Rašydamas knygą Vytautas V.Landsbergis perskaitė daug senų lietuvių pasakų. Pasak jo, daugeliui iš jų dabar reikėtų dėti bent jau N-14 ženklą.
„Jas skaičiau ir galvojau, kam tai skirta – vaikams ar suaugusiems, nes jose labai erotizuotas laumių pasaulis“, – pasakojo rašytojas.
Jam taip pat norėjosi pakalbėti apie šį suaugusiųjų pasaulį, į kurį ateina jaunieji skaitytojai, perspėti juos apie laumes, kurias čia, realybėje, galima sutikti.
„Pagalvojau, kad paaugliams galima sukurti dar vieną erotizuotą pasaką“, – sakė Vytautas V.Landsbergis ir pridūrė, kad labai laukia skaitytojų vertinimų.
„Parašykite man, kaip vertinate knygą, man tai svarbu. Rašykite ir feisbuke, jei norite ir sudirbkite“, – ragino Vytautas V.Landsbergis.
Knygoje „Iš gyvenimo laumių“ rašytojas mitologines lietuviškų pasakų paraleles perkelia į šių dienų gyvenimą. Istorijos epicentre – trylikametis Jaunius ir jo šeimos drama, perpinta mitų ir realybės, absurdiškų laumių pasaulio nuotykių.
Kaip pristatyme pasakojo Vytautas V.Landsbergis, knyga gimė kaip teatro eksperimentas, Klaipėdoje dirbant su studentais. Iš pradžių buvo galvojama, kad šie eksperimentai virs spektakliu, tačiau viskas pakrypo kita linkme.
„Vieną dieną Anykščių savivaldybė pasikvietė ir paprašė, kad parašyčiau knygą apie Anykščius, kokių čia galima rasti įdomybių“, – pasakojo autorius. – Prisiminiau savo studentus, jie jau buvo įsijautę į tam tikrus mūsų kurtus personažus, tad pratęsėme mūsų eksperimentinius žaidimus. Taip atsirado septyni personažai. Pagrindinė knygos veikėja – laumė Barbora, kuri mėgsta smagiai leisti laiką „Velnio akmens“ festivalyje“. Kitas veikėjas – Jaunius, kuris iš Šiaulių į festivalį atvyksta kartu su tėvais. Netyčia veikėjai susitinka ir nuklysta iki Puntuko akmens. O ten viskas ir prasideda“, – knygos atsiradimo detales dėstė autorius.
Kaip sakė Vytautas V.Landsbergis, parašyti knygą apie Anykščių apylinkes jam buvo malonu, mat šiame Lietuvos krašte jis turi sodybą, tad gerai žino apylinkes ir pats jaučia, kad jame yra pusę vilniečio ir pusę anykštėno.
„Tai mano mamos tėviškė, o rašydamas knygą tu turi gerai pažinti geografiją, kur koks akmuo ar medis yra“, – prisiminė rašytojas.
Kalbėdamas apie mitologiją Vytautas V.Landsbergis sakė, kad nereikėtų jos suvokti kaip mūsų praeities, mat mitologiją mes kuriame kiekvieną dieną, tai yra ir dabartis. Net ir kelionė į prekybos centrą, pasak jo, turi mitologinių elementų.
Paklaustas, koks pačio rašytojo santykis su „Velnio akmens“ festivaliu, apie kurį knygoje rašoma, Vytautas V.Landsbergis juokėsi, kad dvilypis.
„Aš džiaugiuosi, kad toks geros muzikos festivalis vyksta Anykščiuose. Kita vertus, mūsų namas yra pakeliui į festivalio vietą ir mes matydavome įvairias jo puses. Dažnai muzika girdėdavosi iki keturių ryto ir aš į viską žvelgdavau pro langą tokiomis neišsimiegojusio rašytojo akimis, o tas irzlumas sutapo su knygos personažo Jauniaus irzlumu“, – dėstė autorius.
Jis prisiminė, kad parašęs knygą davė ją paskaityti vienam draugui, kuris lankosi šiame festivalyje. „Šis perskaitęs knygą paklausęs: „Vytautai, kodėl mus taip negražiai vaizduoji?“, – šypsojosi knygos autorius.
Apie kokį irzlumą kalba Vytautas V.Landsbergis, puikiai pademonstravo „Keistuolių teatro“ aktoriai Viola Klimčiauskaitė ir Dalius Skamarakas, kurių skaitomo knygos „Iš gyvenimo laumių“ privertė šypsotis visą sausakimšą salę.
