N.Černiausko knygos populiarumas neblėsta
Leidyklos „Aukso žuvys“ projektų vadovė Inga Migūnaitė-Kmitienė sakė, kad šioje knygų mugėje jų stende galima išskirti tris ryškias knygas-favorites. Daugiausia žmonės pirko bestseleriu jau prieš kurį laiką tapusią Norberto Černiausko knygą „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“. Knyga, kuri itin aštriai atliepia ir šių laikų nuotaikas. Antroje perkamiausių knygų sąrašo vietoje atsidūrė Antano Mončio sūnaus Jean-Christophe'o atsiminimai „Mano tėvas Antanas“. Trečioje vietoje – prieš knygų mugę pasirodęs Bernardo Gailiaus istorinis trileris partizanų pasipriešinimo tema „Kraujo kvapas“. Skaitytojai mielai pirko ir Alinos Bronsky lietuvių kalba išėjusias knygas.
„Žmonės pasiilgę renginių, ateina ir palaikyti leidyklas“, – sakė I.Migūnaitė Kmitienė. Ji teigė, kad akivaizdu, jog per pandemiją pasikeitė knygų pirkimo įpročiai, žmonės įprato pirkti knygas internetu ir atėję nebeprašo nuolaidų, nebetikrina prie stendų, kiek ši knyga kainuoja elektroninėje parduotuvėje. Tiesa, ji pripažino, kad ketvirtadienį ir penktadienį prekyba vyko gerokai vangiau nei anksčiau, tik šeštadienį vėl aplankė buvusių knygų mugių jausmas.
Žinoma, žmonių nuotaikoms atsiliepė ir karo Ukrainoje padiktuotos nuotaikos. „Buvo, kad atėję žmonės prašydavo šviesesnių knygų“, – sakė ji.
-
Lietuviškai išverstų Czesławo Miłoszo knygų lentynoje – dar trys leidiniai
-
Naują knygą pristatęs Valdas Papievis: „Man patiko aprašyti griūvantį Paryžių“
-
Į Lietuvą atvykęs A.Mickūnas: „Mano gyvenimėlis kaip sapnas, bet galim toliau sapnuoti“
-
„Slava Ukraini“: Knygų mugėje – jautrūs rašytojų žodžiai karo paliestiems
-
Rolandas Rastauskas: „Matote blogiausią Knygų mugės knygą“
Blogiau nei tikėjosi
Leidyklos „Jotema“ atstovai neslėpė – prekyba mugėje žymiai prastesnė nei įprastiniais metais ir blogesnė nei kad jie tikėjosi prieš šį renginį. „Labai vangi prekyba, – sakė „Jotemos“ užsienio autorinių teisių vadovė Aistė Matijošaitytė. – Galvojome, kad bus blogai, bet kad taip blogai – netikėjome“.
Ji, kaip ir nemažai kitų leidėjų, sako, kad didelę įtaką padarė ne tik tai, kad mugė vyksta pandemijos metu, kad prasidėjo karas Ukrainoje, bet ir tai, jog koronaviruso metu žmonės įprato knygas pirkti internetu, ten jas įsigyja su didelėmis nuolaidomis.
Kalbant apie perkamiausias „Jotemos“ knygas mugėje, šįkart skaitytojai labiausiai pirko klasikinius kūrinius. Bene didžiausio dėmesio sulaukė Johno Steinbecko romanai – „Į rytus nuo Edeno“ ir naujas „Rūstybių kekių“ vertimas. Taip pat žmonės pirko ir Vladimiro Nabokovo autobiografinę knygą „Kalbėk, atmintie“. Neliko nepastebėta ir Th.Keneally „Šindlerio sąrašas“.
Rinkosi rimtesnius renginius
Leidykloje „Kitos knygos“ perkamiausios buvo trys knygos – Sylvie Simmons knyga „Tavo žmogus. Leonardo Coheno gyvenimas“, Andrejaus Tarkovskio apmąstymai apie kiną „Įamžintas laikas“ bei Roberto M.Saplosky kūrinys „Elgesys“. Taip pat neblogai pirkta buvo ir prieš pat knygų mugę išleista Eglės Frank knyga „Mirę irgi šoka“.
Leidyklos komunikacijos vadovas Dovydas Kiauleikis sakė, kad nors knygos buvo perkamos prasčiau nei ankstesnėse mugėse, lūkesčiai buvo viršyti, nes ir buvo tikėta, kad dėl pandemijos žmonių į renginius ateis mažiau.
