Beje, tame pačiame portale esama ir dar dviejų skelbimų, kuriuose to paties diktatoriaus knyga, tiesa, išleista metais ir dvejais vėliau nei minėtoji anksčiau, įvertinta gerokai kukliau ir tekainuoja 165 Eur. Tiesa, jos pavadinimas parašytas be jokios klaidos.
Tad kur čia pakastas šuo? Ar gali būtų toks milžiniškas skirtumas tarp iš esmės tų pačių dviejų knygų? Net jei jos autorius liūdnai pagarsėjęs nacistinės ideologijos kūrėjas? Ar išties kažkas pasiryžęs išleisti pusę šimto tūkstančių vien už klaidą pavadinime? Ir apskritai, ar tokių knygų prekyba Lietuvoje yra legali veikla? – apie tai pasiteiravome knygotyrininko ir bibliofilo Tomo Petreikio.
Unikalus egzempliorius ar nesusipratimas?
Į šiuos du skelbimus pažvelgus, į akis pirmiausia krinta milžiniška vienos iš šių knygų kaina. Pasak pašnekovo, išties didelis skirtumas tarp beveik identiškų knygų turėtų būti susijęs su penkiaženkle suma įvertinto egzemplioriaus išskirtinumu.
„Knygų kolekcionieriai vertina išskirtines knygas, tokias, kokių yra vos viena kita pasaulyje. Jei tokiame egzemplioriuje yra autoriaus parašas ar jo ranka rašytos pastabos – tokiu atveju knygos vertė gali būti išties didelė“, – teigė T.Petreikis.
Knygų kolekcionieriai vertina išskirtines knygas, tokias, kokių yra vos viena kita pasaulyje.
Kadangi penkiaženkle suma įvertinto egzemplioriaus pavadinimas užrašytas su klaida, anot pašnekovo, galėjo būti, kad visas šio leidinio tiražas anuomet buvo sunaikintas, o per atsitiktinumą išlikę egzemplioriai tapo visiška retenybe. Ir tai – labai rimtas pagrindas, ypač tiems bibliofilams, kurie kolekcionuoja knygas su klaidomis, geisti ir konkuruoti dėl šitokios retenybės.
Vis dėlto, atidžiau pažvelgęs į nurodytą skelbimą, T.Petreikis atmetė šią teoriją, mat išties minėtas egzempliorius nėra jokia retenybė – klaida yra ne pačios knygos pavadinime, bet pardavėjo aprašyme.
Anot pašnekovo, gali būti, kad pardavėjas tiesiog blogai iššifravo paskutinę žodžio „kampf“ raidę ir vietoj jos užrašė su klaida. Maža to, jei knyga išties būtų kažkuo išskirtinė, pardavėjas apraše būtų nurodęs tai ir tokiu būdu pagrįstų įspūdingą prašomą sumą.
Jei knyga išties būtų kažkuo išskirtinė, pardavėjas apraše būtų nurodęs tai ir tokiu būdu pagrįstų įspūdingą prašomą sumą.
Knygotyrininkas nurodė ir dabar viename Vokietijos internetiniame antikvariate esantį skelbimą, kuriame už pačios pirmosios, 1925 metais išleistos Hitlerio knygos laidos egzempliorių – o pirmosios laidos visada turi didesnę vertę – prašoma 4640 Eur suma vien už pirmąjį tomą. Maža to, platesniame šios knygos apraše yra nurodoma, kad egzempliorius yra su vieno iš fiurerio aplinkos žmonių užrašu. Tad ji išties yra išskirtinė ir knygos kainą kelia būtent šis unikalus įrašas.
O kokia tuomet Lietuvoje, dešimt kartų didesne suma įvertinto egzemplioriaus paslaptis? Pasak T.Petreikio, tai yra tiesiog nesąmonė.
„Užsienio kataloguose identiškas leidinys kainuoja iki 200 eurų ir ne daugiau. Tokios knygos fiurerio laikotarpiu buvo leidžiamos milijoniniais tiražais ir net po nacių sutriuškinimo Vokietijoje niekas šių knygų nedegino, todėl jos nėra jokia retenybė“, – pasakojo knygotyrininkas.
Šią knygą bei keletą nacistinių žurnalų įvertinęs keliasdešimčia tūkstančių eurų, pardavėjas tiesiog neturi jokio supratimo apie realią šių leidinių kainą.
