„Lietuviški ženklai pasaulyje“ – galimybė apžvelgti, kur esame
Lietuvos literatūros ir tautosakos instituto (LLTI) leidybos centro vadovo ir mugės organizacinio komiteto nario Gyčio Vaškelio teigimu, 18-oji Vilniaus knygų mugė – puiki proga susivokti, kokį kelią moderni Lietuvos valstybė nuėjo per šimtą metų,koks mūsų santykis su kitomis regiono valstybėmis ir su visu pasauliu.
Tokie ženklai mums svarbūs ir, savo ruožtu, kyla klausimas, kaip mes juos suvokiame, ką jie mums reiškia. Apie tai ir svarstysime ateinančioje Vilniaus knygų mugėje.
„Kai šiemet Nobelio literatūros premija buvo paskirta Bobui Dylanui, ar 2013 m. chemikui Michaeliui Levittui ir ekonomistui Robertui Shilleriui, minėjom ir džiaugėmės, kad jie kilę iš Lietuvos, ar bent jų seneliai išvykę iš Lietuvos. Kartu su pasauliu liūdėjome, kai mirė žinomas Kanados dainininkas, poetas Leonardas Cohenas tvirtai žinodami, kad jo močiutė kilusi iš Kauno. Tokie ženklai mums svarbūs ir, savo ruožtu, kyla klausimas, kaip mes juos suvokiame, ką jie mums reiškia. Apie tai ir svarstysime ateinančioje Vilniaus knygų mugėje“, – sako G.Vaškelis.
Pasak jo, dabartiniame intensyvios pasaulinės migracijos kontekste Lietuvai išgyvenant nerimą dėl emigracijos, tapatybės klausimas iškyla itin aštriai, o literatūros laukas padeda jį apmąstyti ir reflektuoti.
„Ar anglakalbė JAV gyvenanti rašytoja Rūta Šepetys, kurios knygos, rašomos angliškai, bet liudija skaudžią mūsų tremčių ir kančių istoriją, leidžiamos daugelyje pasaulio šalių ir daugeliu kalbų, yra Lietuvos ženklas pasaulyje? Ar Dalios Grinkevičiūtės atsiminimų knyga „Lietuviai prie Laptevų jūros“, kurios jau kelintas leidimas Vokietijoje pasirodė jau ir minkštais viršeliais, – bestselerio formatu, – liudija vokiečių susidomėjimą mūsų dokumentine literatūra? Prancūzai su nuostaba šiemet atranda Ričardą Gavelį ir jo „Vilniaus pokerį“, o kartu verčia dar ir Donelaičio „Metus“. Nepriklausomybės metais išverstų ir išleistų autorių vienu kartu nebeišvardinsi. Per 25 metus, Lietuvos nacionalinės bibliotekos duomenimis, pasaulyje pasirodė 545 lietuvių knygos 38 kalbomis,“ – vardija G.Vaškelis.
Jo teigimu, mugės programoje neliks nepastebėti ir kiti Lietuvą visą šimtmetį garsinę, kelioms kultūroms vienu metu priklausantys vardai.
„Mugė yra proga kalbėti ir apie tai, kiek reikšmingi šiandien mums ir pasauliui tokie istoriniai kelių kultūrų vardai kaip Oskaras Milašius ir Česlovas Milošas, Algirdas Julius Greimas ir Marija Gimbutienė, Jonas Mekas ir Jurgis Mačiūnas, Grigorijus Kanovičius ir Tomas Venclova, ar net ir Juzefas Pilsudskis, kurio trys iš keturių senelių, kaip sako prof. Alfredas Bumblauskas, yra kilę iš Lietuvos“, – būsimos mugės kontūrus brėžia organizatoriai.
L.Varanavičienė: turime kuo didžiuotis, ir mugė gera proga tai daryti
Mugės rengėjai kvies ne tik diskutuoti, atsigręžti į istoriją, bet ir fiksuoti dabarties ženklus, Lietuvos kultūros pasiekimus, peržengiančius grynojo literatūros lauko ribas.
„Turime tikslą, ambiciją, kalbėti ne tik apie literatūros lauko ženklus ir žmones, bet kur kas plačiau pasižiūrėti, ką Lietuva šiandien duoda pasauliui. Į kitas šalis iš Lietuvos keliauja protas, talentai, kurie stebina ir turtina pasaulį. Mugės ambicija – tai įrodyti remiantis konkrečiais pavyzdžiais“, – sako viena iš mugės organizacinio komiteto narių, leidyklos „Tyto Alba“ vadovė Lolita Varanavičienė.
Anot jos, šiuolaikiniai Lietuvos mokslo bei kultūros žmonių pasiekimai pasaulyje leidžia teigti, kad tikrai nesame „paskutinio traukinio paskutinio vagono keleiviai“.
Ateinančioje Vilniaus knygų mugėje, atliepdami jos temą, turėsime progą pasitikrinti ir įsitikinti, kad Lietuva turi ne tik nuostabią gamtą, bet ir intelektą.
„Ateinančioje Vilniaus knygų mugėje, atliepdami jos temą, turėsime progą pasitikrinti ir įsitikinti, kad Lietuva turi ne tik nuostabią gamtą, bet ir intelektą. Tik kartais apie tai nenorime nieko girdėti. Tačiau girdėti ir didžiuotis būtina, nes tik susivokę, ką iš tiesų galime pasiūlyti pasauliui, galėsime suprasti, kur link einame, kas esame“, – įsitikinusi L.Varanavičienė.
M.Gembickienė: mugės tradicijos tęsiamos
Keturias dienas vyksianti Vilniaus knygų mugė išlaikys nusistovėjusias ir lankytojų pamėgtas tradicijas. Čia kaip ir kasmet ne tik susitiks skaitytojai bei rašytojai, bet erdvės turės muzika, kinas bei kitos meninės raiškos formos.
„Mugė pirmiausia yra atvira susitikimo erdvė, kurioje ne tik diktuojamos literatūrinės mados, bet ir diskutuojama aktualiausiomis visuomeninio gyvenimo temomis, dalinamasi požiūriais, nuomonėmis, pristatomos naujos idėjos. Čia susitinka kultūra, politika, literatūra, muzika ir kitos gyvenimo sritys, kurias šiemet įkūnys mugės svečiai bei diskusijos apie garsias bei nepelnytai užmirštas praeities asmenybes“, – sako parodų ir kongresų centro „Litexpo“ parodų grupės vadovė Milda Gembickienė.
Organizatorių teigimu, vasario 23-26 d. vyksianti Vilniaus knygų mugė išlaikys per daugelį metų nusistovėjusią struktūrą, atskirų dienų tematiką bei kitas lankytojų pamėgtas tradicijas. Mugės lankytojai ras ne tik naujausius leidinius bei jų pristatymus, susitikimus su Lietuvos ir užsienio rašytojais, diskusijų klubo renginius, bet ir kitas įprastas mugės erdves: Muzikos salę, visai šeimai skirtą Vaikų literatūros salę, bukinistus.
