Šia ypatinga proga spalio 11 d. Vilniaus kongresų rūmuose įvyks specialus koncertas „Armėnija ir Lietuva – 25“, kuriame kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru pasirodys ir garsiausi armėnų solistai, atliksiantys žymiausių armėnų kompozitorių kūrinius. Ypatingame koncerte diriguos net du maestro – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius bei Armėnijos nacionalinės operos vadovas Konstantinas Orbelianas.
Apie dviejų senų ir išdidžių tautų – armėnų ir lietuvių – draugystę, besitęsiančią nuo XIII a. iki dabar, Armėnijos nepriklausomybės kelią ir artėjantį koncertą – specialus interviu su Armėnijos Respublikos ambasadoriumi Lietuvoje Jo ekscelencija Tigranu Mkrtchyanu.
– Jūsų Ekscelencija, šiemet Armėnija švenčia 25-ąsias nepriklausomybės metines bei Armėnijos ir Lietuvos diplomatinių santykių 25 metų sukaktį. Papasakokite plačiau, ką Jūsų šaliai reiškia ši proga?
– 25-osios nepriklausomybės metinės mums reiškia labai daug. Nors daugelis tautų švenčia savo nepriklausomybės 25-mečius, kiekviena iš jų gali papasakoti savo istoriją. Mūsų atveju šis jubiliejus simbolizuoja palyginti jauną labai senos tautos – armėnų – valstybingumą. Nepaisant didžiausios tragedijos, ištikusios mano tautą 1915 m., nepaisant visų kančių, patirtų praradus trumpai trukusią pirmosios respublikos nepriklausomybę bei Antrojo pasaulinio karo metu, nepaisant kliūčių, su kuriomis susidūrėme atkūrus nepriklausomybę, mes įrodėme, kad galime įveikti visus sunkumus. Galime ne tik iškęsti, bet ir sukurti viską iš naujo bei judėti į priekį, įdėdami savo nuosavą indėlį žmonijos gerovei.
Šie 25-eri metai turi ypatingą reikšmę ir Armėnijos bei Lietuvos santykiams. Lietuva yra pirmoji valstybė pasaulyje, pripažinusi Armėnijos nepriklausomybę. Ir būtent su Lietuva Armėnija pasirašė pirmąjį susitarimą. Armėnų ir Baltijos šalių tautos buvo nepriklausomybės judėjimų Sovietų Sąjungoje pradininkės. Armėnų nepriklausomybės sąjūdis prasidėjo 1988 m., kuomet milijonus armėnų, gyvenančių šalyje ir svetur, suvienijo Karabacho judėjimas.
Judėjimas reikalavo sąžiningo sprendimo Karabacho klausimu, kurį 1921 m. Stalinas buvo aneksavęs prie sovietų valdomo Azerbaidžano. Metais vėliau, 1989 m. rugpjūčio 23 d., visose trijose Baltijos valstybėse milijonai žmonių pradėjo taikią demonstraciją – Baltijos kelią, kurio pagrindinis tikslas buvo nepriklausomybės atkūrimas. Dar po metų, 1990 m. rugpjūčio 23 d. Armėnija pasirašė savąją Nepriklausomybės deklaraciją. 1991 m. sausį Armėnijos nacionalinio judėjimo delegacija lankėsi Vilniuje, kur tarpininkavo tarp Sąjūdžio vadovų ir Sovietų Sąjungos jėgų, siekiant išvengti tolesnio kraujo praliejimo.
Visų šių aplinkybių fone 25-ųjų Armėnijos nepriklausomybės metinių minėjimas nepriklausomoje Lietuvoje įgyja ypatingą reikšmę.
– Šia neeiline proga spalio 11 d. Vilniaus kongresų rūmuose įvyks specialus koncertas „Armėnija ir Lietuva – 25“, kuriame kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru pasirodys garsūs armėnų solistai, bus atliekami žymūs armėnų simfoninės muzikos kūriniai. Ar lengvai radote bendrą kalbą su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru ir maestro Gintaru Rinkevičiumi, rengdami šį koncertą?
– Maestro Gintaras Rinkevičius yra vienas didžiausių Lietuvos intelektualų, su kuriuo bendrauti yra didelė garbė ir malonumas. Aš susipažinau su juo per kitą iškilią asmenybę, talentingąją lietuvių-armėnų operos solistę Asmik Grigorian. Taip pat noriu pabrėžti, kad Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, diriguojamas maestro G.Rinkevičiaus, jau yra grojęs minint Armėnijos nepriklausomybės dieną. Taigi mes džiaugiamės savo santykiais su šiuo talentingu orkestru.
Kalbėdamasis apie būsimą koncertą, aš pasiūliau Maestro, kad šiame Armėnijai ir Lietuvai svarbiame renginyje skambėtų daugiausiai armėnų ir lietuvių kompozitorių kūriniai, kuriuos atliktų armėnų ir lietuvių muzikai. Galiausiai sutarėme, kad viena koncerto dalis bus diriguojama maestro G.Rinkevičiaus, o kita – armėnų dirigento Konstantino Orbeliano, kuris yra ir Kauno miesto simfoninio orkestro vyr. dirigentas bei Armėnijos nacionalinės operos direktorius. Specialiai renginiui paruoštą programą kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru atliks garsūs armėnų solistai.
