– Kaip jums ruduo? Daug kam tai metas, kai užslenka liūdesys ir melancholija. Gal turite kokių patarimų norintiems tai nuvyti?
– Keista, niekada rudens nesiejau su liūdesiu. Galbūt todėl, kad žiema nuo vaikystės išliko tas mielas metų laikas, kada būna Kalėdos, atnešančios tiek šventę, tiek atostogas, kada būna sniego, kurį galima mėtyti ar iš jo lipdyti sniego senį. Ilgėjančios naktys, vėstantis oras ir lietus man reiškia ne gerojo laiko arba vasaros pabaigą, bet natūralų virsmą iš vieno metų laiko su vienomis pramogomis į kitą metų laiką su kitomis pramogomis.
Na žinoma, žiemą ir sąskaita už šildymą išauga, ir gatvėmis naviguoti sunkiau, štai ir užsimirštame tuose kasdieniuose sunkumuose! Todėl ir ruduo, tas žiemos pranašas ima atrodyti nemalonus!
Jei reiktų duoti vieną patarimą, kaip prisijaukinti rudenį, tai aš patarčiau pamėgti žiemą. Įtariu, kad visų mūsų vidiniai romantikai šiek tiek mėgsta žiemą ir žavisi josios grožiu, tačiau tos kasdieniškos priežastys sutraukia visą dėmesį ir verčia tą grožį pamiršti. Paklausk savęs: „O kodėl žiema patinka man?“. Gal ir ruduo ims atrodyti jaukesnis?
– Sakote, kad laimė slypi veikloje ir meilėje. Ką jums reiškia meilė?
– Meilė reiškia norą atiduoti visa, ką gali geriausio, kam nors kitam, nesitikint atlygio. Meilė būna ne tik žmogui, meilė gali būti idėjai, žmonių grupei, šaliai... Meilei nereikia šviesaus rytojaus, nes tikroji meilė padeda tą šviesų rytojų patirti dabar pat. Meilė kančių nesukelia niekada – tą daro tik prisirišimas.
– Jūsų tinklaraštis kviečia žmones žvelgti į gyvenimą pozityviau. O ar jus patį dažnai pagauna neigiami jausmai? Kaip su jais susitvarkote? Ar visad pavyksta pačiam pritaikyti jums gerai žinomus būdus?
– Na, jei neigiami jausmai nepagautų ir nemėginčiau su jais susitvarkyti, gal ir apie pozityvumą nerašyčiau! Aš suprantu vieną dalyką – žmogaus mintys ir emocijos yra susijusios, bet jos nėra vienas ir tas pats, mintys ir emocijos yra du skirtingi dalykai. Dėl to aš pratinuosi tik mąstyti pozityviai, o jausmus palieku sau. Šitaip atsiranda mąstymo įprotis, kuris gelbsti netgi tada, kai emocijos kviečia elgtis priešingai. Aš visai nesistengiu atsikratyti neigiamų jausmų, su jais kovoti ar kaip nors tvarkytis: kai liūdna – liūdžiu, kai pikta – pykstu. Man pozityvumas yra vien tik šviesios, į ateitį nukreiptos mintys.
– Kaip nusprendėte kurti tinklaraštį, nuo ko pradėjote?
– Matyt tinklaraščio kūrimas nėra tas dalykas, kurį reikėtų „nuspręsti“. Jis vieną dieną tiesiog atsiranda. Vėliau kas nors vis paklausia, kaip čia taip atsitiko, kad vieną dieną priėmiau tokį keistą sprendimą rašyti? Na ir ką aš galiu į tokį klausimą atsakyti? Nežinau! Noras išreikšti savo mintis susitiko su šiuolaikinių technologijų teikiamomis galimybėmis ir štai aš čia!
– Kas jus labiausiai motyvuoja kurti ir padėti žmonėms? Gal turite kokių slaptų ritualų ar tam tinkamos muzikos?
– Aš nežinau, ar tikrai viskas, ką darau, padeda žmonėms. Kartais netgi bijau pakenkti, juk rašau dalykus susijusius su psichologija, kur netinkamas patarimas gali pridaryti nemažai žalos žmogaus gyvenime. Dėl to stengiuosi kuo daugiau remtis savo patirtimi, kad tie dalykai kuriuos aprašau iš tiesų būtų naudingi nors vienam žmogui – tai yra man. Ir, tikiuosi, panašiems į mane.
Kurti? Na, turbūt dauguma kūrėjų sutiks, kad kurti labiausiai motyvuoja pati kūryba, tai yra kūrybos procesas arba laukiantis rezultatas, pabaigtas kūrinys, mano atveju – pabaigtas straipsnis. Pabaigtas kūrinys yra nuostabus jausmas, kurį linkėčiau patirti kiekvienam žmogui.
– Kaip atrodo jūsų kūrybinis procesas? Rašote kavinėje su puodeliu kavos ar namie prie rašomojo stalo?
– Na, jis toks visai neromantiškas. Atsisėdu prie paprasto tvarkingo stalo ir su paprastu tvarkingu nešiojamu kompiuteriu pradedu tvarkingai rašyti. Labiausiai mėgstu dirbti namie, tačiau kartais užsuku ir į biblioteką, ypač kai nusiteikti darbui yra sunkiau. Galbūt, jei yra įkvėpimas rašau įnirtingiau, o jei jo nėra, vangiai spaudžiu iš savęs žodį po žodžio, sakinį po sakinio. Nepamirškime ir piešinių bei iliustracijų! Čia esu ištikimas tikro rašalo išguldymui ant tikro popieriaus ir piešinys atsiduria kompiuteryje tik nuskanavus. Piešimas pašaliniam stebėtojui būtų gerokai įdomesnis, nes piešiant mano darbo stalas tampa panašus į tikro kūrėjo – daug išmėtytų rašiklių ir pusiau pripieštų popieriaus lapų, dalyje kurių visiškos keverzonės – tai yra nepavykę piešiniai arba eskizai.
