Šįmet jau trisdešimt pirmąjį kartą vyksiančiame festivalyje „Vilnius Jazz“ muzikos entuziastai Rusų dramos teatro scenoje galės išvysti „Komeda’s Incarnations“ projektą, dedikuotą pianistui ir kompozitoriui Krzysztof Komeda (1931–1969), kurio galvoje užgimusios muzikinės idėjos turėjo įtakos ne tik Rytų Europos džiazo tradicijos formavimuisi, bet bendrai Europinio džiazo skambesio genezei. Nenumaldomai artėjant festivaliui norėtųsi pažvelgti plačiau į šios neeilinės asmenybės gyvenimą.
Medikas iškeitęs mediciną į muziką
Krzysztofas Trzcińskis, visiems geriau žinomas kaip Krzysztofas Komeda (apie p(r)avardes kiek vėliau) – viena ryškiausių Lenkijos džiazo asmenybių, džiazo genijus iš Poznanės. Pagal išsilavinimą – medikas otolaringologas, tačiau daugelį žmonių gydęs ne medicininėmis priemonėmis, bet savo muzika.
Būdamas vos ketverių, padedamas mamos, prisėdo prie pianino klaviatūros. Tąsyk užsimezgęs flirtas su muzika, deja, bet buvo šiukščiai nutrauktas prasidėjusio Antrojo pasaulinio karo. Vis tik šešerius metu trukęs konfliktas nesugebėjo išmušti potraukio muzikai. 1947 m. K.Trzcińskis pradėjo lankyti. Didžiosios Lenkijos Ostruvo muzikos mokyklą, kurioje ne tik tobulino savo grojimo įgūdžius, bet ir susipažino su muzikos teorijos pagrindais. Įgytus įgūdžius jis mielai panaudodavo gimnazijos, kurioje mokėsi, muzikos ir poezijos ratelių veikloje.
Atėjus metui, kuomet reikėjo apsispręsti dėl ateities, nuo vaikystės ryškus polėkis muzikavimui buvo iškeistas į medicinos studijas. 1950 m. K.Trzcińskis įstojo į Poznanės medicinos akademiją (dab. Poznanės Karolio Marcinkovskio medicinos universitetas). Pasirinkęs otoliringologijos kryptį po šešerių studijų metų Krzysztofas oficialiai tapo gydytoju ir pradėjo dirbti akademijos klinikoje, kurioje per savo kaip mediko karjerą atliko 21 operaciją.
Daug laiko ir pastangų reikalaujančios medicinos studijos, o vėliau gydytojo darbas, kaip ir Antrojo pasaulinio karo negandos, nesugebėjo išguiti meilės muzikai iš Krzysztofo širdies. Tačiau į džiazą, pelniusį jam pasaulinę šlovę, jis pasuko ne iškart.
K.Trzcińskis ilgus metus neslėpė susižavėjimo anuometine pramogine populiariąja muzika. Potraukio džiazui ar klasikinei muzikai, rodėsi, nebuvo. Tačiau studijų metais užsimezgusi pažintis su Witoldu Kujawskiu pakeitė ligtolinį jo muzikos įsivaizdavimą. W.Kujawskis buvo gerai žinomas kontrabosininkas, kurio namuose nuolat vykdavę jam sessionai. Be to, pasirodo K.Trzcińskis ir W.Kujawskis mokėsi toje pačioje gimnazijoje, tik pastarasis buvo kiek vyresnis.
Ši pažintis jaunajam medikui atvėrė duris į džiazo pasaulį. Sparčiai besiplečiantis draugų ir kolegų ratas bei jo paties talentas greitai davė saldžių vaisių. K.Trczinskis prisijungė prie Jerzy Grzewińskio suburto „Dixieland Band“ kolektyvo, būsimąjį Lenkijos džiazo žvaigždyną vienijusio „Melomani“ ir kt.