Vienas iš žymiausių mūsų pianistų Armenas Babakhanianas gros Arno Babadžanjano „Herojinę baladę“ – nuostabią kompoziciją, kuri pelnė pripažinimą vienam iš garsiausių XX a. armėnų kompozitorių.
Aramo Chačaturiano „Spartakas“ pasakoja apie žmogaus kovą su priespauda ir vergija bei laisvės troškimą. Vienas garsiausių armėnų baritonų, mano draugas Gevorgas Hakobyanas atliks „Armėnianą“ ir kitas arijas. Esu labai dėkingas Gevorgui už nuoširdžią paramą šiam svarbiam renginiui.
Koncerto programoje yra įtraukta ir viena kompozicija, turinti labai simbolinę reikšmę. Tai siuita iš Michailo Ippolitovo-Ivanovo kūrinio „Kaukazietiški eskizai“. Ši siuita yra instrumentalizuota žymios armėnų dainos „Zeytuno kovotojų šokis“ versija. Zeytunas – istorinė Armėnijos dalis – garsėjo išdidžiais žmonėmis, kurie buvo nenugalimi ne tik dėl kalnuotos gyvenamosios vietovės, bet ir dėl savo nepriklausomos dvasios. Jų daina, skambanti kaip gražus, herojiškas maršas, puikiai perteikia jų charakterio esenciją.
– Lietuvą ir Armėniją siejantys ryšiai siekia XIII a., Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės laikus. Mūsų šalis skiria gan nemažas atstumas, kaip dabar vyksta Armėnijos ir Lietuvos bendradarbiavimas? Kaip sekasi armėnų bendruomenei Lietuvoje?
– Iš tiesų, mūsų ryšiai skaičiuojami amžiais. Aš priblokštas lietuvių žinių apie Armėnijos istoriją. Jie žino senovės Armėnijos istoriją, viduramžių Armėnijos literatūrą, pažįsta mūsų kultūrą ir religiją. Lietuviai, kuriems teko sutikti armėnų, taip pat gali patvirtinti armėnų simpatiją ir meilę lietuviams. Šis ryšys yra tvirtas ir nepajudinamas.
Armėnai Lietuvoje gyveno nuo viduramžių. Šiuolaikinę armėnų bendruomenę Lietuvoje sudaro žmonės, apsigyvenę Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir kituose miestuose XX a. 8–9 dešimtmetyje.
Lietuvoje gyvena apie 2000 armėnų, kurie yra žymūs menininkai, gydytojai, verslininkai, intelektualai. Daugybė jų yra puikiai žinomi Lietuvos visuomenei. Iš tiesų jie labai palengvina mano darbą, ir ne tik tuo, kad nuo pat pirmos dienos, kai su šeima atvykome į Lietuvą, buvo šalia, pasiruošę padėti visomis prasmėmis.
Lietuvos armėnams esu dėkingas ir už tai, kad organizuojame šį koncertą kartu. Kiekvienas tikras armėnas diasporoje gali būti armėnų tautos ambasadoriumi, nes rodydami gerus pavyzdžius, prisidėdami prie gyvenimo gerėjimo, kad ir kur begyventų, jie gerina Armėnijos ir armėnų tautos įvaizdį. Neabejotinai tai galiu pasakyti ir apie Lietuvos armėnus, kuriais galiu tik didžiuotis.
Panašumų tarp mūsų mažų, bet išdidžių, krikščioniškų tautų, ilgai kovojusių už savo nepriklausomybę, yra daugybė.
Panašumų tarp mūsų mažų, bet išdidžių, krikščioniškų tautų, ilgai kovojusių už savo nepriklausomybę, yra daugybė. Nors dabar bendradarbiavimas vyksta sklandžiai, vis dėlto išlieka daug vietų, kuriose būtų galima jį pagerinti ir sustiprinti.
Armėnija sėkmingai bendradarbiauja su Lietuva ir dvišaliuose, ir daugiašaliuose santykiuose. Kalbant apie daugiašalius ryšius, mes esame labai arti preliminaraus susitarimo su Europos Sąjunga pasirašymo, kurio klausimu mus labai rėmė Lietuva. Armėnija keletą kartų pabrėžė, kad yra pasiruošusi stiprinti savo santykius su Europos Sąjunga tiek, kiek pastaroji galės priimti.
Dvišalių santykių aspektu prekyba tarp mūsų šalių nuolat auga, dėl ko aš, kaip Armėnijos Respublikos ambasadorius Lietuvoje, galiu tik džiaugtis, taip pat skatinti ir remti tai visomis pastangomis. Mes taip pat stipriname kultūrinę diplomatiją – koncertas „Armėnija ir Lietuva – 25“ yra gyvas to pavyzdys. Kultūra yra geriausia priemonė tautoms bendrauti tarpusavyje. Pats esu kilęs iš menininkų šeimos, todėl tvirtai tikiu šia idėja. Kai tarp žmonių yra abipusė simpatija ir pasitikėjimas, visa kita, įskaitant netgi prekybą, gali būti sustiprinama per kultūrą.
