COVID-19 pandemijos pradžioje su finansiniais iššūkiais susidūrė ir kitas populiarus sostinės knygynas – „Eureka!“. Tuomet į skaitytojus kreipęsis knygynas nurodė, kad dėl karantino apribojimų likusi vienintelė galimybė pirkti knygas internetu tapo išlikimo iššūkiu, nes tokia užsakymų dalis sudarydavo nedidelę dalį apyvartos. Į tai sureagavę skaitytojai užtvindė „Eureką!“ užsakymais. Tokia rekordinė prekyba ir padėjo išgyventi tuometinį karantiną.
„Eurekai!“ išlikti padėjo įrašas feisbuke, kuris it virusas pasklido tarp skaitytojų.
Savaitgalį panašus įrašas socialinėje erdvėje skaitytojus pasiekė iš kito sostinės knygyno – „Keistotekos“ .
„Draugai, mums labai reikia jūsų pagalbos. Širdingai dėkojame tiems, kas jau prisidėjo, tačiau tikimės, kad yra daugiau „Keistotekai“ neabejingų žmonių“, – buvo rašoma žinutėje.
O pagalbos knygynui išties prireikė – jo skolos siekia 11 tūkst. eurų. Ir jei dalis jų nebus panaikintos greitu metu – du knygynai sostinėje, Gėlių ir Paupio gatvėse, gali užverti duris.
Įspėjimas – spalį
„Esame nevyriausybinė, ne pelno siekianti organizacija, iš esmės – knygų prieglauda, vieta, kurioje visos, nepriklausomai nuo senumo ar savos istorijos, knygos rastų naujus šeimininkus“.
Taip dar knygyno neatradusiems skaitytojams prisistato „Keistoteka“.
„Karantino metu, uždarius visus knygynus, mūsų likimas pakibo nežinioje. Nors vykdėme prekybą internetu – lašas jūroje nepadėjo išsaugoti visus mūsų fizinius knygynus. Uždarę vieną knygyną ir išgyvenę du karantinus nesitikėjome, jog baisiausia nutiks atlaisvinus ribojimus. Atidėtus ir einamuosius mokesčius turime mokėti dabar. Mums tai nepakeliama suma, todėl esame priversti prašyti jūsų pagalbos“, – dabartinė knygyno situacija pristatoma „Keistotekos“ tinklalapyje.
Knygyno įkūrėja G.Liočienė 15min pasakojo, kad pirmasis nerimo signalas knygynus pasiekė praėjusių metų spalį.
„Gavome raštą iš mokestinių institucijų, kad esame skolingi VMI ir „Sodrai“ už prastovų metu gautas algas bei kitus mokesčius – iš viso 13 tūkstančių eurų. Tyliai ir atkakliai kapstėmės“, – teigia G.Liočienė.
Kaip nurodo knygynas, labiausiai trūksta pinigų apmokėti VMI ir Sodros karantininio laikotarpio reikalavimus – GPM ir PSD už tuo laiku apmokėtas prastovas. Du tūkstančius eurų iš trylikos tūkstančių „Keistoteka“ jau grąžino.
Tačiau knygynui didžiausiu iššūkiu tapo ne šie įsiskolinimai, kuriuos „Keistoteka“ ketina suvaldyti per ilgą laikotarpį. Bėda ir didžiausiu košmaru, kaip kalba pati G.Liočienė, tapo 4200 eurų, kuriuos reikia grąžinti dabar – tam knygynas turi porą savaičių.
Pandemijos pamokos
Knygyno įkūrėja G.Liočienė 15min pasakojo, kad „Keistoteka“ gavo subsidiją patalpoms sostinės Gėlyno gatvėje nuomotis.
„Pirminė sutartis užpernai liepos mėnesį savininko buvo registruota Registrų centre. Po kelių mėnesių savininko iniciatyva nuomos sutartis buvo darkart pasirašyta, nes savininkas pakeitė savo statusą iš privataus į juridinį – perkėlė patalpų priklausomumą savo įmonei“, – sako G.Liočienė.
