Čia klausantis muzikos galima priartėti prie tų laikų, kai kapelos koncertuodavo valdovams, o kompozitoriai kurdavo vėliau į Europos muzikos lobyną įtrauktus kūrinius. Kasmet atskleidžiami Lietuvos kultūros istorijos fenomenai sulaukia vis platesnio susidomėjimo, o senoji Europos muzika atgyja naujomis, įstabiomis formomis.
Anšlagas jau į pirmąjį koncertą
Pirmą kartą Valdovų rūmų muziejus tarptautinį Marko Skakio senosios muzikos festivalį pristatė 2015 metų rugsėjį (festivalis pavadintas XVII a. pradžioje Vilniuje, Valdovų rūmuose, skambėjusių operų autoriaus Marko Skakio vardu), nors tada festivalyje nuskambėjo vos trys koncertai.
Per dešimtį metų nutiesti muzikos tiltai ne tik tarp Vilniaus ir Italijos Galėzės miestelio, kur gimė M.Skakis ir daugiau kaip 20 metų vyksta jo vardu pavadintas festivalis, – skirtingų Europos šalių muzikinis paveldas suvertas į bemaž 60-ies festivalio renginių ciklą. Dešimtajame festivalyje laukia per 12 susitikimų su senąja muzika tiek tradicinėse koncertinėse erdvėse, tiek ir erdvėse, kurios nustebins ir visko mačiusius klausytojus...
Pasak festivalio vadovo V.Gailevičiaus, „liekame ištikimi idėjai pristatyti kuo daugiau programų, kurias parengė Lietuvoje esantys senosios muzikos atlikėjai, jų inicijuotų tarptautinių projektų, taip pat ir įdomių pavyzdžių iš užsienio. Taigi klausytojų laukia labai įvairi programa, yra iš ko rinktis“.
Pirmasis festivalio koncertas „El Fuego“ sekmadienį vyko sausakimšoje salėje. Vokalistų kvartetas iš Ispanijos „Cantoría“ pristatė Renesanso epochos Iberijos pusiasalio kūrinius. Programoje skambėjo muzika iš istorinių ispanų giesmynų, ugningas susitikimas su Renesanso muzikiniu paveldu kaitino ir klausytojus. Koncertą dovanojo Ispanijos Karalystės ambasada. Ir tai jau ne pirmas Lietuvos ir Ispanijos atlikėjų kūrybinis projektas Valdovų rūmuose.
Nutilus Renesanso muzikos garsams klausytojai buvo pakviesti aplankyti Valdovų rūmų muziejuje neseniai atidarytą vieno Renesanso dailės šedevro – Džovanio Belinio (Giovanni Bellini, apie 1430–1516) paveikslo „Dievo Motina su Kūdikiu“ – parodą.
Jo didenybė Bachas, Vilniaus Baroko orkestras ir Sforcų muzikinis paveldas
Kovo 7-ąją pasaulyje gerai žinomas klavesinininkas, vargonininkas ir dirigentas iš Italijos Klaudijus Astronijus (Claudio Astronio, klavesinas) Lietuvoje pristatys programą „Vilniaus Bachas“. Koncerte išgirsime Johano Sebastiano Bacho (Johann Sebastian Bach) ir jo sūnų muziką klavesinui. Įdomu tai, kad atlikėjas čia, Vilniuje, atrado vieno iš Bacho sūnų muzikos rankraštį ir šią muziką bus galima išgirsti koncerte. Koncertą ves muzikologė dr. Aleksandra Pister.
Kovo 10 d. laukia Lietuvos kultūriniame lauke įsitvirtinančio Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro Baroko orkestro „Cappella Concertante Vilnense“ koncertas. Solo gros charizmatiškasis Dimitris Karakantas. Klausytojai išgirs žaižaruojančią vėlyvojo Baroko programą.
Kovo 14-ąją į koncertą kviečia ansamblis „Cordaria“ (Šveicarija, Lietuva), suburtas vargonais grojančio lietuvio Vilimo Norkūno. Koncertas išsiskirs atskiru dėmesiu Sforcų (Sforza) šeimai. Sforcos formavo kultūrinį Milano gyvenimą, darė poveikį valdančiosioms Europos dinastijoms, su kuriomis juos siejo vedybiniai ryšiai.
Pavyzdžiui, Bonos Sforcos kultūrinė įtaka atsiskleidžia matant, kiek daug puikių XVII a. Milane sukurtų muzikinių kompozicijų tebebuvo dedikuojama jos anūkui Žygimantui Vazai (1566–1632), tarp jų ir vienas reikšmingiausių itališkų diminucijų rinkinių – Frančesko Ronjonio (Francesco Rognoni) „Selva di varii passaggi“.
Ši Renesanso epochą ir Baroko pradžią aprėpianti muzikos programa parodo, kokį turtingą kultūrinį paveldą mums paliko Sforcos ir jų palikuonys.
