Trečiadienį Frankfurte pagrindinis dėmesys Y.N.Harari. Renginys su juo vyko mugės Kongresų centre, o bilietai į jį kainavo apie 30 eurų. Ankstesniais metais čia vyko susitikimai su tokiomis literatūros pasaulio žvaigždėmis kaip Margaret Atwood, Jo Nesbo, Salmanu Rushdie, o norint patekti į salę, kurioje vyko susitikimas su juo, reikėjo praeiti griežtus saugumo patikrinimus. Tačiau tokio anšlago kaip į susitikimą su Y.N.Harari neteko matyti. Salėjo vietos buvo išgraibstytos, o daugelis jo minčių buvo palydimos plojimais. Nors recenzijos jo naujausiai knygai nevienareikšmės – vieni giria jį už taiklias įžvalgas, kiti sako, kad jis pernelyg dramatizuoja situaciją, visgi akivaizdu, kad dėmesį jis sugebėjo užkariauti.
Užkariauti sugebėjo ir scenoje, savo įžvalgas paįvairinęs humoru, kasdienių situacijų komentavimu.
To, kad autorius vieši Frankfurte, nors ir kelioms dienoms, sunku nepastebėti vos įėjus į mugės teritoriją, – išsyk pasitinka didžiulis plakatas su jo naujos knygos reklama. Akivaizdu, kad jis ir Anne Applebaum, atvykusi čia atsiimti Vokietijos knygų prekybos taikos premijos, yra pagrindinės mugės žvaigždės.
Ar tikrai dirbtinis intelektas didelė grėsmė?
Pokalbiui su istoriku buvo pasirinktas japonų filosofas Kohei Saito, irgi kritiškai žiūrintis į šiuo metu pasaulyje vykstančius procesus. Jis kritikuoja kapitalistinę sistemą ir globalios ekonomikos augimo principus, aprašęs tai knygoje „Slow Down – The Degrowth Manifesto“. Tiesa, jo marksistines teorijas Izraelio istorikas kartais švelniai sukritikuodavo, o jų nuomonės ryškiausiai išsiskyrė kalbant apie dirbtinį intelektą.
Savo naujausioje knygoje Y.N.Harari rašo apie dirbtinį intelektą kaip keliantį fundamentalią grėsmę visuomenei. Jis teigia, kad, skirtingai nuo kitų technologijų, kurių kontrolė visgi išlikdavo žmonių rankose, dirbtinis intelektas mokosi pats iš savęs ir galiausiai tampa nekontroliuojamas.
Apie tai itin daug buvo kalbama ir praėjusių metų Frankfurto knygų mugėje, svarstant, kaip keisis pačių rašytojų darbas, kokia bus autorinių darbų ateitis. Tačiau K.Saito pabandė kiek sušvelninti šias apokaliptines prognozes, sakydamas, kad praėjo metai, o dirbtinis intelektas daugeliui tapo tiesiog dar vienu įrankiu, tačiau tikrai ne kontroliuojančiu jų gyvenimus. Istorikas į tai atsakė, kad jis visuomet tai ir teigia – esmė yra, kaip mes jį panaudosime. Tarkime, medicinoje, kitose srityse technologinės priemonės tapo pažangos varikliu. Tačiau ar žmonija pakankamai išmintinga, kad sugebėtų jį tinkamai panaudoti?
Reikia sulėtėti
Vienas dalykas, su kuriuo sutiko abu pašnekovai – būtinybė sulėtėti. Iš pradžių kalbėjęs apie naujus informacijos srautus Y.N.Harari perėjo prie viso pasaulio ekonominės sąrangos, sakydamas, kad šiuolaikinė sistema nuo ankstesnių skiriasi tuo, kad ankstesniais laikais buvo mąstoma, jog konkurencija reiškia atimti žemės ar turto kąsnį iš kito, o dabar mąstoma kitaip – mes galime kooperuotis ir plėstis, net nebūtinai atimdami kažką iš konkurentų. Tačiau kieno sąskaita, nesusimąstoma. Visi norime vieno – augimo.