Socialistinėje Lenkijoje, kaip ir visame už Geležinės uždangos likusiame pasaulyje, į džiazą žvelgta įtariai. K.Trzcińskis būdamas respektabilus medikas ir vengdamas su jo muzikine bei darbine veikla susijusių spekuliacijų nutarė savo tikrąją pavardę pakeisti Komedos. Kodėl būtent Komeda? Remiantis Krzysztofo žmonos Zofijos prisiminimais, dar būdamas vaikas kartą ant grindinio jis kreida klaidingai užrašė žodį komendantas (lenk. Komenda, o Krzysztofas užrašė Komęda, kadangi lenkų kalboje ę tarėsi kaip en), todėl prisiminęs šį lingvistinį vaikystės nuotykį nusprendė tapti Komeda.
1956 m. K.Komeda subūrė sekstetą (Jerzy Milianas, Stanisławas Pludra, Józefas Stolarzas, Janas Wróblewskis, Janas Zylberis), kuris netrukus ne tik pavergė Sopoto džiazo festivalyje susirinkusios publikos simpatijas, bet ir po metų pelnė sidabro medalį Tarptautiniame jaunimo festivalyje Maskvoje. Talento iš Poznanės kūryba kėlė didelį susidomėjimą ir buvo vertinama itin palankiai, o jo paties aistra džiazui taip pat neblėso. Darėsi akivaizdu, kad sėdėti ant dviejų kėdžių – mediko ir muzikanto – darėsi vis sunkiau. Reikėjo pasirinkti vieną.
Tokią gyvenimišką dilemą K.Komeda išsprendė pasirinkdamas muziką. Galima tik įsivaizduoti kaip sužinoję apie tokį pasirinkimą reagavo tėvai bei bendradarbiai. Gerą vardą užsitarnavęs gydytojas, kuriam jau buvo numatyta trejų metų stipendiją stažuotei Prahoje, staiga pareiškia viską metąs ir visa savo esybe pasineria į muziką, o Prahą iškeičia į Krokuvą. Tokius romantikus idealistus dažnas palydi sukiodamas pirštą prie smilkinio.
Vedybos džiazo ritmu ir įsibėgėjanti karjera
Džiazas ne tik privertė atsisakyti mediko kelio, bet ir suvedė K.Komedą su būsimąją jo žmona Zofija Tittenbrun – muzikos vadybininke, koncertų organizatore bei Krokuvos džiazo klubo nare. Dėl savo aktyvios veiklos džiazo muzikos baruose ji tituluojama Lenkijos džiazo motina.
1956 m. susitikę viename iš koncertų Krokuvoje, Krzysztofas ir Zofija jau pasibaigus vakarui nešini butelaičiu vyno vaikštinėjo palei Vavelio pilį. Pasak Zofijos, Krzysztofas ją sužavėjo ne tik savo jautrumu ir talentu, bet ir subtilumu bei protu. Rodosi tai buvo vienas tų „priešingybės traukia“ atvejų. Pasak Tomaszo Lacho, Zofijos sūnaus iš pirmosios santuokos, K.Komeda buvo intravertas, ramus, mažakalbis (tokį jo būdą liudija ir jo kolegos), o Zofija priešingai – ekstravertiška, dėmesį mėgstanti dama.
Po poros metų draugystės Zofija ir Krzysztofas susituokė. Be džiazo čia taip pat neapsieita. Vedybos įvyko dieną prieš „Džiazo Vėlinių“ (lenk. Zaduszki Jazzowe) koncertą Krokuvoje. Specialiai šiaip progai K.Komedos bendražygis Andrzejus Kurylewiczius šešiems saksofonams aranžavo Mendelsono maršą, o vestuvių vakarėlis vyko džiazo klube.
