Tokie klausimai – tai supaprastintas pasaulio suvokimas, skubančio XXI a. gyventi žmogaus bandymas į „geriausiųjų dešimtukų“ rėmus įsprausti dažnai nepalyginamus reiškinius, žmones, jų darbus.
Tačiau kai kurie žmonės, visgi, išties yra „visa galva aukščiau“ už mus visus. Vienas jų – lordas Yehudi Menuhin, bene garsiausias XX a. smuikininkas, savo kilme – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikuonis iš garsios LDK rabinų giminės, gyvenusios tuometinėje Vitebsko vaivadijoje.
Jūsų maža šalis turi pasaulinio lygio pajėgumą ir tiesiog stebina, kad ji gali daryti įtaką pasaulinei muzikinei kultūrai.
Dešimčių aukščiausių muzikos įvertinimų sulaukęs smuikininkas itin aukštai vertino Lietuvos muzikos mokyklą, čia dirbančius profesionalus. Viename iš interviu 1996 metais yra sakęs: „Jūsų maža šalis turi pasaulinio lygio pajėgumą ir tiesiog stebina, kad ji gali daryti įtaką pasaulinei muzikinei kultūrai. Panašiai kaip vengrai, išsikovoję pripažinimą muzikoje ir matematikoje. Esu įsitikinęs, kad ateityje Lietuva darys pasauliui įtaką, neproporcingą savo dydžiui“.
Šiandien jau galime džiaugtis, jog Yehudi Menuhin prognozė pildosi – Lietuvos kolektyvai išties atrado savo vietą garsiausiose Europos ir pasaulio koncertų salėse. Tai numatęs lordas svariai prie to prisidėjo asmeniškai – po nepriklausomybės atkūrimo Yehudi Menuhin ryšiai su mūsų kolektyvais buvo išskirtiniai. Vien su Lietuvos kameriniu orkestru ir Kauno valstybiniu choru buvo surengti 59 koncertai, įrašytos dvi oratorijos – Georgo Friedricho Händelio „Mesijas“ ir Josepho Haydno „Pasaulio sukūrimas“, bendrų koncertų sąrašas taip pat įspūdingas – jame Vokietija, Ispanija, Italija, Prancūzija, Norvegija, Suomija, Šveicarija, Kroatija, Slovėnija ar net Egiptas.
1998 metais Prezidentas Valdas Adamkus, įvertindamas išskirtinius smuikininko ir dirigento nuopelnus, apdovanojo jį vienu aukščiausių šalies apdovanojimų – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu.
Balandį muzikos pasaulyje prasidėjo oficialių minėjimų, skirtų Yehudi Menuhin gimimo 100-osioms metinėms, maratonas. Lietuvos kamerinis orkestras, vadovaujamas meno vadovo Sergejaus Krylovo, lordą prisiminė birželio 13-ąją, kai Vilniaus festivalio koncerte atliko garsųjį Antonio Vivaldi kūrinį „Metų laikai“.
Tačiau muzikos profesionalų atmintis yra ribota, o absoliuti klausa – ne pats tinkamiausias įrankis skaitmeniniame amžiuje. Jeigu šiandien populiariajame „Youtube“ bandytumėte surasti bent vieną lietuvišką lordo pėdsaką – sėkmė aplankytų ne visus. Ir tai ne Vyriausybės, ne Kultūros ministerijos, o visų mūsų – muzikos profesionalų – pareiga ieškoti tų pėdsakų, atrasti būdus, kaip juos išlaikyti ir perduoti ateities kartoms. Tad nuo ko pradėsime?
Vilhemas Čepinskis groja lordui Yehudi Menuhin 1998 m. Vilniuje
Egidijus Mikšys yra Lietuvos kamerinio orkestro direktorius