Jis taip pat sako pastebėjęs, kad žmonės mugėje rinkosi rimtesnius renginius, atsirinkdavo temas, kurios galbūt ir nepritaikytos plačiai auditorijai, tačiau čia pritraukdavo pilnas sales.
Neįgyvendintas Vilnius ir japonų estetika
Leidyklos „Lapas“ vadovė Monika Gimbutaitė sakė, kad šiemet neabejotina lyderė pagal pardavimus – Marijos Drėmaitės ir Rasos Antanavičiūtės knyga „Neįgyvendintas Vilnius“.
Taip pat labai populiari mugėje – japonų estetikai, pasaulio pajautimui skirta Jun’ichirō Tanizaki knyga „Odė šešėliams“. M.Gimbutaitė, kalbėdama apie pardavimus, išskyrė ir dar vieną leidyklos naujieną – garsią Remo Koolhaaso Manhatano architektūrai skirtą knygą „Karščiuojantis Niurjorkas“.
M.Gimbutaitė sakė, kad, turint galvoje pandemijos kontekstą, pardavimai šioje knygų mugėje neblogi, ypač šeštadienį, dieną, kai ir tradiciškai mugėje apsilankydavo daugiausia žmonių. Žinoma, knygos lankytojų nuotaikas paveikė ir žinios apie karą Ukainoje – smarkiausiai tai jautėsi ketvirtadienį ir penktadienį. „Šiandien pirmoji diena, kai niekas iš perkančiųjų nesakė, kad perka knygas skaitymui bunkeryje“, – šeštadienį sakė M.Gimbutaitė. Tiesa, nors žmonės knygų mugėje daug kalbėjo apie karą, jie taip pat pripažindavo, kad renginys yra bent jau galimybė pabėgti nuo naujienų srauto apie karą.
Mugė – geresnė nei tikėjosi
Leidyklos „Odilė“ vadovė Nijolė Daujotytė – viena iš tų, kuri sakė, kad knygų pardavimų skaičiais mugėje nesiskundžia. Be to, skirtingai nuo daugelio kitų leidyklų, kurios teigė, kad penktadienis pardavimų prasme nebuvo gera diena, sakė, kad tądien „Odilės“ stende knygos buvo perkamos labai gerai. „Mugės pardavimo skaičiai geresni nei galvojome“, – sakė ji.
Kaip populiariausias knygas ji išskyrė dvi naujienas – Czeslawo Miloszo knygą apie pokario Lenkiją „Valdžios užėmimas“, kuri staiga tapo aktuali ir šiomis dienomis, bei pirmąjį Jono Meko raštų tomą „Poezija“. Beje, šios knygos šeštadienį pavakare leidyklos stende jau nebebuvo galima rasti – skaitytojai išpirko visus tądien į mugę atvežtus egzempliorius.
Antroje-trečioje vietoje pagal pardavimus mugėje – pirmą kartą į lietuvių kalbą išversti italų rašytojo ir režisieriaus Piero Paolo Pasolini eilėraščiai „Mano laiko religija ir kiti eilėraščiai“ bei Moišės Kulbako „Mesijas, Efraimo sūnus“. Ketvirtoje-penktoje vietoje – mugėje pristatyta jau anksčiau išleista Valdo Papievio knyga „Ėko“ bei antra Pavilnyje užaugusio lenkų rašytojo Tadeuszo Konwickio knyga „Baina“.
Pirko naujausias knygas
Leidyklos „Apostrofa“ vadovė Giedrė Kadžiulytė sakė, kad jų stende neabejotinai populiariausios buvo dvi naujienos – tiesiai iš spaustuvės į mugę atkeliavusi Czeslawo Miloszo poezijos rinktinė „31 eilėraštis“, kurioje surinkti tiek anksčiau Tomos Venclovos išversti eilėraščiai, tiek nauji vertimai. Didelio populiarumo sulaukė ir kita leidyklos naujiena – vieno garsiausių lietuvių filosofų Algio Mickūno atsiminimų knyga „Atminties punktyrai“.
Skaitytojai taip pat pirko ir jau anksčiau perleistą Friedricho Nietzsche'ės knygą „Ecce homo“ bei Josifo Brodskio „14 eilėraščių“. Vis dar gerai perkamas ir Stasio Eidrigevičiaus „Akys. Kalendorius 2022“.