– Jau greitai vyksiančiame „Skaitymo festivalyje“ kalbėsite apie pozityvumą, gal galite papasakoti plačiau, kokias temas žadate aptarti?
Kadangi esu knygos apie svajones autorius, pasakosiu, kaip tos kartais visai paikos svajonės įveda žmogaus gyvenime konkretumo ir aiškumo, sprendžia sudėtingus kamuojančius egzistencinius klausimus.
Nebūtina būti bėgiku, kad pabėgėtum iki benuvažiuojančio autobuso stotelėje, nebūtina būti kulinaru, kad išsikeptum kiaušinienę, lygiai taip nebūtina būti filosofu, kad sužinotum, dėl ko gyvename. Kadangi esu knygos apie svajones autorius, pasakosiu, kaip tos kartais visai paikos svajonės įveda žmogaus gyvenime konkretumo ir aiškumo, sprendžia sudėtingus kamuojančius egzistencinius klausimus.
Filosofija šiandieną yra labai nuobodi ir formalizuota disciplina, kurią nagrinėja tik įvairūs „mąstytojai“ universitetuose. Tačiau iš tiesų ji turi padėti nepaklysti gyvenimo kelių raizgalynėje. Netinkama gyvenimo filosofija, netinkami gyvenimo principai gali žmogų nuvesti klystkeliais ir jis pasijaus nelaimingas ar pasiklydęs. Ta „pasiklydimo“ epidemija šiuolaikiniame sudėtingame pasaulyje pasiglemžia vis daugiau žmonių, nes jie nebežino, kuo vadovautis, nebemoka susikurti asmeninės filosofijos. Kaip pasirinkti kuo tikėti, kokiomis normomis gyvenime vadovautis?
– „Skaitymo festivalyje“ bus skiriamas dėmesys šiuolaikinio romantiko paieškai. Kaip manote, koks žmogus šiandien laikomas romantiku?
– Man atrodo, kad žodis „romantikas“ šiandien turi truputėlį neigiamą prasmę. Tai toks truputėlį nuo realybės atitrūkęs, toks nepraktiškas žmogus, kuris per daug vadovaujasi širdimi ir per mažai kliaujasi šaltu protu, dėl to nuolatos pakliūna į bėdą ir vis jaučiasi skriaudžiamas jo nesuprantančios visuomenės. Na, toks verkšlentojas.
Galbūt mums reikėtų ne ieškoti tų šiandienos romantikų, atitinkančių vyraujantį apibrėžimą, tačiau pasiūlyti naują romantiko suvokimą, kuris neturėtų to saldžiai lengvo ir kiek nepraktiško padebesiuose sklendžiančio atspalvio? Pavyzdžiui, romantikas galėtų būti ryžtingas ir drąsus keliautojas, svajojantis savo akimis išvysti pasaulius, apie kuriuos tik knygose skaitė, ar sumanus verslininkas, kuriantis unikalų produktą ir svajojantis pakeisti pasaulį!
– Ar daug romantikos tinklaraštininko gyvenime?
– Oi, tik iš išorės taip atrodo! Bet tegu atrodo, tegu žmonės mano, kad tinklaraštininkas niekuo daugiau nesirūpina, tik savo tinklaraščiu, per dienas rašo straipsnius, sėdėdamas savo mėgstamame fotelyje, dalina interviu į kaire ir į dešinę žurnalams ir radijo laidoms, neatsigina pasiūlymų vesti paskaitas renginiuose ar rašyti straipsnius naujienų portalams, o kiekvieną dieną yra užverčiamas dėkingumo kupinais skaitytojų laiškais! Visa tai – viso labo mielas įvaizdis, bet tegu jis būna, nesklaidysiu jo. Tegu būna tai slaptas pasaulis, skirtas įaudrinti žmonių vaizduotei!
– Gal tikėjotės kokio klausimo, apie kurį nepagalvojau ir jūsų nepaklausiau? Būtų malonu, jei atsakytumėte ir į jį.
– Žinoma! Laukiau šio klausimo iki pat galo: O kas gi toji romantika? Kas gi yra tas romantikas?
Romantika – tai leidimas sau pajausti ir įsijausti, o romantikas, mano nuomone, yra toks žmogus, kuris vadovaujasi širdimi gerokai daugiau nei vidutinis vien sąskaita už šildymą besirūpinantis pilietis. Toks, kuriam žiemos grožis tiek pat malonus, kiek vairavimas apsnigtais keliais daugeliui nemalonus. Tai žmogus, kuris ypatingai vertina gražias emocijas – meilę, džiaugsmą, galbūt net melancholiją. Romantikai nedraudžia sau mylėti ir myli stipriau, be to, lengviau pasirašo nuotykiui ar iššūkiui, tuo jie mus ir žavi!
Visiems žmonėms linkėčiau būti šiek tiek romantikais, nes juk gyvenimas nėra rožėmis klotas. Jeigu tik išmoktume sunkią akimirką pasidžiaugti čia pat esančiais gražiais dalykais, tai įneštume į kasdienybę šiek tiek romantikos ir gyvenimas pasidarytų mielesnis!
Su Valtininku bei kitais įdomiais žmonėmis susitikti galėsite sostinės Trakų g. 10 įsikūrusios Adomo Mickevičiaus bibliotekos kiemelyje. Daugiau informacijos apie renginį – čia.
