Kamila Stokowska „Emiliukė ir žvaigždutė iš dangaus“
Naktinis dangus yra gražus ir kupinas paslapčių. Kas yra mirksintys šviesūs taškeliai?
Kokios planetos sukasi aplink Saulę? Ar Saturnas dabinasi papuošalais? Kartu su Emiliuke atraskite planetas ir neįtikėtinus žvaigždžių spiečius!
Čia yra ugdančių ir kūrybiškų užduočių, skatinančių stebėti pasaulį, užduoti klausimus ir ieškoti atsakymų. Knygutė skirta 3–6 metų vaikams.
Iš lenkų kalbos vertė Aistis I. Savukynas.
Henrike Wilson, Christiane Schwabbaur „Niekada nepasiduok!“
Pradžia visada būna nelengva. Mažas paukščiukas dar to nežino. Atėjo ypatinga diena. Laikas palikti lizdą. O jis taip aukštai! Ar pavyks? Tik nereikia per ilgai žiūrėti žemyn. Verčiau susikaupti, įsibėgėti, išskleisti sparnus ir šokti... Jei ir nepasisekė, nevalia nusiminti ir pasiduoti. Bandyti dar sykį, dar… Drąsus visuomet nugali!
Iš vokiečių kalbos vertė Gražina Miklaševičiūtė.
Jochen Weeber, Fariba Gholizadeh „Henrieta pajunta vėją“
Trys mėgstamiausi Henrietos užsiėmimai: žaidimas kompiuteriu, žaidimas kompiuteriu ir žaidimas kompiuteriu. Kol vieną dieną pro lango stiklą įskrieja kamuolys, ir mergaitė susipažįsta su Ole, Pauliuku ir Luize. Jie pakviečia Henrietą į kiemą atrasti pasaulio. Ir čia ji pirmą kartą iš tikrųjų pajunta, kaip skiriasi gyvenimas namuose ir už durų lauke. Patiria, ką pučia ir šnara vėjas, kaip švelniai kutena gležnos varlytės kojelės ir kaip smagu turėti draugų! Daug šauniau, negu vien žaisti kompiuteriu!
Iš vokiečių kalbos vertė Gražina Miklaševičiūtė.
Pierre Gripari „Senos gatvelės pasakos“
Šios pasakos jau seniai pripažintos tikra vaikų ir jaunimo literatūros klasika, o jų autorius Pierre’as Gripari vadinamas žodžių magu. Čia knibžda įvairiausių būtybių: milžinų, raganų, undinių, velnių, net kalbančių daiktų – gudruolė bulvė ir jos draugė gitara, įsimylėjusi batų pora. Pasakos kupinos išminties ir gerumo.
Knygą meniškai ir šmaikščiai iliustravo Claude Lapointe.
Iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė.
Victor L. Wooten „Muzikos pamoka. Dvasinis tobulėjimas per Muziką“
Tai istorija apie sunkiai besiverčiantį jauną muzikantą, kuris labai nori, kad muzika taptų jo gyvenimu ir kad gyvenimas būtų puikus. Vieną rytą pabudęs, jis išvysta savo namuose keistą žmogų, atsiradusį iš niekur. Šis pasisako muzikantui esąs jo mokytojas. Iš dalies muzikos genijus, iš dalies filosofas, iš dalies ekscentriškas išmintingas vyras. „Ko tu mokysi?“ – klausia jaunasis bosistas. „Nieko“, – atsako keistuolis. Tai įdomios ir smagios kelionės pradžia. Dvasinės kelionės, per kurią jaunuolis sužinos, kad iš muzikos gaunamos dovanos atskleidžia gyvenimo dovanas, kad kiekvienas judesys, frazė, akordas turi savo reikšmę. Tereikia atrasti melodiją savo viduje.
Victoras L. Wootenas (g. 1964) – amerikiečių muzikantas, bosistas, prodiuseris, pedagogas, penkių Grammy apdovanojimų laimėtojas.
Iš anglų kalbos vertė Augustinas Bėkšta.