Pardavimai krito trečdaliu
Leidyklos „Baltos lankos“ rinkodaros projektų vadovė Lina Valantiejūtė sakė, kad mugės metu knygų pardavimai, lyginant su priešpandeminiais metais, krito apie trečdalį. Tačiau ji sako, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, panašių skaičių ir buvo galima tikėtis.
Ji sako, kad šiemet, kalbant apie perkamiausias knygas, nebuvo aiškių favoričių, tačiau galima buvo matyti, jog kūrinių pardavimai išaugdavo atsižvelgiant į tą dieną vykstančius renginius. Tarkime, šeštadienį vyko Kristinos Sabaliauskaitės ir Irenos Vaišvilaitės pokalbis, ir tos dienos vakarą buvo likę vos keli I.Vaišvilaitės knygos „Pasivaikščiojimai po krikščioniškąjį Vilnių“ egzemplioriai. Puikiai perkama buvo ir K.Sabaliauskaitės „Petro imperatorės“ antroji dalis. Taip pat puikiai perkamas buvo ir Jurgos Ivanauskaitės premija mugėje apdovanotas Tomo Vaisetos romanas „Ch.“
Iš grožinių knygų didelio populiarumo sulaukė prieš pat knygų mugę pasirodžiusi Goncourt'ų premija apdovanota Hervé Le Tellier knyga „Anomalija“ bei kita naujiena – Walterio Teviso „Valdovės gambitas“, pagal kurią sukurtas itin didelio dėmesio sulaukęs „Netflix“ serialas.
Iš negrožinių knygų populiariausios buvo Caroline Criado Perez knyga „Nematomos moterys“ bei paslaptingą grybų pasaulį atskleidžianti Merlino Sheldrake'o knyga „Raizgus gyvenimas“.
L.Valantiejūtė sako pastebinti, kad šiemet žmonės išsiilgę bendravimo, nori padiskutuoti apie knygas. Kaip ir leidykloje „Aukso žuvys“, taip ir „Baltose lankose“ žmonės taip pat prašydavo rekomenduoti šviesesnės atmosferos knygų.
Karaliauja svečių iš užsienio knygos
Leidyklos „Sofoklis“ perkamiausios knygos šių metų mugėje yra svečių iš užsienio Andrijaus Liubkos romanas „Karbidas“ ir Jindricho Manno autobiografinis romanas „Praha, iki pareikalavimo“. Taip pat ir Igno Staškevičiaus pokalbių knyga „Pasaulis jų akimis“.
„Be šių trijų lyderių yra kitos, kurių papildymus daryti turėjome vos ne kiekvieną mugės dieną: Ariel Lawhon tikrais faktais paremtas pasakojimas apie neįtikėtinai stiprią, drąsią ir įdomią moterį Nensę Veik romane „Kodinis vardas – Helena“; italų detektyvų meistro Donato Carrisi knygos, o vienos jų tiražas buvo išparduotas visiškai; modernios literatūros skaitytojai lepinosi Williamo Whartono romanu „Paukštukas“, Frances Cha „Jei turėčiau tavo veidą“; o ką jau kalbėti apie tokius puikiai pažįstamus Joanne Harris romanus („Šokoladas“, „Penki ketvirčiai apelsino“, „Gervuogių vynas“, „Ledinukų bateliai“), Markuso Zusako romaną „Knygų vagilė“, V.S.Alexanderio istorinį kūrinį „Maisto ragautoja“ ir klasika kvepiančia Tracy Chevalier „Mergina su perlo auskaru“, – sako leidyklos rinkodaros vadovas Dmitrijus Andrušanecas.
Be naujienų „Sanatorija“, „Marionetės“, „Tu mane myli“, „Stebėk, kaip dingstu“ ir „Tobulas gyvenimas“, skaitytojai taip pat rinkosi ir seniau leistas knygas – Johno Boyne romaną „Berniukas dryžuota pižama“, Muriel Barbery romanas „Ežio elegancija“ bei Lucijaus Anėjaus Senekos „Laiškai Lucilijui“.
Matomas žmonių nerimas
Leidyklos „Alma littera“ atstovė Aušra Kazanavičienė sako, kad jeigu šių metų mugę lygintume su 2020 metais, lankytojų mažiau. Ji pastebi, kad skaitytojo krepšelis knygoms yra sumažėjęs, tačiau yra ir tokių, kurie perka po keturias ar penkias knygas.