Šeimyninį gyvenimą lydėjo sėkminga asmeninė karjera. Be koncertų Lenkijos festivaliuose ar kultiniame džiazmenų pamėgtame Krokuvos kabarete „Piwnica pod Baranami“, į kurį, kaip pasakojama, kartą paklausyti K.Komedos užsuko net būsimasis popiežius Karolis Voitylą, 1960 m. K.Komeda išvyko koncertuoti į Stokholmą bei Kopenhagą. Koncertai Skandinavijos šalių sostinėse sukėlė nemenką sambrūzdį džiazo kuluaruose. Žinia apie naujų formų ieškantį kompozitorių ir pianistą iš Lenkijos ėmė sparčiai sklisti. Netrukus K. Komeda pradėjo bendradarbiauti su žymiu vokiečių džiazo entuziastu bei prodiuseriu Joachimu Ernstu Berendtu, o persikėlęs gyventi į Varšuvą nuolat koncertavo pagrindiniuose sostinės klubuose „Stodola“ bei „Hybrydy“.
K.Komedos karjeroje greta džiazo reikšmingą vietą užėmė garso takelių filmams kūrimas. Dar gyvendamas Krokuvoje pradėjo bendradarbiauti su puikiai ne tik užkietėjusiems sinofilams, bet ir plačiajam kino mėgėjų bendruomenei pažįstamu režisieriumi Romanu Polanskiu. Parašė muziką jo trumpo metro filmams „Du vyrai ir spinta“ (lenk. Dwaj ludzie z szafą) bei „Kai krinta angelai“ (lenk. Gdy spadają anioły). K.Komedos talentu sužavėtas K.Polanskis tęsė bendradarbiavimą, tačiau netrukus Krzysztofo darbo apimtys kine išaugo keleriopai. Jis pradėjo bendradarbiauti su Andrzejumi Wajda, Andrzejumi Kondratiuku, Jerzy Hoffmanu, Henningu Carlsenu ir kitais režisieriais. Iš viso per savo karjerą K.Komeda sukūrė garso takelius daugiau nei septyniasdešimčiai filmų.
„Astigmatic“ – brangakmenis Europos džiazo karūnoje
Į džiazo istorijos metraščius K.Komeda įsirašė dėka albumo „Astigmatic“. Pavadinime minimas regos sutrikimas, tarytum aliuzija į praeitą mediko kelią. 1965 m. per vieną gruodžio naktį Varšuvos filharmonijoje įrašytas albumas tapo savotišku Lenkijos džiazo manifestu. Įrašinėjat „Astigmatic“ dalyvavo Lenkijos džiazo pažibos – saksofonistas Zbignevas Namyslovskis bei šįmet anapilin iškeliavęs, trimitininkas Tomašas Stanko, taip pat švedų būgnininkas Rune Calssonas bei vokiečių kontrabosininkas Günteris Lenzas.
Tai buvo nuostabus, subalansuotas įrašas, meistriškai perteikęs modalinio džiazo grojimo manierą, laisvajam džiazui būdingas improvizacijas, post-bop eros džiazo abstraktumą, Romantizmo epochai būdingą lyrizmą. „Astigmatic“ nebuvo grynas, sunkiau ausims priimamas laisvasis džiazas, kokį tuo metu daugelis galėjo išgirsti Alberto Aylerio „Spirtual unity“ ar Ornette Collemano „Free Jazz“ opusuose. K.Komeda ir jo kolegos sugebėjo atliepti laisvąjį džiazą, atskiesti jį kiek labiau struktūruotomis kompozicijomis ir suteikti tam, kaip buvo rašyta, europietiškos estetikos, sukurdami džiazo mėgėjų liaupsinamą albumą.
Šis K.Komedos ir kolegų albumas puikuojasi „Jazz Wise“, „The Penguin Jazz Guide“ ir kituose sudarytuose geriausiųjų džiazo albumų rinkiniuose. Džiazo žinovas ir kritikas Stiuartas Nicholsonas apie „Astigmatic“ rašė: „Šis darbas žymi slinktį nuo dominuojančio amerikietiškojo džiazo į europinės estetikos gimimą.“ O „ECM“ įrašų kompanijos galva Manfredas Eicheris K.Komedos kvinteto vaisių įvardijo kaip vieną kertinių akmenų džiazo istorijoje.
