Tai ilgus metus išlaikoma ir puoselėjama tradicija, kai esami ir buvę kolektyvo nariai susiburia bendram koncertui.
2024 metai – ypatingi, jaunatviška dvasia pulsuojančiam, neišsemiama energija trykštančiam VU kameriniam orkestrui (meno vadovas ir dirigentas Modestas Jankūnas) ir jo Alma Mater Vilniaus universitetui, podraug švenčiantiems 45 ir 445 metų jubiliejus! 1979-aisiais, Mažojoje universiteto auloje, orkestro (anuomet kvarteto) įkūrėjas Paulius Bernardas Koncė surengė pirmąjį VU ansamblio koncertą.
Tąkart, debiutinio pasirodymo klausę šviesios atminties rektorius akademikas Jonas Kubilius ir prof. Saulius Sondeckis tarė: „kvartetas groja puikiai ir jis privalo tapti VU dalimi.“ Tad simboliška, jog orkestro gimimas sutapo su aukštosios mokyklos 400 metų paminėjimu.
Minimas kolektyvas, tai vienintelis neprofesionalų kamerinis orkestras Lietuvoje, kuriame šiuo metu muzikuoja net 28 gabūs, įvairių specialybių Vilniaus universiteto studentai. Orkestras yra grojęs per 800 koncertų, savo kūrybinės veiklos žemėlapį nubraižė nuo Meksikos iki Kinijos, o atliekamas klasikinės kamerinės muzikos lobynas koncertuose sulaukia gausaus klausytojų dėmesio.
Didžiulio dėmesio sulaukta ir balandžio 13 d. jubiliejiniame koncerte „Grįžtančios kartos“, vykusiame Šv. Jonų bažnyčioje. Tądien, susivienijus kelioms VU bendruomenės kartoms, kamerinis orkestras virto daugiau nei penkiasdešimties muzikantų simfoniniu orkestru.
Šv. Jonų bažnyčios skliautus užpildė pavasariu dvelkiantys muzikos garsai, klausytojus nukėlę į pasivaikščiojimo gamtoje idilę. Bene pagrindine koncerto ašimi tapo Ralpho Vaughano Williamso Simfoninė poema „Kylantis vieversys“ smuikui ir orkestrui, persmelktą praėjusio amžiaus 2-ojo dešimtmečio (nepaisant vykusio Pirmojo pasaulinio karo suirutės) Anglijos kraštovaizdžio grožiu ir liaudies tradicijų ataidais.
VU kamerinio orkestro atlikimas ir M.Jankūno dirigavimas spinduliavo ramybe, puikiai perteikė nostalgišką kompozicijos emociją. Opusas inspiruotas to paties pavadinimo George Meredith poemoje aprašytais gamtos ir paukščių vaizdais.
Remiantis rafinuotais, gausiai aliuzijomis į grįžtančių paukščių giesmes persmelktais poetės žodžiais, Saulė Norkutė parengė audio tekstą, kuriuo kiekvienas koncerto kūrinys buvo palydėtas švelniu aktorės Agnės Kaktaitės balsu: „jis pakyla ir ima sukti ratus, nutiesęs sidabrinę giją iš daugybės nepertraukiamų saitų, jis ulba, klega, švilpauja ir virpa.“
Renginys prasidėjo bažnyčios centre – jaukia šviesa apgaubti, aplink klavesiną (grojo Asta Dirmaitė) sustoję muzikantai: fleitininkė Liucija Kudžimaitė, smuikininkės Gabrielė Lokominaitė ir Rasa Vedrickienė, altininkas Justinas Važnevičius bei violončelininkas Audrius Ažubalis griežė Antonio Vivaldi Koncertą fleitai, styginiams ir basso continuo „Dagilis“ Nr. 3, D-dur.
Tai ne tik pastoraline dvasia dvelkiantis, bet ir kupinas gaivališkų, virtuozinių fleitos melodijų, perteikančių vikrų dagilio charakterį kūrinys. Tad fleitos partijos atlikimas L.Kudžimaitei tapo iššūkiu, kurio nestigtų ir profesionalui!
Iššūkio neišvengė ir publika – netrukus ji klausėsi apytiksliai 25 minučių trukmės, begalinės melodijos ir harmonijos meistro Richardo Wagnerio Idilės „Zygfrydas“. Žinia, Idilė sukurta kaip dovana Wagnerio žmonai Cosimai Wagner, jų sūnaus Zygfrydo gimimo proga. VU kameriniam orkestrui ir dirigentui M.Jankūnui pavyko sukurti intymią, šilumos kupiną ir šeimyninio gyvenimo džiaugsmą atspindinčią atmosferą, kurią iš dalies pertraukė kantrybės pristigusi publika.
Džiugu, jog suskambus puikiai pažįstamai, Lietuvos muzikos patriarcho Juozo Naujalio „Svajonei“, klausytojų veidai nušvito! Kūrinį dirigavo garbės dirigentas Paulius Bernardas Koncė. Orkestro įkūrėjas, kaip orkestro meno vadovas, VU kameriniam orkestrui paskutinįsyk dirigavo Liublianos (Slovėnija) katedroje: „nuskambėjus paskutiniesiems akordams, nusilenkiau orkestrui tardamas ačiū.
Labai jautri akimirka, tačiau privalėjau tą padaryti, buvo atėjęs laikas“ – pasakojo dirigentas. Nors oficialus P.B.Koncės atsisveikinimas įvyko prieš penkerius metus, tačiau jis yra nuolatinis kolektyvo angelas sargas, mielai prisijungiantis muzikuoti daugelyje orkestro renginių.
Paskutinysis koncerto „Grįžtančios kartos“, P.B.Koncės plastiškiems rankų mostams paklusęs kūrinys – Vinco Kudirkos „Varpelis“. Valso ritmu, visa VU universiteto bendruomenė, darsyk buvo pakviesta švęsti orkestro ir jo Alma Mater jubiliejus!
V.Kudirka savo veikla panašus į VU kamerinio orkestro ir alumno narius – muzikavęs ir muziką komponavęs gydytojas, rašytojas. Jo aktyvi veikla lietuvių nacionalinės tapatybės ir kultūros baruose suvaidino svarbų vaidmenį ne tik nacionalinio atgimimo judėjime, bet ir tapo pasididžiavimo simboliu muzikos mene.
Lygiai taip pat pasididžiavimą kelia VU kamerinio orkestro ir jo vadovo, dirigento M.Jankūno veikla. Nepaprastos disciplinos, pasišventimo ir meilės reikalaujantis procesas – įtemptus medicinos, fizikos, chemijos, teisės ir kitus mokslus derinti su orkestro repeticijomis bei koncertais! Tad ir šis „Grįžtančios kartos“ koncertas tapo aukštos kultūros liudijimu, o parengta ir dovanota muzikinė programa – ambicingus tikslus sau keliančiu kolektyvo ženklu.
Te VU kamerinis orkestras išlieka amžinai jaunas, entuziastingas, gerbiantis savo istoriją, vertinantis ir išlaikantis tradicijas, sykiu nepabūgstantis eksperimentuoti. Te kolektyvas gyvuoja tiek, kiek pats universitetas!