Marko Sosič „Balerina, Balerina“ (serija „Kitoks romanas“)
Pagrindinė romano veikėja – penkiolikmetė mergaitė Balerina. Taip ją praminė dėl to, kad apimta jaudulio ji mėgo stovėti ant pirštų galų. Skaitytojas viską regi jos akimis. Kitados mergaitė buvo tokia kaip visi bendraamžiai, bet vėliau kažkas pakito: Balerina nustojo kalbėti, protiškai bręsti. Ji gyvena su mama, tėčiu ir broliu. Mėgsta stebėti paukščius, miegančius kieme augančio kaštono šakose. Jai labai patinka dainuoti. Tačiau sykiais Balerina daužo lėkštes ir stiklines. Santykiai su artimiausiais žmonėmis, dienos šviesa ir nakties tamsa, metų laikų kaita ir sapnai – jai daug svarbesni dalykai negu prasidėjęs karas Vietname ar žinia apie pirmąjį žmogų, žengusį žingsnį Mėnulyje. Jos žvilgsnis pagavesnis esminiams, svarbiausiems dalykams gyvenime. Autoriaus tikslas ir yra parodyti ypatingą tikrovę, universalias tiesas, praplėsti skaitytojo sampratą apie kitoniškumą. Tai aukštos kokybės literatūra, šiuolaikinės slovėnų literatūros klasika. Kritikai „Baleriną, Baleriną“ laiko išskirtiniu romanu pasauliniu mastu.
Iš slovėnų kalbos vertė Laima Masytė.
Iliustravo Aistė Tarabildienė.
Kateřina Tučková „Baltųjų Karpatų raganos“
Romanas įkvėptas tikrų istorijų apie moterų gyduolių ir žiniuonių giminę, nuo amžių gyvenusią Čekijos ir Slovakijos pasienyje, Baltųjų Karpatų kalnuose išsibarsčiusiose trobelėse. Vietiniai tikėjo, kad šios moterys apdovanotos ypatingomis, iš kartos į kartą perduodamomis galiomis. Pas jas eidavo ne tik kaimynai – žmonės traukė iš visos Moravijos, garsas apie jas sklido nuo Krokuvos iki Vienos, nuo Prahos iki Budapešto. Žiniuonės gerai pažino vaistažoles, gebėjo gydyti lūžusius kaulus, įveikti kitus kūno ir dvasios negalavimus. Šias moteris vadino dievotojomis, nes jos galėjo prašyti Dievo pagalbos.
Knyga iškelia daug klausimų apie mūsų praeitį ir dabartį, atsilikimo ir progreso idėjas, socialinį žmonių rūšiavimą. Ji pelniusi daug literatūrinių prizų, išversta į 20 kalbų. Jos autorė viešės Vilniaus knygų mugėje.
Iš čekų kalbos vertė Jurga Ralytė.
Charles Ferdinand Ramuz „Didžioji baimė kalnuose“
Vieno Alpių kaimelio kalnų ganykla turi blogą vardą: vietiniai gyventojai nesinaudoja ja jau dvidešimt metų dėl nelabai aiškios istorijos, iki šiol verčiančios drebėti kaimo senolius. Taip ūmai įsižiebia konfliktas tarp kaimo senimo ir jaunuomenės, negalinčios leisti, kad dėl kažkokių „senų prietarų“ būtų prarasta tiek geros ir taip kaimui reikalingos žolės. Jaunimas paima viršų, ir taip užsimezga romano veiksmas. Jame randame daug ko: ir tragišką, pasmerktą meilę, ir konfrontaciją su gamta bei slaptingomis jos jėgomis. Vienas iš svarbiausių fantastinių knygos motyvų, ką byloja pats pavadinimas, – baimė, didžioji baimė, kaip užkratas plintanti nuo kalnų aukštumų iki pat kaimo, lydima slaptingos galvijų ligos, viską šluodama savo kelyje.
Iš prancūzų kalbos vertė Jonė Ramunytė.
Iliustravo Aistė Tarabildienė.
Daniela Krien „Penkios moterys, penki gyvenimai“
Tai penkių labai skirtingų moterų istorijos. Jų keliai susikerta. Vaikystėje arba jaunystėje jos išgyveno sienos griūtį. Ten, kur anksčiau būdavo siena ir suvaržymai, dabar – laisvė. Tačiau laisvė leidžia ir verčia pasirinkti. Per šių moterų gyvenimo istorijas autorė atskleidžia visos visuomenės panoramą ir naują požiūrį į žmonių santykius. Kai kurios tų santykių dramos virsta Rytų ir Vakarų problemomis. Moterys ieško naujų kelių į laimę, ir tai tiesiog bendražmogiškas siekis – nei rytietiškas, nei vakarietiškas, nei vyriškas, nei moteriškas. Knyga – tarsi sociologinis šiandienos portretas. Ir ji nėra skirta vien moterims. Tai poetiškas ir gerai apgalvotas pasakojimas apie savosios laimės kainą. Romanas įtrauktas į rinktinės literatūros vokiečių kalba sąrašą, nominuotas Vokietijos knygos premijai, išverstas į 20 užsienio kalbų.