„Rozmari kūdikis“ ir tragiška kompozitoriaus lemtis
K.Komedos ir R.Polanskio bendradarbiavimas, virtęs gana artima bičiulyste, gali būti laikomas vienu produktyviausiu ir vertingiausiu kompozitoriaus ir režisieriaus bendro darbo pavyzdžiu. Be minėtų trumpo metro filmų, K.Komeda jau buvo parašęs garso takelius tokioms kino bendruomenės išliaupsintoms R.Polanskio juostoms kaip „Peilis vandenyje“ (lenk. Nóż w wodzie) ir „Cul-de-sac“. Tačiau vienu esminiu projektų tapo mistinė siaubo drama „Rozmari kūdikis“ (org. Rosemary's Baby).
1967 m. pabaigoje K.Komeda išvyko į Los Andželą, kur pasinėrė į R.Polanskio juostos įgarsinimo darbus. Jo žmona ir posūnis liko Lenkijoje. Zofija kartą, prisikrovusi pilną lagaminą visokių lenkiškų gerybių, tarp jų ir pora „Vodka Wyborowa“ butelių, skrido aplankyti Krzysztofo. Gyvenimas toli vienas nuo kito vertė sutuoktinius galvoti apie ateitį. Būta svarstymų apie galimybę likti JAV, tačiau viskas turėjo išsispręsti pabaigus darbus su „Rozmari kūdikiu“.
Dirbdamas prie R.Polanskio juostos K.Komeda Holivude susipažino su ten dirbusiu lenkų rašytoju bei scenaristu Mareku Hlasko. Jie netrukus tapo gerais bičiuliais ir nuolat leisdavo laisvalaikį kartu. Tačiau vienas judviejų susitikimas 1968 m. gruodį pasibaigė tragiškai.
Iki šiol nėra visiškai aiškios lemtingųjų įvykių aplinkybės. Teigiama, kad K.Komeda ir M.Hlasko susitiko kartu išgerti bei pasišnekučiuoti, o kas įvyko po to vis dar gaubia dalinis nežinios šydas. Dažniausiai teigiama, kad vakaro eigoje bičiuliai nusprendė draugiškai pasigalynėti, bet Komeda pargriuvo ir susižalojo galvą, patyrė kraujo išsiliejimą į smegenis.
Vos 37-erių K.Komeda pateko į komą ir buvo paguldytas į vietos ligoninę. Šeima nusprendė jį parsigabenti į Lenkiją. Taip ir neatgavęs sąmonės 1969 m. balandžio 23 d. Varšuvos ligoninėje talentingasis kompozitorius mirė. Amžinojo atilsio jis atgulė Povonzkų kapinėss.
Jo bičiulis M.Hlasko sunkiai išgyveno draugo netektį. Zofijai, kompozitoriaus našlei, jis prasitarė: „jei į dangų iškeliavo Krzysztofas, tai ir aš iškeliausiu“. Šie žodžiai buvo pranašiški. Prabėgus keliems mėnesiams, birželio 14 d. Vysbadene Vokietijos televizijos redaktoriaus ir scenaristo Hanso Jurgeno Bobermino bute M.Hlasko rastas negyvas. Oficiali mirties priežastis – didelė migdomųjų dozė ir alkoholis. Daugialypė bei paslaptinga „Rozmari kūdikio“ dramaturginė linija, tam tikrai prasme, persidavė K.Komedos bei M.Hlasko likimams.
Atgimstanti K.Komedos istorija „Vilnius Jazz“ scenoje
Spalio 11–14 dienomis trisdešimt pirmąjį kartą vyks „Vilnius Jazz“ festivalis. Jo programoje – ypatingas projektas – „Komeda‘s Incarnations“ – skirtas paminėti penkiasdešimtąsias K.Komedos mirties metines ir apjungsiantis Lenkijos bei Lietuvos kūrėjus. Šis projektas įtrauktas į Lenkijos valstybingumo šimtmečio minėjimo programą ir iš dalies remiamas Lenkijos kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos lėšomis. Jį planuojama pristatytas dar penkiose valstybėse: Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Slovakijoje, Suomijoje. Džiugu, kad šioje garbingoje kompanijoje atsirado vietos ir Lietuvai.
