Penktadienį vakare Frankfurto knygų mugės didžioji erdvė tarp scenų pamažu ėmė pildytis – į šį svarbiausią literatūros renginį savaitgalį su bilietais gali patekti nebe vien tik šios srities profesionalai. Šeštadienį prie stalų lauke gali pamatyti nebe užkandžiaujančius ar alų gurkšnojančius dalykiškai apsirengusius knygų verslo atstovus, o mėgstamų knygų personažais, fantastinės literatūros elementais pasipuošusius knygų gerbėjus. Tiesa, šiais metais Frankfurto knygų mugė nebeleidžia į vidų patekti su ginklų replikomis – o prieš tai buvo galima būdavo matyti gausybę dirbtiniais vėzdais, šautuvais „ginkluotų“ paauglių.
Beje, šiemet nuspręsta apriboti ir šeštadienio lankytojų skaičių, nes praėjusiais metais jau buvo matyti, kad sunkiai sekasi susidoroti su tokiais srautais, tad į mugę šeštadienį įleista 60 000 lankytojų.
Vakarėlis Airijos stende
Tuo tarp jau penktadienį vakare buvo galima matyti leidybos verslo atstovus, pakuojančius daiktus ir besiruošiančius į oro uostą. Tačiau prieš tai dar, žinoma, reikėjo atšvęsti. Mugės tradicija – leidyklų, šalių stendai rengia vakarėlius, kuriuose vaišina atėjusius svečius (Lietuvos stendas vakarėlį surengė ketvirtadienį vakare). Paprastai jie vyksta trečiadieniais ir ketvirtadieniais, tačiau šiemet Airija nusprendė padaryti išimtį – surengė grandiozinę šventę penktadienį, kaip jie patys skelbė, 500 svečių. Atmosfera išties buvo airiška –tradicines dainas grojo muzikantai, o atėjusieji buvo vaišinami „Guinness“ alumi ir, simboliškai, „Writer‘s tears“ viskiu. Prieš prasidedant šventei organizatoriai dėl visa ko įspėjo, kad visi atsargiai elgtųsi su šiuo viskiu, nes tai tiesiogine tų žodžių prasme gali baigtis ašaromis. Panašu, kad įspėjimai neveikė, nes kelios dėžės viskio butelių buvo išgertos per pusvalandį.
Pasibaigus šventei mugėje Frankfurte likusieji leidybos verslo atstovai pasklido po aplinkinius barus, o didžiausi vakarėliai, kaip visuomet, vyksta „Frankfurter Hof“ viešbučio baruose – šis viešbutis tapęs vienu iš mugės simbolių.
Šeštadienį aprimęs net ir mugės spaudos centras – ankstesnėmis dienomis šurmuliavęs, dabar jis apytuštis. Tačiau žurnalistams darbas šeštadienį nėra itin lengvas – daugiausia dėl interneto trikdžių. „Wi-fi“ ryšys stringa dėl gausybės vienu metu besijungiančių žmonių. Keblumų kyla ir dėl renginių vertimų – daugelis renginių vyksta vokiečių kalba ir jeigu paskelbta, kad bus vertimas į anglų kalbą, išties tai nieko nereiškia – vien šeštadienį buvo pora renginių, kurie taip ir nebuvo verčiami sinchroniškai. „Tai klaida“, – tiesiog gūžčiojo pečiais mugės atstovai.
R.Saviano turas mugėje
Mugėje susitikimai, renginiai, nors dalis profesionalų jau ir paliko ją, tęsiasi toliau. Jeigu ankstesnėmis dienomis dėmesio centre buvo Yuvalis Noah Harari ir Anne Applebaum, tai šeštadienį mugėje tikrą susitikimų maratoną surengė populiarus italų rašytojas Roberto Saviano.
„Gomora“ autorius nebuvo įtrauktas į oficialią delegaciją, ir neabejojama, kad to priežastimi tapo jo išsakyta kritika Italijos premjerei Giorgiai Meloni. Virš 40 italų rašytojų pasirašė atvirą laišką, kuriame smerkė tokį žingsnį ir teigė, kad tai yra cenzūra. Nepaisant to, kad Italijos delegacija nusprendė jo neįtraukti, į mugę rašytoją pakvietė vokiečių leidėjai. Susitikimuose šeštadienį jis kalba apie tai, ką reiškia rašyti „neliberaliais laikais“ – taip jis apibūdino situaciją, kuri šiuo metu yra Italijoje.
