Pirmojo Vaikų literatūros konkurso nugalėtoja tapo Indrė Šalčiūtė ir jos kūrinys „Lelijos nuodija miestą“. Apdovanotųjų sąraše – Egidijaus Zaikausko istorija „Katinas Miegošius“, Evelinos Daciūtės ir Agnės Nananai „Ševeliūra“, Vaivos Jaloveckienės „Žvėrių kirpykla“.
Tradicinio, septintojo Paauglių ir jaunimo literatūros konkurso laimėtoju pripažintas Agnesos Kenešytės-Gricės rankraštis „Amžinoji Giesmė“. Konkurso nominacijos apdovanojimas įteiktas Monikai Mikėnaitei už jos rankraštį „Raudonoji moteris“.
Konkursams atsiųstus rankraščius vertino nepriklausomų ekspertų komisijos. Jų nariais tapo vaikų literatūros specialistė Eglė Baliutavičiūtė, literatūrologė Lina Buividavičiūtė, mokytojas Alius Avčininkas, vaikų psichologė Milda Karklytė-Palevičienė, edukologė Austėja Landsbergienė, leidyklos „Alma littera“ vadovė Dovilė Zaidė, leidyklos vaikų literatūros leidinių vadovės Audronė Macijauskienė ir Vitalija Maksvytė, leidyklos kategorijų vadovė Rasa Jankauskaitė, dizaineris ir iliustruotojas Paulius Budrikis.
Abiejų konkursų nugalėtojams šiais metais pirmą kartą įteiktas ne tik piniginis 2 900 eurų prizas, bet ir asmeninis ekslibrisas su įspausta pirmąja rašytojo vardo raide. Visi nominuotieji konkurse gavo leidyklos pasiūlymą išleisti jų konkursui pateiktus kūrinius.
Paauglių ir jaunimo literatūros konkursas šiais metais sulaukė 17 rankraščių. Svarbiausia jo užduotis – paskatinti lietuvių autorius kurti paaugliams ir jaunimui. „2014-aisiais, kai pradėjome rengti konkursą, jautėme, kad labai trūksta būtent šiai auditorijai skirtos, patrauklios ir kokybiškos lietuvių autorių literatūros. Kilo klausimas, ką mes galime padaryti, kad situacija keistųsi. Kaip atrasti autorius, kurie galėtų sukurti jaunimui įdomių skaitinių, – apie konkurso pradžią pasakoja viena iš jo organizatorių V.Maksvytė.
Laimėtojus išrinkti ne visada paprasta. Vertinimo komisija kreipia dėmesį į meninę teksto raišką, teksto aktualumą jaunam skaitytojui, psichologinį siužeto pagrįstumą, edukacinę vertę. „Yra buvę, kad nugalėtojo neskelbėme, nes negavome tinkamo kūrinio, – sako V.Maksvytė. – Laikomės principo – geriau neleisti nieko, nei leisti neišbaigtą kūrinį. Visada skatiname į laimėtojų sąrašą nepatekusius autorius tobulinti rankraščius ir grįžti kitąmet.“
Paauglių ir jaunimo literatūros konkurso šių metų nugalėtoja Agnesa Kenešytė-Gricė pasakoja, kad jos istorija gimė daugiau nei prieš dešimt metų, dar mokantis mokykloje. Sako, anuomet rašiusi sau, tuometei paauglei, todėl net ir po šitiek metų istorijos esmė nepakito, liko tinkama jaunam žmogui. „Konkursas paskatino mane pagaliau baigti tiek metų atidėliotą darbą. Pajutau, kad istorija įgavo tikrąjį veidą, o aš subrendau tiek, kad galėčiau paleisti ją į pasaulį“, – sako Agnesa ir priduria, kad paauglystės prisiminimai – vis dar ryškūs, o ji pati puikiai žino, kokios emocijų audros šėlsta, koks neteisingas atrodo pasaulis ir kokiu visažiniu jautiesi.
Nuo vaikystės fantastines knygas mėgusi Agnesa savo kūrinio „Amžinoji Giesmė“ skaitytojus kviečia susipažinti su jai artima baltų tikėjimo samprata ir pamąstyti apie žmogaus laisvę kurti savo likimą. „Ar kūrinys pavyko, sužinosiu tik tada, kai knyga pateks į skaitytojų rankas, – sako ji ir priduria tokio įvertinimo nesitikėjusi. – Visuomet svajojau išleisti knygą, bet tai atrodė taip tolima. Patvirtinimas, kad sugebu sukurti dėmesio vertą kūrinį, neabejotinai skatina kurti toliau. Rašymas yra dalis manęs, nepajėgčiau jo atsisakyti.“
Viena iš rankraščių vertintojų, komisijos narė Eglė Baliutavičiūtė atkreipia dėmesį, kad dauguma į Paauglių literatūros konkursą atkeliaujančių rankraščių sprendžia rimtas ir sudėtingas smurto, patyčių, priklausomybių ir mirties problemas. „Visa tai – puiku, tačiau norėtųsi paskatinti kūrėjus ieškoti naujų temų, raiškos būdų ir žanrų, kurie galėtų paįvairinti šiuolaikinę lietuvių paauglių literatūrą. Juk paaugliams galima rašyti ir komiškas istorijas, nuotaikingas mokyklines istorijas, meilės, nuotykių ar mistinius romanus, vaiduoklių istorijas, taip pat siaubo ar istorinius romanus, žinoma, ir trilerius. Dar tiek daug mažai pramintų kelių yra“, – neabejoja E.Baliutavičiūtė.
