Renginyje V.Pranckietis pabrėžė abiejų šalių bendradarbiavimo svarbą.
„Sudėtingomis aplinkybėmis prieš 450 metų Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) ir Lenkijos Karalystė sudarė uniją, tai buvo beprecedentis valstybinis darinys, tapęs neatsiejama, o kai kuriais aspektais lemiama Lietuvos ir bendros vidurio ir rytų Europos istorijoje. (...) Veikdami kartu galime pasiekti daugiau nei atskirai, būti sėkmingi ir saugūs. Savo tikslus keldami bendrai, greičiau ir efektyviau juos pasieksime“, – parodos atidarymo renginyje sakė V.Pranckietis.
Jis teigė, kad „Lietuva ir Lenkija yra savarankiškos valstybės, kurias sieja unikali ir labai vertinga bendrystės patirtis“.
Lenkijos Seimo maršalka M.Kuchcinskis sakė, kad Liublino unijai sėkmę atnešė pagrindiniai principai, kuriais ji rėmėsi – lygiateisiškumas ir laisvanoriškumas. Anot jo, šiomis dienomis esančios bendrijos – Europos Sąjunga, NATO – yra savotiškas Liublino unijos paveldas.
„Praėjus beveik 400 metų po Liublino unijos sudarymo, Europos tautos pradėjo kurti naują vertybę, kuri vėliau plėtėsi ir tapo savotišku Liublino unijos paveldėtoju, tai yra būtent Europos Sąjunga, kuriai priklausome“, – renginyje sakė M.Kuchcinskis.
„Anais laikais bendra vertybė išlaisvino mumyse galvojimą bendrijos ir sąjungos mastu. Nepaisant to, kad unijos nėra teisiniu atžvilgiu, tai yra mūsų galvose ir prisideda prie dvišalio bendradarbiavimo, sąjunginių ryšių NATO aljanso rėmuose. Tai yra betarpiškas Liublino unijos paveldas“, – pridūrė jis.
Liublino unijos 450 metų sukakties proga parodoje bus eksponuojamas garsaus lenkų dailininko Jano Mateikos paveikslas „Liublino unija“. Istorinė drobė nutapyta 1869 metais, minint Liublino unijos 300 metų jubiliejų. Paveiksle vaizduojamas baigiamasis Liublino seimo etapas – unijos priesaika Liublino pilies menėje.
Parodoje bus eksponuojamos ir šešios dešimtys XVII–XX amžiaus istorinės tematikos meno kūrinių, plačiau pristatančių Liublino miestą.
Šiemet sukanka 450 metų, kai buvo sudaryta Liublino unija. 1569 metų liepos 1 dieną pasirašyta sutartimi LDK ir Lenkija susijungė į Abiejų Tautų Respubliką (ATR), apėmusią ir dalį dabartinės Baltarusijos bei Ukrainos teritorijų, bet žlugusią XVIII amžiaus pabaigoje.