Koncertų sprintas
Nuo kovo 16-osios Valdovų rūmuose koncertai vyks kone kasdien. Senosios muzikos ansamblis „Pulchra in Fortis“ (Karolina Parmas – pirmasis sopranas, Rūta Vosyliūtė – antrasis sopranas, Eglė Rudokaitė – vargonai, basso continuo) kvies atsigręžti į Naująjį Testamentą. Ką šiandien visuomenei reiškia raginimas „Džiaukitės su besidžiaugiančiais, verkite su verkiančiais“ (Rom 12, 15)? Trys menininkės kruopščiai atrinkta muzikine programa ieškojo, kaip susitapatinti ir palaikyti šiuolaikinį žmogų jam sunkiu ar džiugiu laikotarpiu, kartu su juo raudoti ir džiaugtis, kartu laukti šviesios ateities. Valdovų rūmuose vyks koncertinės programos premjera.
„Labai džiaugiamės, kad jau kitą dieną, kovo 17-ąją, Valdovų rūmų scenoje išgirsime trumpam iš gastrolių ir tarptautinių projektų Europoje grįžusį kolektyvą „Canto Fiorito“. Lietuvoje šie atlikėjai – reti svečiai ir džiaugiamės, kai pavyksta juos išvysti“, – teigia festivalio vadovas V.Gailevičius.
Tarptautinis senosios muzikos ansamblis „Canto Fiorito“ (Renata Dubinskaitė – mecosopranas, Chosuė Melendesas (Josue Melendez) – cinkas, Davidas Pocis (Davide Pozzi) – klavesinas, vargonėliai, Rodrigas Kalveira (Rodrigo Calveyra) – cinkas, išilginė fleita, meno vadovas) koncerte panirs į Vazų dinastijos epochos muziką. Vazų dinastijos valdomai Lietuvos ir Lenkijos valstybei XVII a. pirma pusė buvo išskirtinis kultūros klestėjimo laikotarpis – daugybė visoje Europoje žinomų muzikos meistrų užėmė aukščiausias pareigas Lietuvos ir Lenkijos muzikos pasaulyje.
Italų kompozitorius, vargonininkas ir smuikininkas Tarkvinijus Merula (Tarquinio Merula) – žymiausias ir įtakingiausias tarp šių meistrų. 1621–1626 m. jis dirbo valdovų rūmų ir bažnyčios vargonininku Žygimanto Vazos dvare. Vėliau T.Merula grįžo į Kremoną užimti garbingą maestro di capella vietą Kremonos katedroje.
Programoje skambės arijos ir madrigalai vienam balsui bei instrumentinės kanconos dviem balsams, įskaitant ir populiariausias, labiausiai klausytojų mėgstamas T.Merulos kompozicijas.
Kovo 18 d. koncerte pasirodys net keturis muzikos atlikimo ir pedagogikos magistro laipsnius turinti atlikėja Ieva Baltmiškytė. Atlikėja groja renesansine ir barokine liutnia, viuela, renesansine ir barokine gitara, teorba, romantine gitara, klasikine ir vienuolikastyge gitara. Įdomu, kad atlikėja ne tik gros, bet ir pristatys instrumentus – taip jaunoji atlikėjų karta ieško naujų bendravimo su klausytojais formų. Žiūrovai išvys ir galės palyginti renesansinės gitaros, liutnios bei barokinės gitaros skambesio skirtumus.
Apie šventąjį Kazimierą, jaunuolių meilę ir kitas užgaidas – bendras Valdovų rūmų muziejaus ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos projektas
Tarptautinį senosios muzikos Marko Skakio festivalį vainikuos vieno populiariausių savo laiko kompozitorių – Alesandro Skarlačio (Alessandro Scarlatti) oratorija „Šventasis Kazimieras“. Kovo 23-iosios koncertas – vienintelis mokamas festivalio vakaras, o kitus koncertus jubiliejinio festivalio rengėjas – Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai – dovanoja senosios muzikos mylėtojams.
Pasak festivalio vadovo V.Gailevičiaus, „praėję metai Valdovų rūmų muziejuje buvo ypač intensyvūs, sulaukėme daug lankytojų, tad šis festivalis – tarsi mūsų padėka. Jis surengtas muziejaus lėšomis ir net negavę papildomo valstybės institucijų finansavimo galėjome leisti tokią šventę mūsų klausytojams“.
Paskutiniąją festivalio savaitę klausytojai išgirs programą apie meilės užgaidas, kurią pristatys jaunas kolektyvas iš M. Skakio festivalio Italijoje. Trylika žmogiškųjų būsenų subtiliame koncerte atskleis Emilė Ribokaitė (sopranas) ir Kristianas Velaskas Vaskesas (Christian Velasco Vázquez, renesansinė liutnia ir teorba), du koncertus dovanos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) intensyvių Erasmus BIP kursų-projekto „Senosios muzikos savaitė“ dalyviai ir dėstytojai.
Bendradarbiaujant su LMTA, tradicinis „Bach in the Subways“ iniciatyvos koncertas skambės Vilniaus televizijos bokšto požeminėje galerijoje. Kovo 23 d. rengiamos Senosios muzikos dienos Valdovų rūmuose metu lankytojai bus kviečiami dalyvauti edukacijos, operos peržiūroje, dr. Aleksandros Pister paskaitoje bei koncertuose.
