XX amžiaus 8-tojo dešimtmečio pabaigoje prie Dainos teatro jungėsi būrys muziką mylinčių menininkų: aktorių, estrados solistų, muzikantų. Teatro įkūrėjo V.Kernagio tikslas buvo suburti neįprastą talentų kompaniją, kuri nebūtų kaustoma kūrybos standartų ir laisvai eksperimentuotų scenoje.
„Dainos teatrui galima priskirti daug vardų ir vertinimų – „eksperimentinis“, „paradoksalus“, „pradininkas“. 1985-aisiais muziką, teatrą ir kabaretą pasirodymuose sujungę menininkai buvo pirmieji Lietuvoje, į vieną sceną sugrąžinę dramą, tragediją ir estrados muziką. Iki tol scenoje veikė labai aiškūs pasiskirstymo tarp žanrų principai, o Dainos teatras tapo eksperimentu, sujudinusiu šiuos pamatus“, – sakė Vytauto Kernagio fondo vadovas V.Kernagis.
V.Kernagis priduria, kad pats maestro nemėgo sprausti Dainos teatro į jokius rėmus, todėl publiką stebino ir neįprastomis mizanscenomis ar aktorių drabužiais, ir ramiais dainuojamosios poezijos vakarais. Taip jau prieš tris dešimtmečius Dainos teatras būrius savo gerbėjų pamažu ėmė pratinti prie naujų scenos formų ir šiuolaikinio teatro principų, kuomet išsitrina ribos tarp kūrėjų, aktorių ir pačių kūrinių.
„Šios naujovės ir eksperimentai nebuvo lengvi. Dalis publikos buvo pratusi stebėti tradicinius teatro pasirodymus ir vertino Dainos teatrą kaip nepankankamai profesionalų žanrą. Pramogų ieškantys žiūrovai nesuprato, kodėl kabaretą primenančiame pasirodyme nagrinėjami žmogaus tapatybės klausimai, todėl Dainos teatras visuomet buvo grįstas kūrybiniais ieškojimais ir bandymais“, – sako V.Kernagio fondo vadovas.
V.Kernagio teigimu, per trisdešimt metų susiformavęs naujas požiūris ir teatro supratimas leidžia iš naujo pažvelgti į Dainos teatrą, kurio temos ir nagrinėjami klausimai išliko aktualūs iki šių dienų. Būtent todėl jubiliejaus proga Vytauto Kernagio fondo inciatyva pristatytas nuo 1986 iki 1989 metų išleistas plokšteles apimantis rinkinys „Dainos teatrui – 30“ padės iš naujo išgirsti laikui nepavaldžius kūrinius.
