Į sklindančią tendenciją kai kurie programėlės dalyviai reaguoja itin kritiškai su mintimi, kad nereikėtų romantizuoti sovietinės nostalgijos, yra ir besipiktinančių, kad užsieniečiai demonstruodami „madas“ iš tiesų nesupranta tragiškai žuvusio rusų poeto Boriso Ryzhyj eilėraščio bei gyvenimo istorijos.
Tai, kad postsovietinė, Rytų Europos dalies kultūra ir istorija įkvėpė net ir mados kutiūro dizainerius, muzikantus, vizualiųjų menų kūrėjus ir rašytojus, nėra paslaptis. Net ir jaunųjų lietuvių poetų kūryboje brutalizmo estetikos bei savotiško gotiškumo gausiai aptinkama.
Vis dėlto, mąstant apie jaunuosius „TikTok“ vartotojus, kyla klausimas, kaip stipriai brėžiamos ribos tarp sovietinės nostalgijos bei revizionizmo (istorijos perinterpretavimo, o gal net ir savotiško susitaikymo su praeitimi)?
Kas per daina yra „Судно“ ir kaip ji atsirado?
Vienas įdomiausių faktų, kuris glosto širdį poezijos mylėtojui, yra tai, kad ši stipriai išpopuliarėjusi daina sukurta remiantis poezija. Ją kūrė Uralo regione, Rusijoje, gimęs ir veik roko žvaigždės gyvenimo istoriją nugyvenęs poetas – B.Ryzhyj.
Remiantis duomenimis iš internetinio puslapio, kurio autorė olandų dokumentinių filmų režisierė Aliona van der Horst, B.Ryzhyj suprantamas kaip „Paskutinysis Perestroikos“ arba „Paskutinysis sovietų“ poetas. Oficialiame puslapyje teigiama, kad jis iš tiesų populiarus tarp jaunųjų rusų, o vyresnieji juo žavisi dėl itin melodingos poezijos.
B.Ryzhyj gimė intelektualų šeimoje, paauglystėje buvo chuliganas bei bokso čempionas. Nors sėkmė jo literatūrinę karjerą ir lydėjo, būdamas 26-erių poetas nusižudė. Būtent šią dramatišką biografinę liniją ypač vertina, iškelia jaunieji tiktokeriai.
Kaip vienas pagrindinių jo kūrybos bruožų išskiriamas karčios realybės ir švelnumo santykis.
Vėliau, 2018 metais, baltarusių postpunko, new-wave bei synth-pop grupė „Молчат Дома“ sukūrė dainą, kurios žodžiais tapo B.Ryzhyj eilėraštis „Cудно“. Oficialiame grupės puslapyje rašoma, kad šių menininkų muzikoje yra viskas, ko šiuolaikinis gotas trokšta, mat muzika yra tamsi, bet pagal ją galima šokti klube. O užsienio spauda „Молчат Дома“ pristato kaip baltarusišką „Joy Division“.
„Молчат Дома“ pozicija
Ko gero, vienas svarbus dalykas, kuris paneigtų liguistą sovietinės nostalgijos jausmą „Молчат Дома“ kūryboje, yra jų ironiška pozicija ir intonacija dalinant interviu. Panašu, kad ši grupė taip pat savotiškai atsiribojusi nuo politinių reikalų pačioje Baltarusijoje, kurioje beveik nekoncertuoja ir yra menkai žinoma. Grupė „Молчат Дома“ – įdomiausia Vakarų pasaulio auditorijai, mat daugiausia koncertuoja Europoje ir Amerikoje.
Štai viename interviu „Молчат Дома“ gitaristas Romanas Komogortsevas sako, kad itin svarbu suprasti, jog jiems viso labo patinka Sovietų Sąjungos estetika, kas tėra paviršius, o ne vidinė šios epochos santvarka. Vėliau jis tęsia, kad politinius klausimus jie visada apeina, nes gyvena Baltarusijoje. Tačiau jie neneigia, kad turi aiškią savo poziciją, o apie ją galima sužinoti klausantis jų dainų.
Eilėraščio pavadinimo „Судно“ reikšmė, remiantis įvairiais žodynais, yra laivas. Tačiau antroji žodžio reikšmė yra bliūdas. „Судно“ vadinamas bliūdas rusų kalba turi neigiamą konotaciją, o eilėraštyje, tapusiame dainos žodžiais, jis tampa skausmingo, liūdno gyvenimo liudijimu.
„TikTok“ vartojamos konkrečiai šios eilutės:
Эмалированное судно
Окошко,тумбочка, кровать
Жить тяжело и не уютно
Зато уютно умирать
Perfrazavus lietuviškai, šiose eilutėse vardijami nykūs ano laikmečio objektai: per emaliuoto bliūdo (судно) perspektyvą regimas – langelis, spintelė prie lovos ir lova. Tada antrojoje strofoje rašoma: gyventi sunku ir nejauku, tačiau numirti – jauku. Parafrazėje sudėtinga išreikšti ir žaidimą rimu, mat судно rimuojamas su уютно (liet. jauku), o žodis кровать (liet. lova) – su умирать (liet. mirti). Visa tai sukuria kažkokią radikaliai nihilistinę, iki pašaknų skausmingą atmosferą, tad ir kaltinti dainą sovietine nostalgija atrodo nelogiška, bet įžvelgti savotiško gotikinio grožio – galima.
Kas vyksta „TikTok“?
Įdomu tai, kad ši daina tarp vartotojų „TikTok“ tapo asmeninio stiliaus, madų demonstravimo fonu. Apie tai jau yra rašęs jaunimo kultūros žurnalas „Dazed & Confused Magazine“.
Čia galima pamatyti kelis pavyzdžius:
Kai kurie šią dainą vartoja ne savo stiliaus išraiškai, bet ir savotiškai skleisdami žinią apie poetą.
Visgi konfliktas slypi tarp vartotojų, Rusiją matančių idealistiškai, bei jiems prieštaraujančiųjų. Štai pitchfork.com pateikiamas pavyzdys, kuriame jaunas paauglys Leonas Verdinsky’s demonstruoja savo gyvenimą Sankt Peterburge. Tai užkūrė „Noriu kraustytis į Rusiją“ madą.
Tokiam ir panašiems Rusijos ar sovietizmo idealizuotojams savo „TikTok“ paskyroje atsakė Anna Matushevsky, teigusi, kad ilgą laiką gyveno Sibire ir nematė ten jokio „Tumblr grunge vaibo“, nes dėl politinių priežasčių žmonės ten badauja, negali laisvai reikšti savo nuomonės.
Gyvenant vienoje iš posovietinių valstybių, bandančių išsigydyti įvairias posovietizmo traumas, sudėtinga kai kurių TikTokerių vaizdo įrašus vertinti vienareikšmiškai pozityviai – pro minėtąjį „Tumblr grunge vaibą“. Tad ir bandymas pasirinkti puses paralyžiuoja. Iš vienos pusės, gali tapti pernelyg prisirišęs prie praeities ir negebėti į tai pažvelgti revizionistiškai. Iš kitos – savo bendraamžių grupėje gali tapti nemadingu dalykų „overthinkeriu“ (liet. per daug į viską besigilinančiu). Vis dėlto paviršutiniškas požiūris kelia riziką neįvertinti populiariojoje kultūroje tvyrančių žinučių.