Penktadienį mugėje diskusiją „Vaiduoklių sugrįžimas“ surengė ir keli atvirą laišką pasirašiusieji italų rašytojai. Tiesa, nors Italijos paviljone buvo pranešta apie šį renginį, jis vyko ne įspūdingame piazza primenančiame Italijos paviljone, o kitoje salėje esančiame Italijos stende. Tad kalbų apie demokratiją ir iššūkius mugėje netrūksta.
Jaunesniems skaitytojams skirtų knygų populiarumas
Jau nuo pirmųjų dienų mugės dalyviai neslėpė optimizmo – knygų srityje pajamos auga, šiais metais pasirašytos sutartys taip pat leidžia tikėtis, kad rinka nestagnuos.
Frankfurto mugės vadovas Juergenas Bossas irgi patenkintas mugės rezultatais. Mugės lankytojų iš leidybos srities skaičius, lyginant su praėjusiais metais, išaugo 7,5 proc. iki 114 000. Tačiau jis pripažino, kad stendų skaičius nepasiekė priešpandeminių laikų.
Jis taip pat teigė, kad viena ryškiausių šių metų pastebimų tendencijų – jaunesniems skaitytojams skirtų „young adult“ ir „new adult“ skirtų knygų populiarumas. Tuo galima įsitikinti mugėje penktadienį ir šeštadienį – prie lauke įrengtų stendų, kuriuose autografus duoda daugiausia šios srities rašytojai, nusidriekia kelių šimtų laukiančių eilės.
Dar viena ryški tendencija – jauni skaitytojai neretai skaito anglų kalba, todėl į mugę, kuri dažnai daugiausia būdavo orientuota į vokiečių rašytojus, stengiamasi pakviesti daugiau anglų kalba rašančių rašytojų.
Tai, kad vis daugiau skaitytojų skaito knygas anglų kalba, pastebima nemažoje dalyje Europos – Skandinavijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, skelbiamais duomenimis, apie ketvirtadalis parduodamų knygų yra anglų kalba. Mažiausiai tokios tendencijos paliestos šalys – Italija ir Ispanija.
Nyderlandų leidėjai teigia, kad iš dalies tai dėl „TikTok“ fenomeno – skaitytojai nori skaityti knygas, apie kurias perskaitė šiame socialiniame tinkle (todėl kartais net ir olandiški vertimai būna leidžiami su angliškais pavadinimais), angliškos knygos pigesnės, be to, nereikia laukti jų vertimų. Čekijos leidyklos, kuri leidžia ir Dano Browno knygas, vadovas sakė, kad jei pasirodžius naujai šio rašytojo knygai nesuspėjama kuo greičiau išleisti vertimo, galima prarasti iki 10 000 neparduotų knygos egzempliorių – skaitytojai įsigys knygą anglų kalba.
Pastebimos naujos tendencijos
Mugėje pateikiama gausybė informacijos, kuri leidžia susidaryti pasaulinių leidybos verslo tendencijų vaizdą. Viena jų – ryškus fantasy, romantsy knygų pouliarumo augimas. „Ginger Clark Literary“ atstovas Gingeris Clarkas „Publishers Weekly“ pastebėjo, kad sugrįžta ir siaubo knygų populiarumas: „Girdėjau, kad vampyrai grįžo iš numirusiųjų pasaulio“.
Bendros tendencijos rodo, kad krenta negrožinių knygų populiarumas (ypač tai pastebima kelionių knygų leidyboje, kuri po pandemijos buvo kiek atsigavusi), auga grožinių knygų pardavimai. Tiesa, ekspertai sako, kad negrožinių knygų skaičiai smarkiai priklauso ir nuo tais metais pasirodančių didelių bestselerių – tarkime, taip nutiko išėjus princo Harry biografijai.
Didžiausias augimas buvo Ispanijoje ir Portugalijoje, kiek krito pardavimai Prancūzijoje ir Didžiojoje Britanijoje, o sunkiausiai sekėsi knygų leidėjams Naujoje Zelandijoje.