Po sutarties perrašymo knygynas pateikė prašymą valstybei subsidijai gauti, tačiau nepatikrino, ar naujai pasirašyta sutartis registruota Registrų centre. Tuomet ji dar registruota nebuvo, tai patalpų savininkas padarė vėliau.
„Ir štai Kalėdoms gauname raštą, kad esame sukčiai ir privalome atiduoti subsidiją, nes ta vėlesnioji sutartis neregistruota. Aiškinausi, kur galėjau. Sakiau, kad pirminė sutartis registruota, mes gi niekur neišsikraustėme, dirbame ten pat“, – įvykius prisimena knygyno įkūrėja.
Tačiau „Keistoteka“ sulaukė atsakymo, kad buvo pažeistos nustatytos sąlygos subsidijai gauti. Grąžinti reikia 4200 eurų, o šiai sumai grąžinti laikas jau beveik ištirpo – liko vos pora savaičių.
„Mes atsiprašėme. Pirmąkart pandemija, pirmąkart subsidijos, neturime patirties – na ir kas, atiduokite pinigus arba gausite teismo šaukimą. Dabar laukiame atsakymo – paprašėme, kad bent metams išdėliotų šią sumą“, – sako G.Liočienė.
Ji atvirauja, kad nežino, ar net jei per ilgą laikotarpį bus išdėlioti skolos mokėjimai, tai pakeis esamą knygyno situaciją, nes nauja našta tapo išaugusios sąskaitos už šildymą. „Keistotekos“ įkūrėja skaičiuoja, kad sąskaitos už šildymą padidėjo apie keturis kartus, tad kiekvieną mėnesį išlaikant du knygynus reikia uždirbti apie pusantro tūkstančio eurų daugiau, kad sąskaitas būtų galima padengti.
Tai knygynui tapo per didele našta.
Paramos kreipėsi į skaitytojus ir verslą
Kol kas į „Keistotekos“ pagalbos prašymą atsiliepė nedaug žmonių. Knygyno įkūrėja pasakoja, kad sulaukta apie 300 eurų paramos.
„Sumos – nuo 2,5 iki 100 eurų. Iš viso apie 10 žmonių, bendra suma apie 300 eurų. Bet esame labai dėkingi daugeliui žmonių, kurie užsukdavo knygynan bent atviruko įsigyti, taip pat ir būreliui močiučių, kurios Kukučiui – Gėlyno gatvės „Keistotekos“ katinui – atnešdavo skanėstų“, – šypsosi G.Liočienė.
Knygynas nurodo, kad laukia ne tik tiesioginės paramos iš skaitytojų ir knygyno lankytojų ar pagalbos indėlio sutelktinio rėmimo platformoje „Contribee“. „Keistoteka“ kviečia įsigyti ir pundus senų knygų.
Į pastarąjį kvietimą feisbuke jau spėjo sureaguoti skaitytojai.
G.Liočienė sako, kad pagalbos kreipėsi ir į kelias dešimtis didesnių Lietuvos įmonių, kurių buvo prašoma padėti išlaikyti knygyną.
„Vien iš knygų „neprasisuksi“ – mūsų veikla sustyguota taip, kad esame priklausomi nuo turizmo. Užupio „Keistoteka“ yra puikioje turistinių srautų vietoje, tad Lietuvos svečių palikti pinigėliai už visokias grožybes, ypač mūsų menininkų, leisdavo ramiai apmokėti knygų išlaikymo kaštus – tačiau beveik nebeturime vilties, kad sulauksime pavasario ir turizmo atsigavimo“, – buvo rašoma laiške, kurį gavo Lietuvos verslininkai.
„Keistoteka“ šiame laiške taip taip akcentavo, kad labai sunku prašyti pinigų: „Bet žinodami, kad esame reikalingi bei nenorėdami šimto tūkstančių knygų išvežti į šiukšlyną, turime tai daryti.“
Tačiau į šį laišką nesulaukta nė vieno atsakymo.