Jis nesivaržo ir su kitais atlikėjais, jam pakanka savos muzikos ir ją įkvepiančios Mūzos, kuriai jis ištikimas, beatodairiškai jai atsiduoda ir įgyvendina tai, ką širdis jam byloja esamu momentu. Todėl jo muzika užpildyta stipriai išreikštu jausmu, mums nesvetimomis būsenomis, išraiškingai besikeičiančiomis nuotaikomis.
Klausantis Tomo improvizacijų girdi pačią gamtą, nuostabiausius jos reiškinius: dramatiškas stichijas, gali pajusti tvyrančią ankstaus ryto ar vakaro prieblandos ramybę, joje raibuliuojantį ar užstingusį ežero vandenį, klykaujančius paukščius. Tomas yra labai reiklus sau.
Nepaisant plačios, kartais itin ekspresyviai išreikštos jo muzikoje jausminės skalės, kiekviena improvizacija yra aiškios formos ir struktūros, tarsi atskiras mikrokosmosas, savarankiškai judantis harmoningoje visatoje, tuo pačiu ir darniai dalyvaujantis ciklo visumoje. To neįmanoma nepajusti, nes ši tvarka harmonizuoja įsitraukusį klausytoją ir veikia jį lyg terapija.
Nenuostabu, kad sukūręs daugybę akademinės muzikos opusų (tarp kurių „Dieviškasis šėlas“ fortepijonui ir simfoniniam orkestrui (2013), „Jonvabalis Marijai Mórawskai“ fortepijonui (2015), „Mano sergantis langas“ kameriniam orkestrui (2015), Mąstanti nendrė simfoniniam orkestrui (2017); „Ritus Rhythmus“ instrumentiniam ansambliui (2018), „Švenčiausiasis medis“ vyrų chorui ir trimitui (2021) ir kiti), kompozitorius valdo kūrinio formą.
Skirtingai nei komponuodamas, improvizuodamas Tomas paklūsta impulsui, kuris jį nuveda ten, kur dar nebūta, bet verta, kur yra viskas tikra, gyva, nepakartojama, efemeriška. Jis ir pats yra užsiminęs: „muzika prasideda, kai atsisėdu prie instrumento“. Tai ir yra tikroji improvizacija – tarsi, dar nepramintas kelias, kuriuo eini, nežinodamas ką jame sutiksi ar kas užklups, kur jis nukreips ir kur nuves.
Taigi, šiame rudens pakraštyje esame pakviesti paėjėti su Tomu dar nežinomu keliu, sykiu jį atrasti ir švęsdami jo 60-ies metų sukaktį bei jau 40 metų gyvavimą scenoje – atsiduoti kokybiško, itin aukštos kultūros garso, švaraus, skaidraus skambesio lydimų, o dažnai ir jų inspiruotų ir tiesiog vietoje gimstančių muzikinių temų, bei... tylos vedimui.
Taip anonsuoja šį džiugų įvykį knygų autorė ir atlikėja dr. Eglė Šeduikytė Korienė, kuri pristatys kompozitorių, pianistą Tomą Kutavičių įvairiais jo veiklos rakursais koncerto metu.