Iš to kyla prieštaravimas. „Mes turime sulėtėti, ir turime padaryti tai greitai“, – sako Y.N.Harari, įžvelgdamas pavojų visai planetai. Tiesa, pats pripažino, kad tai užduotis, kuriai ir pats neturi receptų. Jo įsitikinimu, tai susiję su visuotiniu konkurencijos jausmu – daugelis įsivaizduoja, kad jeigu jie kiek sulėtins tempą, konkurentai juos aplenks. „Taigi, prieinama prie išvados, kad mes turime skubėti greičiau“, – sako garsiojo kūrinio „Sapiens“ autorius.
Tarsi pabrėždamas, kad susitikimo metu neduos jokių atsakymų į klausimus dėl ateities, jis pakartojo ir mintį, kad net dėl išvadų apie ateities veikimo modelius mes turėtume sulėtėti ir pagalvoti, nes dažnai imdamiesi greitų sprendimų dėl pokyčių tik pridarome daugiau žalos. „Aš ir pats noriu intelektualiai sulėtėti, – sakė Y.N.Harari. – Kai sulėtėsi, galėsi įsiklausyti į kitus žmones.“ Jis taip ir neatsakė, ar tai reiškia, kad jo naujos knygos reikės palaukti. Faktas, kad kitais metais jos nebus, sakė bestselerių autorius.
Socialiniai tinklai taps beverčiais
Visgi daugiausia dėmesio susitikimo metu buvo skirta nevaldomiems informacijos srautams, socialinių tinklų įtakai. Didžioji dalis informacijos, platinamos socialiniuose tinkluose, yra „šlamštas“, fantazijos, propaganda, sakė Y.N.Harari, o žmonės vis mažiau nori skirti dėmesio rimtai informacijai ir jos kūrimui. Kodėl? Nes tiesa yra brangi, rimtos informacijos rinkimas yra brangus, mat „realybė yra sudėtinga“.
Nevengęs kiek provokuojančių pavyzdžių, istorikas pateikė Jėzaus atvaizdo atvejį. Mes nežinome, kaip jis atrodė, Biblijoje apie jo išvaizdą nėra nė vieno žodžio, tačiau jo atvaizdas smarkiai išplito, nesvarbu, kad sunkiai kažkuo pagrįstas, ir taip prisidėjo prie vieno iš svarbiausių komunikacijos tinklų – krikščionių religijos plėtros. „Jei nori prisikasti prie tiesos, reikia įdėti pastangų“, – sako Y.N.Harari.
Tačiau ar iš tiesų dabar kas nors įdeda daug pastangų? Bent jau japonų mokslininkas teigia, kad pagal tai, kokią plėtrą matome dabar, panašu, kad ateityje internetas, socialiniai tinklai bus visiškai neverti dėmesio norint gauti patikimą informaciją, o žmonės, norintys to, sugrįš prie laikraščių ir knygų. Žinoma, toks pasisakymas iš daug skaitančios bendruomenės sulaukė audringų plojimų.
Y.N.Harari atkreipė dėmesį į šių laikų paradoksą – visos naujos informacinės technologijos buvo vystomos taip, kad padėtų sujungti kuo daugiau žmonių, skleisti informaciją, tiesą, tačiau galiausiai išėjo taip, kad mes kuo toliau, tuo mažiau galime susikalbėti vienas su kitu, akcentavęs dabartinį susiskaldymą JAV: „Mes galime kalbėti, tačiau niekas nesiklauso.“
Šioje planetoje mums reikia daugiau nuobodžių pokalbių
Kaip vieną pavyzdžių jis minėjo socialinių tinklų algoritmus. Juose nesvarbu meilė ar neapykanta, svarbiausia yra įsitraukimas, laikas, kiek laiko žmogus būna įsitraukęs – ir neapykanta, pavydas yra tie dirgikliai, kurie tam geriausiai tarnauja. „Šioje planetoje mums reikia daugiau nuobodžių pokalbių“, – sakė Y.N.Harari.
O K.Saito sakė, kad mūsų demokratinės visuomenės taip ir nesugebėjo sukurti tinkamų instrumentų sudėtingoms situacijoms, ir jei nebūsime pasiruošę, galiausiai galime tapti priklausomi nuo autoritarinių režimų.
Apie autoritarizmą pokalbių šioje mugėje bus dar ne vienas. Ir bene ryškiausias balsas šioje srityje – jau minėtos A.Applebaum. Susitikimo su ja reportažas – vėliau portale 15min.
