Romane rašytojas vaizduoja gotikinės katedros statybą viduramžių Anglijoje. Veiksmas trunka apie keturiasdešimt metų ir per vaizduojamą laiką autorius leidžia skaitytojui juste pajusti, kaip buvo statoma viduramžių katedra. Čia daug tikrų XII a. Anglijos istorijos įvykių (karalių kovos dėl sosto, trintis tarp monarchų ir bažnyčios vadovų). Katedros statyba suveda skirtingų luomų ir interesų žmones, verda aistros, mezgamos intrigos, tarpsta smurtas. Katedros statytojai – idealistai, pasišventę didingos katedros idėjai, nepabūgę net vyskupo ir karaliaus intrigų.
Knyga nustebino patį autorių
Kenas Follettas (g. 1949) prieš pasirodant „Žemės stulpams“ buvo žinomas kaip trilerių autorius. Jis pats pripažįsta, kad trilerių rašymas buvo jo sėkmė ir amatas, o leidėjai vis pageidavo naujų istorijų apie šnipus. Dar 1976 metais, būdamas dvidešimt septynerių metų, K. Follettas jau buvo parašęs keletą „Žemės stulpų“ skyrių, tačiau pats suprato, kad tokiai knygai, kokią jis svajoja parašyti, dar buvo nesubrendęs, neturėjo įgūdžių ir žinių: „Buvau tarsi akvarelisto mokinys, besiruošiantis aliejiniais dažais nutapyti didžiulį paveikslą.“ Tad šio kūrinio rašymą autorius buvo atidėjęs net dešimčiai metų ir tik 1989 metais pagaliau jį pabaigė.
Pasirodžiusi knyga nustebino daugelį skaitytojų ir patį autorių. Pasak jo, daugelis įsivaizdavo, kad rašytojas rizikuoja rašydamas tai, kas jam nebūdinga, ir galbūt per daug pretenzinga lengvų trilerių autoriui. Juolab, kad kūrinį apie viduramžių katedros statybą rašė žmogus, netikintis Dievu. „Nesu tasai dvasingasis žmogus. Daugiausia keblumų man, kaip rašytojui, sukėlė tai, jog nesu „kenčianti siela“. Tad mažiausiai visi iš manęs galėjo tikėtis istorijos apie katedros statybą“, – viename interviu yra pasakojęs autorius.
Kas paskatino rašyti istoriją apie katedrą
Rašytojo šeima priklausė Plimuto puritonų religinei bendruomenei. Vaikystėje autoriui bažnyčia buvo paprastas kambarys – vidury stalas, aplink jį sustatytos kėdės. Bet kokia puošyba, paveikslai ar skulptūros buvo draudžiama. Taip pat buvo draudžiama lankytis kitose bažnyčiose, tad būsimasis rašytojas augo beveik nenusimanydamas apie puikius Europos bažnyčių architektūros lobius.
Dirbdamas žurnalistu Londone ir pradėjęs rašyti romanus, K.Follettas pajuto, kad beveik nieko nežino apie šio didmiesčio architektūrą ir jam trūksta žodžių norint aprašyti pastatus, kuriuose veikia jo kūrinių personažai. Tada jis nusipirko ir pradėjo skaityti „Europos architektūros apybraižą“, o vėliau ir daugybę kitų architektūros ir meno istorijos studijų, kurios jam padėjo suvokti ir pajusti gotikinių katedrų grožį ir didybę. Žavingi ir įkvepiantys bažnyčių aprašymai paskatino autorių patį lankytis bažnyčiose, katedrose, jas stebėti, ir svarbiausia – jomis grožėtis, pastebėti jų tylą ir didybę, suvokti nepaprastą to meto statytojų darbą ir įkvėpimą, įsijausti į kiekvienos bažnyčios ir katedros unikalią, įdomią, savitą istoriją.
Mūro akmenys atidžiai akiai atskleidžia visą statybos istoriją: pradžią ir pertraukas, sugriovimus ir atstatymus, suklestėjimo laikotarpį ir duoklę langų vitražams, nes paprastai sąskaitas už juos apmokėdavo turtingieji... Viduramžių didingiausiuose pastatuose atsispindi visa to laikmečio istorija. Taip apžavėtas šio laikotarpio, K.Follettas vis tik kėlė esminį klausimą – kodėl žmonės statė šias katedras?
Atsakyti galima paprastai – Dievo garbei, vyskupų tuštybei, tačiau tai būtų nepakankamas atsakymas. K.Follettas atsakymo ieškojo katedrų statytojų, paprastų žmonių, gyvenimo istorijose: „Viduramžių katedros yra stulbinantis Europos fenomenas. Jų statytojai neturėjo galingų įrengimų, buvo neturtingi varganų lūšnelių gyventojai. Ir vis dėl to jie statė gražiausius, niekur nematytus statinius, ir statė taip gerai, kad šie tebestovi po šimtmečių, galima žavėtis jais ir tyrinėti.“
Didingai temai – didinga knyga
Autorius, pats apžiūrėjęs ir ištyrinėjęs daugybę katedrų ir bažnyčių, po truputį ėmė suvokti ir pajusti, kodėl kilo tokie didingi pastatai. Tačiau taip pat suprato, jog tas suvokimas, ką to meto žmonėms reiškė didžiulės katedros, sunkiai paaiškinamas: „Panašiai kaip mėginti suprasti, kodėl dvidešimtajame amžiuje žmonės išleido tiek daug pinigų kosmoso tyrinėjimams. Abiem atvejais įtakos turėjo visa grandinė veiksnių: mokslinis smalsumas, komercinė nauda, politinis lenktyniavimas, dvasiniai žemiško žmogaus siekiai.“
K.Follettas suprato, kad vienintelis galimas būdas išnarplioti visą šią grandinę – parašyti romaną. Kad atskleistų šią temą, knyga turėjo būti didelė, apimanti keletą dešimtmečių ir apžvelgianti didžiules viduramžių Europos platybes. Tokiai knygai parašyti reikėjo ne vienerių metų. Be to, kad autorius meistriškai papasakojo katedros pastatymo istoriją viename išgalvotame Anglijos miestelyje, į personažų gyvenimus jis sugebėjo perkelti universalias, ir šiuolaikiniam žmogui suprantamas problemas. Pasakojime išryškėja stiprūs charakteriai, žmogiškos emocijos, jų neužgožia katedros statybos, pilių, mūšių, gamtos stichijų, viduramžių buities aprašymai.
Lietuviškojo „Žemės stulpų“ leidimo pristatymas
„Žemės stulpai“, išversti į daugiau nei trisdešimt kalbų, lietuvių kalba pasirodė rugsėjo mėnesį. Trejus metus šią knygą vertė Aloyza Lukšienė – vertėja, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Mokslinių tyrimų centro genetikė, biologijos mokslų daktarė. Vertėja „Žemės stulpus“ apibūdina kaip nepaprastai įdomią knygą, kurią skaityti reikia lėtai, neskubant ir nepraleidžiant nei vienos visų 1024 puslapių detalės bei smulkmenos, supintų į epinį pasakojimą.
Spalio 23 d., 18 val., Vilniaus Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje vyks knygos pristatymas, dalyvaujant vertėjai Aloyzai Lukšienei, meno istorikei Aleksandrai Aleksandravičiūtei, redaktorei Janinai Riškutei. Ištraukų iš knygų skaitys aktorės Kristina Andrejauskaitė ir Vaiva Mainelytė, bus rodomi kultinio televizijos serialo „Žemės stulpai“, 2010 metais sukurto pagal šią knygą, fragmentai. Renginys bus verčiamas į gestų kalbą.
