Atsirado žmonių, kurie ne juokais piktinosi tuo, kaip tame filme vaizduojama japonai. Japonija mums dažniausiai asocijuojasi su samurajais, kovos menais, geišomis, šintoizmu ir pan.. Tačiau visa tai – senoji Japonija. Ir kuo daugiau galvoji, tuo aiškiau supranti, kad tikrosios šiandieninės Japonijos mes visiškai nepažįstame. Vienok, tai visiškai natūralu – Tekančios Saulės šalis juk kitoje planetos pusėje. Tačiau tuo pat metu ir kiek apmaudoka. Japonija mums gali pasiūlyti kur kas daugiau nei vien tik savo praeitį. Tai dar sykį įrodo Shugo Tokumaru naujiausias įrašas In Focus?
Menką pažintį su Japonijos scena galime paaiškinti labai paprastai. Tai vis tas kalbos barjeras. Ko gero, japoniškai mokančius lietuvius sutalpintume viename kambaryje. Panašiai yra ir kitose šalyse. Ir vis dėlto kartas nuo karto kokia japonų grupė išsiveržia iš savo salų į plačiuosius vandenis. Į galvą pirmiausiai šauna tokie vardai kaip Boris ar Boredoms, grojantys sunkų, bet sykiu ir melodingą roką.
Tam tikruose paauglių rateliuose labai mylimi įvairūs j-pop atlikėjai… Shugo Tokumaro nepanašus nei į vienus, nei į kitus. Jo pagrindinis ginklas – tai akustinė gitara. Būtent ja jis kuria savo paprastas, bet užburiančias melodijas. Visa tai dar paspalvinama rečiau girdimais, ne tokiais populiariais instrumentais. Kaip muzikantas ir kompozitorius Tokumaru yra be galo stiprus. Regis, tos melodijos nepasižymi nei išskirtine išmone, nei kokiais nors pop kabliukais, bet jų išbaigtumas ir grynumas paveikia taip stipriai, kad labai greitai visai pamírští, kad klausaisi japoniškai atliekamų dainų. Tai pasidaro visiškai nebesvarbu. Imi girdėti tik per muziką besireiškiančią žmogaus sielą.
In Focus? pasižymi tokiu labai mielu paradoksu. Viena vertus, jis labai žaismingas, pripildytas eksperimentų, improvizacijos, tačiau tuo pat metu albumas ir labai stipriai sukaltas, su aiškia struktūra ir idėja. In Focus? tikrai yra labai fokusuotas. Balansas tarp džiaugsmo ir melancholijos niekad neprarandamas. Kiekviena daina tarytum nuskamba pačiu laiku. Labai daug šarmo įrašui suteikia tokie trumpi instrumentiniai interliudai, kuriuose Tokumaru lyg žaidžia su vienu ar kitu instrumentu.
Pats Shugo Tokumaru yra multi-instrumentalistas ir groja beveik viskuo, kuo tik įmanoma groti. Gal todėl ir jo muzikoje labai lengvai nyksta skirtis tarp vienam ar kitam žanrui skirtų instrumentų. In Focus? išgirsite garsų, kurių iki tol indie albumuose, turbūt, neteko girdėti. Čia kuo puikiausiai susimaišo folk’iškos melodijos, psichodeliniai viražai, džiaziškos improvizacijos, bet avant-garde’inės šėlionės. Tokumaru gali būti visoks: ir labai eklektiškas (“Katachi”), ir melancholiškas (“Tightrope”), ir romantiškas (“Shirase”).
Shugo Tokumaru, ko gero, yra pasmerktas taip niekada netapti didele žvaigžde net ir savo gimtinėje. Priežastis labai paprasta – jo muzika tiesiog nesutverta didelėms scenoms ir minioms. Tai dainos, kurios geriausiai klausosi kambario tyloje, kai gali susikaupti, įsiklausyti į kiekvieną instrumentą. Ir čia visiškai nieko blogo. Šis atlikėjas puikiai pademonstruoja, kad siekis “užkariauti pasaulį” ir kitos Oasis’iškos nesąmonės visiškai nublanksta prieš norą parodyti, kas dedasi tavo sieloje. Japonija – tai ne tik samurajai, kendo, karatė ir tt.. Tai ir Haruki Murakami, Kenzaburo OE, Yukio Mishima, Boris, Shugo Tokumaru ir dar daugelis kitų.
VERTINIMAS: 8.5
