Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad organizatoriai žada ne tik išlaikyti pamėgtas ir jau prigijusias tradicijas, bet ir pasiūlyti naujų formų: ilgąjį penktadienį lankytojai bus kviečiami naktinėti ir gerai praleisti laiką specialiame mugės 20-mečiui skirtame renginyje.
Kvies žaisti asociacijomis ir prasmėmis
Jubiliejų mugė kvies ne tik švęsti, susitikti, bet ir žaisti asmeninėmis asociacijomis, pagalvoti ir įvardinti, ką kiekvienam joje apsilankiusiam, o gal net niekada nebuvusiam, šis renginys reiškia. Būtent asmeninio santykio su knyga ir jau tradicija tapusiu renginiu leitmotyvas įkvėpė ir 2019 m. mugės vizualinį sprendimą.
„Buvo metų, kai kvietėme atrasti skaitymo džiaugsmą, ieškoti lietuviškų ženklų pasaulyje, siūlėme pasinerti į detektyvo žanro gelmes ar ieškoti personažo, o šiemet drąsiai sakome, kad po dvidešimties metų... prisistatinėti nebereikia. Per tiek laiko mugė tapo žinomu renginiu, neatsiejama metų tradicija ar net gyvenimo būdu, kuris kiekvienam mugės dalyviui, lankytojui, autoriui ar svečiui kelia skirtingus jausmus bei asmenines asociacijas“, – sako Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ parodų grupės vadovė Milda Gembickienė.
Jos teigimu, per dvidešimtmetį mugė visapusiškai augo ir tų, kurie apie ją nebūtų bent girdėję, turbūt nebeliko.
„Nuo pat pradžių buvome demokratiška, atvira susitikimų erdvė, o palaipsniui ieškodami naujų formų tapome ir tikru reiškiniu, diskusijų, idėjų ir nuomonių forumu. Kokie tapsime, ką skaitysime ir apie kokias knygas kalbėsime, kaip skelbia mugės tema, „Po 20-ies metų“ – atviras ir aktualus klausimas, į kurį visi kartu ieškosime atsakymo. Bet svarbiausia, kad šiemet kviečiame švęsti, džiaugtis ir iš naujo, dar kartą atrasti knygą, mugę, leidėjus, rašytojus ir bendravimo džiaugsmą“, – sako M.Gembickienė.
Jei ne mugė – literatūrinis gyvenimas būtų kitoks
Pasak mugės organizacinio komiteto narės, leidyklos „Tyto alba“ vadovės Lolitos Varanavičienės, didžiausia mugės vertė ta, kad ji visą laiką palaikė šalies literatūrinio ir kultūrinio gyvenimo tonusą, pakeitė tiek knygos, tiek rašytojų statusą Lietuvos visuomenėje.
„Drąsiai sakau, kad jei ne mugė, literatūrinis gyvenimas Lietuvoje iš esmės būtų kitoks. Neturėtume nei „Metų knygos rinkimų“, nei gražiausių knygų dvyliktuko, nei televizijos eteryje apie knygas laisvai kalbančių rašytojų, nei daugybės kitų kultūrinių iniciatyvų. Tiesiog tai niekam nebūtų įdomu. O dabar yra. Todėl, kad mugė visada palaikė literatūrinio pasaulio ritmą, knygos, kaip universalaus, visiems artimo objekto, apie kurį reikia ir galima kalbėti, statusą, galiausiai, priartino rašytojus prie skaitytojų. Visa tai mūsų literatūros lauką pakeitė neatpažįstamai“, – sako L.Varanavičienė.
Anot jos, jei pirmosios mugės labiau priminė tiesiog knygų išparduotuvę, kur žmonės ateidavo apsipirkti, tai dabar jos koncepcija visai kita – čia jau seniai laukiami ir tie, kurie net nieko pirkti neketina.
„Šie metai buvo mokykla visoms pusėms, taip pat ir autoriams. Juk šiandien mūsų rašytojai kur kas labiau pripratę prie eterio, jie puikiai kalba, gerai jaučiasi prieš auditoriją. O buvo laikai, kai įsivaizdavome, kad rašytojas yra tas, kuris susigūžęs sėdi kamputyje ir vengia aplinkos. Šiandien visi suprantame, kad jei nori būti skaitomas, jei tavo knyga svarbi ne vien tik tau pačiam, turi apie ją kalbėti, susitikti bei diskutuoti su savo skaitytojais. Ir visa tai prasidėjo Vilniaus knygų mugėje“, – įsitikinusi „Tyto alba“ vadovė.
Su muge užaugo nauja skaitytojų, rašytojų ir leidėjų karta
Pasak už kultūrinę mugės programą atsakingo Lietuvos kultūros instituto (LKI) vadovės Aušrinės Žilinskienės, dvidešimt metų yra tas laikas, kai jau galima kalbėti apie su muge užaugusią naują kartą – rašytojų, skaitytojų ir leidėjų.
„Jau matome, kad į mugę ateina tie, kurie joje pradėjo lankytis patys dar būdami vaikais, o dabar čia atsiveda savo atžalas. Matome, kiek daug jaunų autorių atrado savo nišą, išleido knygas, tapo mylimi, nors prieš dvidešimtmetį dar tik sėdėjo mokyklos suole. Kiti autoriai per šiuos metus pasiekė savo brandą, išleido garsiausius kūrinius. O visų smagiausia, kad kai jau atrodo, jog mugėje apsilankė visi, kuriems svarbios knygos, kitais metais pamatai, kad muge susidomi tie, kurie savęs nelaiko nei knygų mylėtojais, nei knygų žmonėmis ir niekaip nėra susiję su leidybos sritimi. Jie tiesiog yra smalsūs, žingeidūs ir žino, kad čia ras, kas jiems aktualu ir įdomu“, – sako A.Žilinskienė.
Anot LKI vadovės, šių metų mugė taps puikia galimybe ir įvertinti, kas nuveikta, ir pagalvoti apie tai, kur galima tobulėti.
Gims naujos tradicijos
„Litexpo“ atstovės M.Gembickienės teigimu, mugė niekada nebuvo statiškas renginys, ji nuolat keitėsi, ne išimtis ir šie metai, lankytojams pasiūlysiantys naujovių.
„Dar tikrai negalime atskleisti visų kortų, bet jau galime drąsiai pasakyti, kad lankytojų pamėgtas penktadienis mugėje bus dar ilgesnis – kviesime naktinėti, švęsti su specialia programa, kurioje susitiks muzika ir literatūra. Taip pat pasiūlysime staigmenų, naujų renginių formų, o visus, gimusius 2000 m. kartu su muge kviesime apsilankyti nemokamai” – būsimos mugės naujoves pristato M.Gembickienė.
Išankstinę prekybą bilietais jau pradėjusi 2019-ųjų vasario 21–24 d. jubiliejinė mugė lankytojų lauks su tradiciniu Diskusijų klubu, Knygos kino sale, melomanų dėmesio vėl tikėsis Muzikos salė. Bibliotekų erdvė, kūrybinė studija, naujausių knygų pristatymai, susitikimai su užsienio autoriais, parodos – visa tai kvies į didelę ir jaukią šventę, kurioje susitiks visi, neabejingi knygoms, skaitymui ir kultūrai bei ieškantys atsakymų į gyvenimo moderniame pasaulyje keliamus iššūkius.