Iš vokiečių kalbos vertė Vilija Žemaitaitytė.
Michael Kumpfmüller „Gyvenimo puikybė“
1923 m. vasarą Baltijos pajūrio kurorte jau sunkiai sergantis tuberkulioze Francas Kafka susipažįsta su dvidešimt penkerių metų virėja Dora Diamant. Per kelias savaites apsisprendžia apsigyventi su šia moterimi. Jiedu įsikuria Berlyne, siaučiant Veimaro Respublikos hiperinfliacijai. Nepaisant sudėtingų aplinkybių ir tėvų nepritarimo, rašytojas ir Dora liks neišskiriami iki jo mirties 1924-ųjų birželį. Šią tikrą istoriją M. Kumpfmülleris paverčia subtiliu, santūriu ir autentiškais Kafkos gyvenimo faktais grįstu meilės romanu. Jis puikiai išmano rašytojo dienoraščius, laiškus ir paskutinius tekstus, subtiliai įpina juos į pasakojimą. Pavyksta sukurti jaudinančią parabolę apie gyvenimą ir meilę, rašymą ir mirtį. Kafka pajunta artimo, mylinčio bendriją ir patiria bent metus pilnatvės ir laimės. Pasak kritikų, būtent iš čia kyla visą kūrinį persmelkianti švelni, poetiška, tauri melancholija. Knyga pelniusi daugybę literatūrinių premijų, išversta į 24 kalbas.
Iš vokiečių kalbos vertė Živilė Gapšienė.
Marc Roger „Gregoras ir Senasis Knygininkas“
Kas gali sujungti dviejų skirtingų kartų atstovus ‒ mokyklą metusį aštuoniolikmetį Gregorą ir senąjį poną Pikjė, kuriam knygos yra ne tik langas į pasaulį, bet ir šeima? Ilgus metus dirbęs savo knygyne, jis priverstas apsigyventi ankštame pensiono kambarėlyje, į kurį tenka sutalpinti ir apie tris tūkstančius knygų. Dėl Parkinsono ligos ir glaukomos ponas Pikjė jau nebegali skaityti, tad jaunasis maisto išvežiotojas Gregoras tampa jo „akimis“ ‒ vaikinas skaito balsu, nors iki tol knygų pasaulis jam buvo svetimas. Jis pats įsitraukia į skaitomas istorijas, iš jų mokosi, jas jautriai išgyvena. Gregoras ima pasitikėti žmonėmis, pradeda skaityti kitiems seneliams, jo pasiklausyti kasdien ateina vis daugiau senolių. Ši bendrystė per knygas sumažina jų vienatvę, kuriai jie jautėsi pasmerkti gyvenimo pabaigoje.
Iš prancūzų kalbos vertė Neringa Macatė ir Asta Bieliauskaitė.
Valerie Perrin „Sekmadienio užmirštieji“
Yra romanų, kurių negali nei užversti, nei perskaitęs užmiršti. Tokia knyga yra ir „Sekmadienio užmirštieji“. Pasakotoja Žiustina jauna – vos dvidešimt vienerių. Ji dirba senelių namuose slauge. Gyvenimas jos negailėjo – automobilio avarijoje žuvo tėvai, dėdė ir teta. Mergaitė liko našlaitė. Ją augino seneliai. Žiustina – altruistė. Ji myli savo amatą ir nuoširdžiai rūpinasi senelių namų gyventojais, o ypač prisirišusi prie devyniasdešimt trejų Elenos. Senolė patyrusi neramų gyvenimą ir vis laukia savo meilės Liusjeno, jau seniai mirusio. Svarbūs visi senelių namų gyventojai – sekmadienio užmirštieji, ypač tie, kurių niekas nelanko. Žiustina viską aprašo savo mėlynajame sąsiuvinyje. Tai keistas ir melancholiškas romanas apie meiles: praeities, esamas, neišsipildžiusias, stebinančias. Apie atmintį ir žmogiškuosius ryšius. Moderni V. Perrin plunksna įveda skaitytoją į turtingą poezijos ir muzikos pasaulį, kartais juokingą, kartais keistą, švelnų ir sentimentalų, kuris jaudina ir kviečia svajoti.
Valerie Perrin yra viena iš dešimties geriausių Prancūzijos autorių.
Iš prancūzų kalbos vertė Jūratė Karazijaitė.