Jo teigimu, šią knygą bei keletą nacistinių žurnalų įvertinęs keliasdešimčia tūkstančių eurų, pardavėjas tiesiog neturi jokio supratimo apie realią šių leidinių kainą ir tai reikėtų vertinti kaip nesusipratimą.
Tuo tarpu išskirtinių ir išties vertingų knygų, siekiančių tūkstantines sumas, tokiose nespecializuotose platformose niekas ir nepardavinėja. Jų vieta – aukcionai, antikvarai bei kolekcininkai.
Draudžiamų knygų rinka – ar tokia egzistuoja?
Paklaustas, ar apskritai Lietuvoje nėra draudžiama prekyba propagandine nacizmo ar komunizmo literatūra, T.Petreikis teigė, kad draudžiamas yra ideologijos propagavimas ir simbolių skleidimas, bet ne prekyba istoriniais reliktais, tarp kurių paminėtinos ir knygos.
„Kaip Lietuvoje užsieniečiai nesunkiai gali nusipirkti spaliuko ar pionieriaus ženkliuką, Lenino ar Stalino raštų tomą, taip Vokietijos antikvariatuose pasiteiravęs rasi ir Hitlerio knygų ar kitų su nacių režimu susijusių reliktų. Tiesa, jie nėra akivaizdžiai išstatomi atskirose lentynose. Net internetinėje prekyboje nebus viršelių su svastikomis, o knygyne šie ženklai užklijuojami lipdukais. Tokiu būdu siekiama išvengti šių ženklų viešinimo, jų dauginimo, bet prekyba antikvarinėmis vertybėmis nėra draudžiama“, – paaiškino knygotyrininkas.
Draudžiamas yra ideologijos propagavimas ir simbolių skleidimas, bet ne prekyba istoriniais reliktais, tarp kurių paminėtinos ir knygos.
Beje, Vokietijoje ne taip seniai pasirodė naujas Hitlerio knygos „Mein kampf“ leidimas su mokslininkų palydimaisiais straipsniais bei komentarais, kurie sudaro didesniąją pačios knygos dalį. Pasak T.Petreikio, tai yra vienas iš būdų suprasti šią ideologiją ir tai, kokį vaidmenį pasaulio istorijoje ji atliko.
Paklaustas, ar apskritai demokratinėse šalyse šiandien egzistuoja draudžiamos knygos, pašnekovas teigė, kad bent Lietuvoje antikvarinėmis vertybėmis laikomos knygos, senesnės nei penkiasdešimt metų, ir jokie ribojimai joms nėra taikomi. Tad Stalino ar Lenino raštai taip pat yra prieinami legaliai.
Vienintelis apribojimas dėl amžiaus cenzo yra taikomas pornografiniam turiniui, tuo tarpu ideologiniam jokie draudimai negalioja.
Vienintelis apribojimas dėl amžiaus cenzo yra taikomas pornografiniam turiniui, tuo tarpu ideologiniam jokie draudimai negalioja.
„Šiuo atveju ribos yra išimtinai moralinės. Todėl nė vienas save gerbiantis bibliofilas neterš savo kolekcijos nacistinės ar komunistės ideologijos knygomis, nebent jos atitiktų kolekcijos rinkimo sumanymą, pavyzdžiui, jei renkama draustas knygas, pirmus leidimus ar knygas su autoriaus parašu. Kitu atveju tokie leidiniai gali dominti išimtinai tuos, kurie neabejingi vienai ar kitai ideologijai, o tokių gerbėjų galima rasti įvairiose pasaulio šalyse“, – teigė T.Petreikis.
Pasak pašnekovo, esama ir tokios tendencijos, kai prekyboje atsiranda jau šiais laikais pagamintos nacistinės ar sovietinės atributikos: ženkliukų, sagčių, medalių ir panašiai. Paprastai tokie dalykai yra naudojami istoriniams filmams, bet paskui pasklinda gerokai plačiau.
Šiuo atveju, anot T.Petreikio, atsiradusi kopijų rinka jau turėtų būti vertinama kaip įstatymo pažeidimas, nes tai nebėra istoriniai reliktai, bet naujai sukurti objektai, kurie, išėję už kino filmavimo aikštelės ribų, gali būti traktuojami kaip nusikalstamos ideologijos propagavimas.
