Tel Avivo muzikos mylėtojus maloniai nustebinęs koncertas buvo netikėta autentiškų garso derinių ir žanrų jungtis. Su lietuvių liaudies repertuaru dažniau tapatinamas muzikos instrumentas (kanklės), koncertų salėse rečiau skambantis balso tipas (kontratenoras), vokalinis ansamblis, barokinės arijos, minimalizmo ir postmodernizmo kūriniai – visa tai čia tapo komponentais, sukūrusiais organišką ir netikėtą koncerto programą.
Dainininkų ir instrumentininkų atliekamų kūrinių jungtys su išskirtine Tel Avivo meno muziejaus architektūra ir pasirinktos erdvės akustika sukūrė modernaus sakralumo pojūtį. Koncertui pasirinktoje vienoje iš daugelio muziejaus erdvių anksčiau jau buvo pristatyta Lietuvos autorių kūryba: 2019 m. per Lietuvos kultūros festivalį „Lithuanian Story“ čia pat buvo atliktas Linos Lapelytės performansas „Piruetas“.
Šiuo metu Izraelyje viešintys koncertinės programos „Late Junctions“ atlikėjai – dainininkai Ieva Marmienė, Viktorija Šedbaraitė (sopranai), Gintarė Kulikauskytė (mecosopranas), Vaidas Bartušas (kontratenoras), Paulius Klangauskas, Deividas Janušas (tenorai), Artūras Miknaitis (baritonas), Alfredas Miniotas (bosas), instrumentininkės Ramunė Rimšienė, Aušrinė Ulinskaitė, Lina Žilinskaitė-Petkevičienė (kanklės) – džiaugiasi festivalio publikos atvirumu ir itin šiltu priėmimu.
Gegužės 11 d. viešojoje Tel Avivo Beit Ariela bibliotekoje įvyko Vilniaus literatūriniam paveldui ir istorijai skirtas vakaras „Vilnius 700: City of Strangers“. Vilnius – UNESCO literatūros miestas – buvo nuolatiniai ar laikini namai ne vienam iškiliam, dažnai pasaulinio garso rašytojui. Izraeliečiai kviesti artimiau pažinti keletą jų bei Vilnių jų biografijose ir kūryboje. Svečias iš Lietuvos / Kanados dr. Laimonas Briedis, atsispirdamas nuo daugelį metų vykdomų tyrimų, atvėrė susirinkusiems daugiasluoksnį, daugiakalbį, daugiatautį Vilniaus literatūrinio palikimo paveikslą bei „vilnijančią“ jo istoriją.
Pranešime atskleista Vilniaus 700 metų istorija kaip vietovės, kurioje santykiai tarp skirtingų kalbinių miesto pasakojimų gali būti parodyti tik per vertimo iš vienos kalbos į kitą arba perėjimo iš vienos pasaulėžiūros į kitą procesą. Daugiavardžio Vilniaus reikšmė skirtingoms tautoms rodo jo nevienalytiškumą, bet miesto esmė ir jo svoris žydų istorijos bei kultūros kontekste teigia jo kosmopolitiškumą, unikalų ryšį su pasauliu. Žydiškas Vilniaus balsas perkelia miestą į kitą literatūrinę plotmę – padaro jį mįsle, kurią galima suvokti tik peržengus Lietuvos pasakojimo ribas.
Dr. L.Briežio pranešimą sekė vietos svečių pasisakymai. Dr. Maya Guez (Tel Avivo universitetas) pasakojo apie Romaino Gary vaikystę Vilniuje, ryšį su tėvais ir miesto šmėstelėjimus daugelyje jo romanų. Aktorė Hadas Kalderon jautriai dalijosi mintimis apie senelį, iškilų jidiš poetą Abraomą Suckeverį bei jo niekada neišblėsusią meilę miestui-motinai Vilniui, nors po Antrojo pasaulinio karo poetas į gimtinę sugrįžęs nebuvo.
Už jį tai padarė anūkė. Ilgametė Česlovo Milošo vertėja į hebrajų kalbą Miri Paz auditoriją supažindino su Nobelio premijos laureato ambivalentiška tapatybe, kurią jis dalijo tarp lenkiškosios ir lietuviškosios kultūrų, bet vienareikšmiškai siejo su iki galo neįmanomu pažinti, nors visuomet egzistuojančiu kažkur šalia Vilniaus miestu. Po šio vakaro, tikėtina, susirinkusieji pajuto Vilnių esant labiau savą nei svetimą.
Projektus parėmė Lietuvos kultūros institutas, bendradarbiaudamas su Lietuvos kultūros atašė Izraelyje, Lietuvos Respublikos ambasada Izraelyje ir Lietuvos kultūros taryba.