„Daug kas sako, kad dabar ne pats geriausias metas pirkti knygas. Dėl įvykių Ukrainoje matome, kad žmonės jaučia nerimą“, - kalbėjo ji.
Visgi skaitytojai yra išsiilgę bendravimo su autoriais, tad, kaip pasakoja A.Kazanavičienė, populiariomis išliko knygos, kurių autorius buvo galima sutikti Vilniaus knygų mugės metu. Ji pabrėžia, kad, regis, panaši tendencija yra pastebima ir kitose leidyklose.
Tarp „Alma littera“ populiarių knygų buvo Laimos Lavaste „Kunigas Ričardas“ – skaitytojai beveik visus egzempliorius išpirko, beveik išpirko Genovaitės Petronienės knygą „Laimės svarstyklės“. Tuo metu Erikos Umbrasaitės „Hedonistės užrašų“ leidykla pritrūko – skaitytojai išpirko ir atsivežtą knygos papildymą.
Daug dėmesio sulaukė rašytojas iš Islandijos Hallgrimuras Helgasonas, kurio autografų norėjo daug skaitytojų.
„Perkamos tikros istorijos. Mes pastebėjome, kad stipriomis moterimis, kurių istorijos gyvenimo paraštėse buvo, dabar jaučiame susidomėjimo bangą. Ir tokios istorijos domina tiek romanuose, tiek ir negrožinėje literatūroje“ – sako leidyklos atstovė ir priduria, kad iš tokių knygų populiarios buvo Kamalos Harris „Įsipareigojusi tiesai. Mano istorija“, Michelle Obamos „Mano istorija“.
A.Kazanavičienė taip pat pastebėjo, kad skaitytojai ieškojo įkvepiančių knygų. Viena tokių buvo Katherine May „Žiemojimas“.
R.Maskoliūno istorija
Kaip kalba leidyklos „Vaga“ vyr. redaktorė Agnė Puzauskaitė, tarp leidyklos perkamiausių knygų pateko mugės metu pristatyta Rolando Maskoliūno knyga „1922: tarp kanibalizmo ir modernizmo“.
Tarp perkamiausių taip pat pateko Sandros Bernotaitės romanas „Akys chimeros“, apie kurį buvo kalbėta Šortų programos metu, Irvino D.Yalomo ir Marilyn Yalom „Mirties ir gyvenimo klausimas“, Konfucijaus „Apmąstymai ir pašnekesiai“, britų rašytojo Franko Tallio kūrinys „Pats gyvenimas“, Einat Nathan „Visas mano gyvenimas“, Hunter Clarke-Field knyga „Užauginti gerą žmogų“.
Vis dar populiariu išlieka brazilų rašytojas Paulo Coelho ir jo knyga „Alchemikas“.
Pirmoji Vilniaus knygų mugė
Pandemijos metu įsikūrusiai, bet skaitytojų širdis jau spėjusiais užkariauti leidyklai „Rara“, tai buvo pirmoji Vilniaus knygų mugė.
Leidyklos įkūrėjas Benas Arvydas Grigas pasakojo, kad perkamiausia leidyklos knyga mugės metu tapo Vladimiro Nabokovo kūrinys „Blyški ugnis“, kurios pristatymas buvo surengtas mugės metu.
Skaitytojai taip pat domėjosi kita V.Nabokovo knyga „Pninas“, rašytojo Italo Calvino kūriniais „Markovaldas“ ir „Nematomi miestai“, meksikiečių rašytojos Fernandos Melchor knyga „Uraganų sezonas“.
B.A.Grigas kalbėjo, kad skaitytojai jau spėjo atrasti leidyklos „Rara“ literatūrinį skonį, tačiau mugė padėjo atrasti naujų skaitytojų.
Skaitytojų eilės prie Karen Swan
Leidyklos „Tyto alba“ atstovė Raminta Jonykaitė pasakojo, kad ryškiai švietė į Vilniaus knygų mugės atvykusios rašytojos Karen Swan žvaigždė. Skaitytojai ne tik domėjosi jos knygomis, bet ir buvo suformavę didelę eilę, kad po vykusio renginio galėtų gauti autorės autografą.
„Vienas skaitytojas buvo atsinešęs visas Karen Swan knygas lietuvių kalba, kad galėtų gauti autorės autografą“, – pasakojo leidyklos atstovė.
