Kiekviename interviu su jaunaisiais specialybės atstovais tyrinėjame profesijos žavesį, iššūkius, naudą, darbo galimybes ir įtaką visuomenei.
Antrasis ciklo pokalbis – su LMTA trečio kurso choro dirigavimo studentu Igoriu Larionovu. Kalbina interviu ciklo sumanytoja, muzikologė Lukrecija Stonkutė.
– Kodėl pasirinkai choro dirigavimo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje?
– Dar vaikystėje mane siejo ypatingas ryšys su chorine muzika, ypač bažnytine, nuolat buvau apsuptas vokalinių kolektyvų, dainavau vaikų bažnytiniame ansamblyje. Septynerių metų įstojau į Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokyklą, mokiausi fortepijono specialybę mokytojos Tatjanos Romaškinos klasėje. Taip pat dainavau muzikos mokyklos chore, aktyviai dalyvavau koncertinėje veikloje.
Potraukis chorinei kultūrai augo ir nusprendžiau profesinį kelią „tiesti“ kaip choro dirigentas. Vėliau mokiausi Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijoje, kurioje nuostabios pedagogės: Jolanta Vyšniauskienė, Olga Lebedeva bei Živilė Čapienė atvėrė duris į chorines muzikos pasaulį, suteikė motyvacijos ir paskatino studijas tęsti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA).
– Kokius išskirtumei svarbiausius savo profesijos pasiekimus: apdovanojimai, koncertai, konkursai, muzikinės gastrolės, atlikti kūriniai?
– Svarbiausia mano profesijos dalis – atlikti kūriniai. Su kiekviena kompozicija stengiuosi „susitapatinti“, siekiu pajausti tai, ką jautė kompozitorius. Ne mažiau svarbu įsigilinti į kūrinio stilistiką, tai epochai būdingas atlikimo subtilybes. Tad šioji profesijos pusė man yra svarbiausias pasiekimas, nes galiu perteikti, kas man reikšminga.
Žinoma, svarbūs ir koncertai. Daugelį kartų pasirodžiau su LMTA kameriniu choru, dalyvavau „Online Lab Choir“ projekte. Pastarasis – COVID-19 pandemijos metu gimęs projektas, kuriame eksperimentavome dainavimo chore ir dirigavimo nuotoliu galimybes.
Dar kaip pasiekimą išskirčiau atliktus kūrinius: norvegų kompozitoriaus Knuto Nystedto „Peace I leave with you“ bei suomių kūrėjo Jaakko Mäntyjärvi „Pulchra es“.
– Kuo nūdieną choro dirigento specialybė svarbi?
– Savo specialybei atsidavęs choro dirigentas kuria funkcionuojančią bei dinamišką bendruomenę, skatina lygybę tarp skirtingo amžiaus, tautų bei gabumų individų. Geba adresuoti šiuolaikines socialines problemas per muzikos galią. Choriniai kolektyvai apjungia žmones iš skirtingų gyvenimo etapų – muzikuodami jie gali patirti vienybės, palaikymo ir bendrystės jausmą.
– Kokį vaidmenį choro dirigentas atlieka ne tik Lietuvos chorų bendruomenėje, bet ir plačiojoje visuomenėje? Ar choro dirigentas turi įtakos formuojant pastarąją?
– Choro dirigentas neabejotinai turi įtakos formuojant ne tik Lietuvos, bet ir užsienio visuomenės požiūrį į mūsų kultūrą. Chorai, atlikdami įvairių žanrų lietuvių kompozicijas bei aranžuotes susipažįsta ir atskleidžia mūsų šalies tradicijas, bruožus.
– Kas yra tavo didžiausios inspiracijos choro dirigavimo mene? Mokytojai, chorai, o gal chorinės muzikos kompozitoriai, jų kūriniai etc.?
– Didžiausią įkvėpimą man teikia mano specialybės dėstytojas prof. Povilas Gylys. Esu jam dėkingas už neįkainojamas žinias kiekvienos paskaitos metu. Profesorius man didis autoritetas, suteikiantis jėgų toliau žengti chorinio dirigavimo specialybės keliu.
Taip pat esu inspiruojamas kompozitorių: Johanneso Brahmso, Sergei‘aus Rachmaninoffo, Josefo Rheinbergerio ir Claude‘o Debussy. Jų kompozicijos sužadina manyje norą tobulėti, motyvuoja kurti. Nuolat semiuosi idėjų iš profesionalių chorų: Kauno valstybinio, Latvijos radijo chorų, kamerinio choro „Aidija“ bei choro „Zero8“ (Švedija).
