.Anderseno literatūros premija apdovanoto australų dailininko Roberto Ingpeno iliustracijomis šias knygas Lietuvoje išleido vaikų ir paauglių literatūros leidykla „Nieko rimto“. Tai kūrybiškumą ir vaizduotę lavinantys kūriniai, o iš L. Carrollio galima pasimokyti ir meistriškų pasakojimo įgūdžių, tad Alisos istorija, o vėliau – ir jos ekranizacija, puikiai tiks norintiems prisijaukinti skaitymą.
O kas gi nepažįsta sumanaus ir draugiško peliuko Stiuarto Litlio, augančio žmonių šeimoje? Amerikiečių rašytojo E.B.White‘o knygos „Stiuartas Litlis“ interpretacijų gausu ir kitose medijose. Vaikų literatūros klasika pripažintas kūrinys, pirmą kartą išleistas dar 1945 m., Lietuvoje šiemet atgimė naujai – su subtiliomis ir stilingomis lietuvių dailininkės Kristinos Moriakinaitės iliustracijomis. Beje, lygindami populiariuosius filmus apie peliuką Stiuartą Litlį su originaliu E.B.White kūriniu, galite atrasti nemažai skirtumų. Ar pastebėsite juos visus?
Kinijoje gimusios ir augusios amerikiečių autorės Katherine Paterson jautrų bestselerį „Tiltas į Terabitiją“ taip pat galite palyginti su jo ekranizacija. Tai istorija apie vaizduotę ir tikrą draugystę, puikiai tinkama aptarti kartu su visa šeima – kūrinyje atskleidžiamos sielų giminystės, praradimo ir atradimo temos bei jų daugiasluoksniškumas abejingų nepaliks ir suaugusiųjų. Annos Sewell „Juodasis gražuolis“, Jules Verne‘o „Aplink Žemę per 80 dienų“ bei „Kelionė į Žemės centrą“, Antoine‘o de Saint-Exupéry „Mažasis princas“, Carlo Collodi „Pinokio nuotykiai“ – tai tik dar keli iš gausybės pripažintų vaikų ir jaunimo literatūros klasikos kūrinių, virtusių kino juostomis, galinčiomis pažadinti vaikų smalsumą, pastabumą ir susidomėjimą literatūra.
Leisti išsirinkti pačiam
Tėvai ir pedagogai gali paskatinti vaiko meilę literatūrai rekomenduodami, jų nuomone, tinkamiausius ir vertingiausius kūrinius, tačiau galutinį sprendimą vaikas turėtų priimti pats. Pagrindinė priežastis, kuri lemia vaiko norą arba nenorą skaityti – tai pats skaitymo procesas. Jis turėtų būti malonus, įtraukiantis ir teikiantis kuo daugiau džiaugsmo. Savarankiškai išsirinkęs kūrinį vaikas jaus didesnę motyvaciją skaityti tema, kuri tuo metu jam atrodo artimiausia ir aktualiausia. Taip pat pradedantiesiems skaitytojams vertėtų rinktis knygas, papildytas iliustracijomis – tai padės ne tik lengviau susidomėti istorija, sutelkti dėmesį, bet ir ugdyti teksto suvokimo įgūdžius, empatiją bei kritinį mąstymą.