„Komeda‘s Incarnations“ – apjungs ne tik garsą, bet ir vaizdą. Tai inovatyvus audiovizualinis pasirodymas, kurio metu žiūrovai galės pasimėgauti ne tik profesionalių muzikantų naujai aranžuotomis K. žKomedos kompozicijomis, bet ir susipažinti su kompozitoriaus gyvenimo istorija. Koncerto vizualinę dalį režisavo Marzena Kopczyńska-Urlich ir Michałas Gawliczius. Kaip pranešama, koncerto lankytojai turės galimybę išvysti dokumentinės medžiagos iš K. žKomedos gyvenimo, išgirsti ką apie kompozitorių prisimena buvę artimi jo bendražygiai (R. žPolanskis, Wojciechas Karolakas, Witoldas Sobocińskis, Michałas Urbaniakas, Z.Komedowa, T.Lachas). Pasak organizatorių, K.Komedos asmeninė istorija – tai šansas muzikos mylėtojams pristatyti vieną svarbiausių Lenkijos džiazo istorijos tarpsnių. Be to, koncerte bus naudojami specialūs ekranai, kurie bus išdėstyti taip, kad sukurtų 3D efekto jausmą.
Muzikinė projekto pusė taip pat intriguojanti. Koks konkrečiai grojaraštis laukia klausytojų išlieka paslaptimi, tačiau aišku vieną, kad skambės ne tik kultinio „Astigmatic“, bet ir kitų K.Komedos darbų aranžuotės. Jas atlikti patikėta vienam iš Lietuvos džiazo flagmanų Dainiui Pulauskui ir jo grupei: trimitininkui Valerijui Ramoškai, saksofonistui Liutaurui Janušaičiui, kontrabosininkui Arman Isojan bei būgnininkui Augustui Baronui.
Prie Lietuvos muzikantų taip pat prisijungs kolegos iš Lenkijos bei Jungtinės Karalystės. Tai iš Nigerijos kilusi lenkų vokalistė Emose Uhunmwangho, dirbanti „Capitol“ muzikiniame teatre Vroclave. Tai išraiškingo ir stipraus vokalo savininkė, kurios Hekatės vaidmuo Viljamo Šekspyro „Makbete“, pasak teatro režisieriaus, istoriko bei kritiko Miroslavo Kocuro, pakerėjo į premjerą susirinkusią publiką.
Kartu su E.Uhunmwangho iš Lenkijos atvyks kompozitorius, muiltiinstrumentininkas bei vokalistas Lukašas Lachas. Kadaise grojęs populiarioje pop roko grupėje „L.O.27“ bei alternatyvaus roko kolektyve „Hedone“ šiuo metu jis yra vienos populiariausių ir perspektyviausių Lenkijos indie roko grupių „L.Stadt“ lyderis.
Paskutinysis vakaro svečias – lenkiško ir rusiško kraujo turintis saksofonininkas Jamesas Mortonas iš Jungtinės Karalystės. 2010 m. kritikų palankiai sutiktas J.Mortono albumas „Don’t You Worry ‘Bout That“ tapo tramplynu jo karjeroje. Šis britas yra dirbęs su tokiomis asmenybėmis kaip trombonistas Fredas Wesley, saksofonistas Alfredas „Pee Wee“ Ellisas, Ianas Mathewsas iš britų folk roko legendų „Fairport Convention“. Taip pat yra bendradarbiavęs su britų nu-jazz hip-hop kolektyvu „The Herbaliser“.
Šie profesionalūs ir skirtingas stilistines kryptis atstovaujantys muzikantai primins Lietuvos publikai apie ramų, nuolat besišypsantį Lenkijos džiazo genijų K.Komedą. Festivalio atidarymo koncertas, parinktas specialiai lyg jungtis tarp praeities Lenkijos avangardo meistro ir dabarties, festivalyje „Vilnius Jazz“ pasirodysiančių meistrų. Nepraleiskite progos tapti šio koncerto dalimi jau spalio 11 d.
