Portalo publikacijoje pasakojama apie žymų ukrainiečių rašytoją Volodymyrą Rafejenką. Prieš dešimt metų jis rašė ir leido knygas tik rusų kalba. Gimęs rusakalbiame Donecke, šalies rytuose, už savo kūrybą jis pelnė literatūrinių apdovanojimų, tarp jų ir prestižinę Rusijos premiją, teikiamą Maskvoje.
2014 m. liepą V.Rafejenka buvo priverstas bėgti iš gimtojo miesto, kai Kremlius surengė slaptą perversmą. Jis prisiminė, kaip stovėjo Donecko centriniame bulvare, pavadintame rusų poeto Aleksandro Puškino vardu, kai į miestą įžengė kareiviai. „Pamačiau atvažiuojančią karinę koloną. Supratau, kad su savo įsitikinimais atėjo laikas pasitraukti“, – sakė A.Rafejenka.
Vladimiras Putinas sakė, kad aneksavo Krymą ir didžiąją dalį Donbaso regiono, kad „išgelbėtų“ jo rusakalbius gyventojus. Šis teiginys įsiutino V.Rafejenką: „Tai buvo atviras melas, skirtas Vakarų auditorijai. Mane pradėjo graužti sąžinė. Man buvo 46 metai ir aš nemokėjau ukrainiečių kalbos. Nusprendžiau ją išmokti iki tokio lygio, kad galėčiau ja kalbėti ir rašyti.“
V.Rafejenka persikėlė į Kyjevą, palikęs rašytojo, literatūros kritiko, poeto ir mokslininko darbą: „Pradėjau mokytis ukrainiečių kalbos. Tai buvo principinis sprendimas.“
Po trejų su puse metų jis išleido septintąją savo knygą ir pirmąją, parašytą ukrainiečių kalba. Netrukus pasirodys antrasis jo ukrainietiškas romanas.
Nuo pat V.Putino invazijos V.Rafjenka atsisakė kalbėti rusiškai. Jo sprendimas atsisakyti rusų kalbos kaip literatūrinio įrankio yra dalis tendencijos, kuri prasidėjo Ukrainai atgavus nepriklausomybę. Keletas rašytojų simboliškai pasirinko ukrainiečių kalbą. Tačiau 20 metų dominavo rusų kalba išleisti leidiniai, kurie sudarė 80-85 proc. Ukrainos knygų rinkos.
Po 2014 m. daugelis ukrainiečių nustojo kalbėti rusiškai. Leidyklos įtraukė daugiau ukrainietiškų leidinių. Pernai, po invazijos, jos visiškai atsisakė knygų rusų kalba. Knygų egzemplioriai dingo iš interneto svetainių ir parduotuvių. Tūkstančiai rusiškų tekstų guli sandėliuose ir laukia, kol bus sunaikinti.
Kyjive, kadaise buvusiame rusakalbiame mieste, ryžtingai pereita prie ukrainiečių kalbos, kuria kalbama parduotuvėse, restoranuose ir namuose. Literatūrinės diskusijos taip pat persikėlė. Šią savaitę Lvivo knygų forumas, vykstantis kartu su Didžiosios Britanijos „Hay“ festivaliu, vyksta ukrainiečių ir anglų kalbomis. Jame dalyvaus daugiau kaip 50 rašytojų.
Pasak V.Rafejenkos, Ukrainos kalbinė kaita keičia rusifikacijos procesą. Rašytojas pasakojo, kad jo močiutės buvo ukrainiečių kilmės moterys. „Mokykloje jos buvo priverstos mokytis rusų kalbos. Tai buvo sunku, – sakė jis. – Be rusų kalbos negalėjai gauti darbo ar būti paaukštintas“.
Sovietų planuotojai siuntė rusakalbius specialistus dirbti į Donbaso gamyklas, pridūrė V.Rafejenka, taip pakeisdami regiono etninį mišinį.
V.Rafejenka išreiškė atjautą kolegoms ukrainiečiams, kurie literatūrinę karjerą sukūrė rašydami rusų kalba. „Neaišku, kaip jiems seksis toliau“, – sakė jis. – Gimtąja kalba esi labiau pasitikintis savimi ir tikslesnis nei išmokta kalba. Šiais laikais girdėdamas rusų kalbą jaučiu fizinį skausmą. Man tai reiškia pavojų.“