– Lietuvos chorų sąjunga įtraukė Tave į choro dirigavimo specialybės studentų motyvacinę programą, suteikdama galimybę tobulinti chormeisterio įgūdžius, įgyti žinių, praktikos dirbant su Vilniaus dailės akademijos kameriniu choru. Pasidalink savo įspūdžiais, džiaugsmais, iššūkiais ruošiant mėgėjų kolektyvą.
– Esu laimingas atlikdamas praktiką Vilniaus dailės akademijos kameriniame chore (vad. Arvydas Adamonis ir Asta Rauduvaitė). Chore mane supa pozityvūs, disciplinuoti, motyvuoti ir chorinės muzikos sferoje tobulėti norintys žmonės. Minėti choro vadovai man suteikia neįkainojamas žinias – kaip sėkmingai ugdyti kolektyvą, kaip palaikyti teigiamą atmosferą repeticijų metu, sykiu išlaikant reiklumą.
Na, o didžiausias iššūkis dirbant su mėgėjų choru – parinkti tinkamas sąvokas apibūdinant kūrinio detales, perteikiant kūrinio esmę.
– Dažnas LMTA choro dirigavimo studentas svajoja, kad baigę studijas išsyk užims didžiųjų Lietuvos profesionalų chorų dirigentų, chormeisterių pareigas. Tačiau realybė kiek kitokia – susiduriate ir dirbate su mėgėjų chorais. Apima apmaudas ar džiaugsmas? Kodėl?
– Mano požiūris į darbą su mėgėjų chorais – teigiamas, mat patiriu daug džiuginančių veiksnių. Susipažįstu su kitų profesijų atstovais, jų požiūriu į muziką. Taip pat dažnai pastebiu, kad mėgėjų chorai nebijo eksperimentuoti, kas motyvuoja ir mane tobulėti. Kuriu ir taikau įdomesnius dainavimo pratimus, kurie gerintų choristų muzikinę frazuotę bei intonaciją. Manau, jog choristai į mane reaguoja draugiškai – jaučiu palaikymą ir kolektyvo bendrystę.
– Tavo gimtasis miestas Klaipėda. Kokiomis iniciatyvomis pulsuoja mėgėjų chorai ten? Galbūt pats prisidedi ar ketini prisidėti prie jų veiklų?
– Šis miestas visada liks mano širdies dalimi, mat čia praleidau svarbiausias asmenybę formuojančias akimirkas. Klaipėdoje esu užmezgęs puikų ryšį su mėgėjų, jaunimo vokaliniu ansambliu „Vowel“, kurio vadovę Aleksandrą Chariną-Vasiljevą pažįstu nuo mažų dienų. Jau ketverius metus prisijungiu prie ansamblio organizuojamų koncertų. Ansamblis unikalus tuo, kad nuolat ieško naujų idėjų bei keičia ansamblio sudėtį, programą.
– Ko reiktų, kad jauni žmonės drąsiau rinktųsi choro dirigavimo specialybę? Kaip pats juos inspiruotumei?
– Inspiracija renkantis choro dirigento specialybę turi kilti iš paties žmogaus – turėti motyvacijos, ryžto kurti, noro išreikšti save, jausti meilę ir aistrą muzikai. Jei jau yra jaučiamas potraukis muzikai, tada galime įkvėpti rinktis chorinį dirigavimą atskleidžiant šios profesijos subtilybes.
– Kodėl verta būti choro dirigentu?
– Choro dirigavimas, tai sfera, kurioje galima nepailstamai mokytis ir tobulėti. Būdamas jos dalimi ne tik turi galimybę būti plataus muzikinio pasaulio dalimi, bet ir kiekvieną dieną gyvuoti tarp motyvuotų, žingeidžių žmonių.
– Svajoji būti choro dirigentu ar chormeisteriu? Kodėl?
– Svajoju būti choro dirigentu ir turėti savo chorą / ansamblį. Kodėl? Dėl šio darbo esminės atsakomybės – suburti žmones į bendruomenę besidalinančia meile muzikai. Tai supratau būdamas chormeisteriu, žvelgdamas į repeticijas iš klausytojo, choristo taip pat ir dirigento perspektyvos, praturtinusios mano profesinės kompetencijas.
– Vienu sakiniu apibūdink choro dirigentą.
– Choro dirigentas – choro gidas, tikslingai vedantis kolektyvo narius į muzikos platybes.
– Kuo tavo gyvenimas verda už muzikos pasaulio ribų?
– Vienas mėgstamiausių laisvalaikio praleidimo būdų – buvimas gamtoje. Nuo ilgų pasivaikščiojimų prie jūros iki važinėjimo dviračiu vingiuotais miško takais. Tai man padeda atsiriboti nuo kasdieninės rutinos, sudėlioti mintis bei idėjas, pasiruošti kitos dienos iššūkiams. Taip pat mėgstu lankytis muziejuose, parodose.