Dar viena tendencija – augančios knygų kainos, pasaulyje jos šoko apie 12 proc.
Frankfurto knygų mugėje matyti, kad daug dėmesio skiriama Azijos literatūrai (o kitais metais mugės garbės viešnia bus Filipinai), šiais metais įrengtas ir atskiras diskusijų apie Azijos literatūrą paviljonas, ir tai atsispindi skaičiuose – Europoje, ypač Didžiojoje Britanijoje, pastebimas Azijos šalių, pirmiausia Japonijos ir Pietų Korėjos rašytojų knygų pardavimų išaugimas. Beje, pačioje Japonijoje užsienio rašytojų knygų pardavimai itin menki. Vienas iš hitų – Toshikazu Kawaguchi knyga „Before the coffee gets cold“, kuri pasirodė prieš kelis metus, tačiau vis dar puikiai perkama.
„TikTok“ fenomenas neslopsta – daug leidėjų pripažįsta, kad jis tapo viena paveikiausių knygų populiarinimo priemonių. „TikTok“ banga naujam gyvenimui gali prikelti ir seniai išleistas knygas. Ne veltui ir Frankfurto knygų mugėje įteikiami ir „TikTok“ apdovanojimai.
15 minučių dėmesio
Žinoma, kiekvienoje šalyje tendencijos skirtingos, tačiau galima susidaryti bendrą vaizdą.
Tarkime, Italijoje populiarios temos – šeima, santykiai, politika, nors negrožinių knygų pardavimai kiek smuko, mažiau perkama ir knygų vaikams. Perkamiausia praėjusių metų knyga – naujas Joelio Dickerio romanas, kurio parduota 213 000 egzempliorių. Kaip ir daugelyje kitų šalių, labai populiarios „young adults“ skirtos knygos.
Vokietijoje moterys yra pagrindinės pirkėjos, tačiau leidėjai pastebi, kad jei anksčiau buvo stengiamasi orientuotis į 40 metų perkopusias skaitytojas, dabar labai svarbi tapo ir 18-30 metų kategorija.
JAV be visam pasauliui bendrų tendencijų populiari tema religija. Šioje šalyje audioknygų pardavimai jau aplenkė elektroninių knygų pirkimus. Beje, audioknygos, apie kurias labai daug mugėje buvo kalbama prieš kelis metus, skirtingose šalyse sulaukia nevienodo populiarumo – tarkime, Ispanijoje jų pardavimai itin prasti, o Skandinavijoje jos populiarios.
Prancūzijoje populiarūs kirminaliniai romanai, noir, mokslinė fantastika ir romantiškos knygos. Komiksų pardavimai čia krito, kaip ir nemažoje dalyje kitų Europos valstybių.
Lenkijos leidėjai džiaugiasi, kad skaitytojų skaitymo įpročių skaičiai geriausi per dešimt metų (43 proc. žmonių per metus perskaitė nors vieną knygą). Tarptautinėje rinkoje lenkų literatūros populiarinimui itin padėjo Olgos Tokarczuk Nobelio premija – dabar jos knygos išverstos į 50 kalbų ir ji pristatoma kaip šios šalies kūrybos kokybiškumo įrodymas.
Čekijoje pastebima, kad sumažėjo politinių knygų populiarumas – matyt, žmonės, vykstant karui Ukrainoje, mažiau nori skirti dėmesio šiai temai, o 70 proc. knygų šioje šalyje parduodama prieš Kalėdas. Beje, vienas iškalbingas faktas – tyrimai rodo, kad vidutiniškai čekas dėmesį gali sukoncentruoti 15 minučių. Koncentracijos stoka – nenauja tema, tačiau panašu, kad knygų leidėjams tai ne kliūtis, žmonės ir toliau skaito knygas, nepaisant nuolatinių gąsdinimų, kad jos išnyks.
Beje, praėjusiais metais labai daug buvo kalbama apie dirbtinio intelekto pavojų, ši tema aktuali ir dabar, tačiau panašu, kad nuotaikos kiek keičiasi, dabar bandoma analizuoti, kaip jį kūrybiškai išnaudoti.