Skaitytojai taip pat pirko Jonathano Sackso „Moralę“ – pirmasis knygos tiražas baigtas išparduoti, Curzio Malaparte „Odą“.
Tarp lietuvių autorių itin populiarus buvo Marius Ivaškevičius, kuris po ilgo laiko išleido prozos knygą „Tomas Mūras“, Danutė Gailienė ir jos knyga „Ką jie mums padarė“ bei vaikams rašantis Tomas Dirgėla – leidykla sako, kad mugės metu populiarios buvo bene visos autoriaus knygos.
Leidykla taip pat pažymi, kad skaitytojų mugėje šiemet mažiau, o pati sunkiausia diena buvo ketvirtadienis – tą dieną Rusija pradėjo karinę invaziją į Ukrainą.
Ne pats blogiausias scenarijus
Leidyklos BALTO vadovė Daina Žemaitytė pasakoja, kad leidykla prieš mugę buvo nusimačiusi kelis scenarijus, nes nebuvo žinoma, kiek po metų pertraukos žmonių atvyks į knygų ir rašytojų šventę. Pasak jos, išsipildė ne pats blogiausias scenarijus.
Leidyklos vadovė sako, kad populiarios buvo lietuvių autorių knygos.
Skaitytojai labai domėjosi žurnalistės Živilės Kropaitės knyga „#fainiausiapasaulymočiutė“, buvusio Lietuvos ambasadoriaus Ukrainoje Algirdo Kumžos knyga „Oranžinis romanas“, nauja rašytojos Linos Ever knyga „Kava su apelsinais“, jautria Virginijos Rimkuvienės knyga „Jis vadina mane mama“.
Nors knyga išleista prieš daugiau nei pusmetį, vis dar populiaria išliko Irmos Laužikaitės knyga „Nelly Paltinienė. Tu ateik į pasimatymą“.
Tarp verstinės literatūros populiarios buvo Elizabeth Strout serijos knygos – „Olivija Kiteridž“ ir beveik išpirkta antra serijos knyga „Olivija ir vėl“.
Skaitytojai išpirko 15min knygos rinkimuose daug skaitytojų dėmesio sulaukusią rašytojos Narine Abgaryan knygą „Iš dangaus nukrito trys obuoliai“.
Domėjosi klasika
Leidyklos „Obuolys“ atstovė, rašytoja Indrė Vakarė taip pat pastebėjo, kad lankytojų skaičius šių metų mugėje yra mažesnis.
Ji sako, kad tarp mugės lankytojų populiaria išliko San Tzu knyga „Karo menas“, Fiodoro Dostojevskio „Broliai Karamazovai“, Jaroslavo Hašeko „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“.
Tarp perkamiausių „Obuolio“ knygų mugėje taip pat buvo Elisabeth Noreback detektyvas „Pasakyk, kad esi“, ledo žmogaus Wimo Hofo knyga „Metodas“ – skaitytojus žavėjo, kad knygą pirkti buvo galima norimą egzempliorių išsirinkus iš tiesiai šaldytuvo.
Apibendrindama mugę leidyklos atstovė kalbėjo, kad skaitytojai ieškojo literatūros klasika tapusių knygų, o leidėjai tarpusavyje diskutavo, ar skaitytojai nebus pamiršę mugės ir jos atmosferos, nes pernai dėl pandemijos mugė nevyko.
Jei neišsirenka – ima V.Mačernį
Lietuvos rašytojų sąjungos stende, kaip pasakojo leidyklos atstovė Lolija Spurgienė, bene populiariausia buvo Vandos Juknaitės knyga „Ta dūzgianti ir kvepianti liepa yra“. Taip pat labai domėtasi Viliaus Kočiubaičio knyga „Gydytojai miršta kitaip“.
Leidykla pastebėjo, kad mugės lankytojai, ieškodami poezijos knygų, ilgai apžiūrinėdavo poetų knygas ir galiausiai pasirinkdavo Vytauto Mačernio kūrybą.
Tarp verstinės literatūros populiariomis buvo rašytojos Aldonos Tüür knyga „Kiltų nuoma“, Nobelio literatūros premijos laureatės Olgos Tokarczuk „Jautrusis pasakotojas“, Osamu Dazai kūrinys „Netekęs teisės būti žmogumi“.
Skaitytojai taip pat ieškojo po ilgo laiko perleistos Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo knygos „Pavergtas protas“.
