Nemažai vandens nutekėjo, tačiau orkestro steigimo aplinkybes G.Rinkevičius prisimena labai ryškiai. 1988-ieji. Jis – jaunas, ambicingas, jau užsitarnavęs šiokį tokį vardą, laimėjęs keletą labai svarbių tarptautinių konkursų.
Į tuo metu Filharmonijos simfoninio orkestro antruoju dirigentu buvusį G.Rinkevičių nukrypo aukštojo ir spec. vidurinio mokslo ministro Hendriko Zabulio, kultūros ministro Jono Bielinio ir finansų ministro Romualdo Sikorskio žvilgsnis.
„Tai jie mane pakvietė vadovauti simfoniniam orkestrui“, – prisimena dirigentas, dėl galimybės dirbti Lietuvoje anuomet atsisakęs pasiūlymo tapti Latvijos nacionalinio orkestro meno vadovu.
Siekia vienintelės – muzikinės – pergalės
Pirmasis naujojo orkestro koncertas įvyko 1989 m. sausio 30 d. Tai iš tikrųjų buvo įvykis, mat pasakojama, kad net ne visi norintieji galėjo į koncertą patekti. Į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą studentai ropštėsi per tualeto langą.
Šiandien pagrindiniai orkestro namai yra Kongresų rūmai. Simfoninis orkestras kasmet klausytojams pateikia naujų kūrybinių idėjų ir pristato įvairiausias programas.
Orkestro vadovas ir vyriausiasis dirigentas G.Rinkevičius, rodos, niekuomet nepailstantis ir nuolat kupinas energijos, kartu su kolegomis ir draugais ketvirtadienį pristato dar vieną išskirtinį renginį.
25-ojo gimtadienio proga po Kongresų rūmų skliautais skambės Ludwigo van Beethoveno Devintoji simfonija. Tai – džiaugsmo simfonija, kuri veržiasi „iš tamsos į šviesą“ ir „per kovas į pergalę“. Tas pats pasakytina ir apie patį orkestrą: visada veržlų ir nerimstantį, jau dvidešimt penkerius metus siekiantį vienintelės – muzikinės – pergalės.
Vadovauti orkestrui – ne tik garbė ar profesionalumo įvertinimas, bet ir milžiniška atsakomybė – visus tuos 25-erius metus.
„Vadovauti orkestrui – ne tik garbė ar profesionalumo įvertinimas, bet ir milžiniška atsakomybė – visus tuos 25-erius metus. Atlikti pirmąjį koncertą nepalyginti lengviau nei vėliau diena iš dienos stengtis dėl orkestro meistriškumo augimo, reikšmės ir indėlio į Lietuvos kultūrą“, – orkestro gimtadienio išvakarėse portalui 15min.lt prisipažino 53 metų dirigentas G.Rinkevičius.
Apgailestauja dėl talentų nutekėjimo
Net jei ir kyla kūrybinių nesutarimų, per visus veiklos metus didelių konfliktų orkestre nebuvo. „Yra orkestrantų, kurie jau 25 metus yra mano bendražygiai“, – šypsosi maestro, tiesa, prisipažįsta, kad yra valdingas ir reiklus vadovas.
Dirbti su orkestru jam – malonumas. „Dėkoju likimui, kad galiu diriguoti užsienyje, tačiau esu reikalingas ir tėvynėje. Grįžti namo man reiškia tą patį, ką ir kiekvienam žmogui – labai svarbu turėti savo šaknis“, – kalbėjo dirigentas.
Jis jokiu būdu nesmerkia muzikantų, kurie laimės ieško užsienyje. Kiekvienas žmogus – atskiras likimas.
Jei sąžiningai, mes negalime į juos lygiuotis, nes mums labai trūksta aukštos klasės profesionalų, turime daugybę spragų muzikinėje edukacinėje sistemoje, stokojame gero valdžios požiūrio į kultūrą.
„Ir vis dėlto apmaudu dėl talentų nutekėjimo. Jaunimas išvažiuoja mokytis į užsienį ir negrįžta. Viltys, kurias kadaise puoselėjau dar tik kuriantis orkestrui, tarsi išsipildė, pasiteisino. Tačiau norėčiau, kad orkestras sulauktų ir 100, ir 150 metų. Kad gyvuotų ir be manęs. Kad mūsų mažoje puikioje šalyje tai būtų labai geras europinio lygio simfoninis orkestras“, – atviravo G.Rinkevičius.
Jo svajonė, kad Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras meniniu lygiu nenusileistų Londono, Vienos ar Berlyno orkestrams.
Ko trūksta, kad taip įvyktų? „Tai – labai plačios apimties kompleksinis klausimas. Jei sąžiningai, mes negalime į juos lygiuotis, nes mums labai trūksta aukštos klasės profesionalų, turime daugybę spragų muzikinėje edukacinėje sistemoje, stokojame gero valdžios požiūrio į kultūrą“, – priežastis vardijo dirigentas.
Aukštą kartelę jis kelia ne tik akademikams ar politikams, bet pirmiausia sau: „Stengiuosi sąžiningai dirbti savo darbą.“
Sugrota daugiau nei 1000 koncertų
Per 25-erius veiklos metus simfoninio orkestro kolektyvas jau sukūrė savo tradicijas, kurių esminiai bruožai – ypatingi orkestro gimtadienio, sezono pradžios ir pabaigos koncertai, unikalios teminės programos, lietuviškų simfoninių partitūrų premjeros, koncertiniai ir sceniniai operų pastatymai.
Orkestro muzikavimą šiltai sutiko daugelio kraštų publika, gerai vertino kritikai. Kiekvieną sezoną orkestras įtraukia į repertuarą vis naujų kūrinių – ir iš pasaulio simfoninių kūrinių aukso fondo, ir šiais laikais sukurtų šiuolaikinių simfoninių drobių.
Išskirtiniu Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro veiklos įvykiu tapo visų G.Mahlerio ir L.van Beethoveno simfonijų atlikimas.
Atlikti pirmąjį koncertą nepalyginti lengviau nei vėliau diena iš dienos stengtis dėl orkestro meistriškumo augimo, reikšmės ir indėlio į Lietuvos kultūrą.
Intensyvų orkestro koncertinį gyvenimą liudija įspūdingas koncertų skaičius. Šiandien jau sugrota daugiau nei 1000 koncertų ne tik Lietuvoje, bet ir svetur: Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje, Taivane ir kt.
Dalyvauta prestižiniuose festivaliuose: „Varšuvos ruduo“, „Europamusicale“ Miunchene, „Estorilio pakrantės“ Portugalijoje, Santa Kruso ir Santanderio Ispanijoje, Nijono Šveicarijoje, Čičesterio bei Lidso festivaliuose Didžiojoje Britanijoje.
Kartu su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru nuolat koncertuoja pasaulio muzikos žvaigždės: M.Salminenas, V.Urmanavičiūtė-Urmana, S.Larinas, V.Tretjakovas, D.Geringas, D.Sitkovetskis, M.Šostakovičius, B.Maisuradzė, A.Vedernikovas, N.Petrovas, R.Gothoni, R.Muraro, P.Donohoe ir kt.