Pirmą kartą šiais metais organizuotas Vaikų literatūros konkursas, teigia leidyklos „Alma littera“ vadovė Dovilė Zaidė, pasiteisino su kaupu, viršijo lūkesčius ir kokybe, ir kiekybe: „Džiaugiamės, kad autoriai išgirdo mūsų žinutę, kad norime būti kūrėjams ir kokybiškam turiniui atvira leidykla. Skelbdami konkursą tikėjomės paskatinti autorius kurti vaikams, baigti pradėtus kūrinius ar „ištraukti iš stalčių“ jau anksčiau parašytus. Sulaukėme itin stiprių kūrinių, kuriuos kūrė ir jau patyrę autoriai, ir debiutantai.“
Tai, kad pastaruoju metu vaikų literatūros lauke randasi vis daugiau stiprių kūrėjų, pastebi ir viena iš konkurso organizatorių Audronė Macijauskienė. Ji išduoda, kad konkurso nugalėtojas iš 103 autorių ir 131 konkursui pateikto kūrinio buvo išrinktas vienbalsiai. „Daugiau ginčų buvo dėl nominantų, taigi nuspręsta nominuoti net tris kūrinius ir visus juos išleisti“, – sako A.Macijauskienė.
Galimybe skaityti konkursui pasiūlytus kūrinius ir apie juos diskutuoti džiaugiasi ir vertinimo komisijos narė, edukologė Austėja Landsbergienė. „Be galo svarbu kurti Lietuvos vaikams: kad literatūra būtų ne verstinė, kad vaikai atpažintų Lietuvos miestus, gamtą, na, net herojų vardus! Tai skatina didžiuotis savo valstybe, augina pasitikėjimą savimi ir tarsi įsuka daugiau kūrybinių ratų“, – ji įsitikinusi.
Konkurso nugalėtoja Indrė Šalčiūtė – vaikų literatūros debiutantė. Ji pasakoja, kad Vaikų literatūros konkursas ją paskatino baigti pradėtą rankraštį. „Mane padrąsino tai, kad buvo kviečiami ir pradedantys rašytojai, vertinami ne vardai, o darbai. Tai, kad organizatoriai yra žinoma leidykla, o komisijoje – vieni profesionalai, privertė pasitempti“, – ji sako.
Jos istorijoje „Lelijos nuodija miestą“, kurią Indrė skiria 8–12 metų vaikams, susipynusios temos iš šių dienų aktualijų. „Kai rašiau, vos vienų metų dukra nelabai man leisdavo miegoti, o nerimas dėl pasaulyje vykstančių dalykų naktimis dar paaštrėdavo. Mėgindama nukreipti dėmesį, mintyse kurdavau istorijas. Tos temos manęs nepaleisdavo, tačiau kūryba padėjo į jas žvelgti ramiau“, – pasakoja Indrė ir sako, kad labiausiai už viską norėtų, jog perskaitę jos knygą vaikai patikėtų: jiems nereikia jokių ypatingų galių ar talentų veikti, kurti ir keisti pasaulį.
Dvi darželinukes dukras, kurioms kol kas labiau rūpi ne tekstas, o paveikslėliai knygose, auginanti autorė pripažįsta, kad kūrybos užuomazgos prasidėjusios nuo to, jog ji norėjusi dukroms parašyti istoriją apie seserišką meilę, – tikėjo, kad tai, kas parašyta, paveiks labiau nei mamos žodžiai ir namuose bus mažiau nesutarimų. Tačiau toji knyga kol kas dar neparašyta, o Indrė visiems rašantiesiems pataria dalyvauti būsimuosiuose konkursuose. „Nieko neprarasite, o atrasti galite tiek daug. Laimėjimas skatina rašyti daugiau, o gal net išbandyti save kitose kūrybos srityse. Svarbiausia, kad nebegalvoju „nemoku“, o labiau „reikia pabandyti, juk įdomu“, – sako Vaikų literatūros konkurso nugalėtoja.
2021 m. leidyklos „Alma littera“ literatūros konkursų apdovanojimų šventę užbaigė autorių, komisijų narių ir leidyklos atstovų diskusija apie vaikų ir paauglių literatūrą. Joje daug kalbėta apie kūrybiškumą, leidyklos ir autorių santykius, vaikų ir paauglių literatūros tendencijas.
Vakaro pabaigoje nuskambėjo būsimiems ir jau esantiems Lietuvos kūrėjams skirtas kvietimas teikti rankraščius 2022 metų antrajam Vaikų ir aštuntajam Paauglių literatūros konkursams.
