„Jos klausomasi dabar ir tos pačios plokštelės bus galima klausytis po 10 ar 30 metų. Žmonės, kurie turi patefonus ir vinilines plokšteles, tai galės daryti bet kada. Mados keičiasi, bet patefonas ir vinilinė plokštelė niekada nebuvo dingę“, – LRT KLASIKOS laidoje „Ryto allegro“ tvirtina S.Masonas.
Tos pačios nuomonės laikosi ir kitas plokštelių entuziastas, įmonės „Seleris“ vadovas, grupės „Arbata“ klavišininkas ir akordionistas Sigitas Lobė. Jis priduria, kad plokštelių klausymas – brangus malonumas, nes kokybiška plokštelė ir seniau kainavo didelius pinigus.
Apsisuko ratas ir vinilai grįžo
S.Masono nuomone, meilė vinilui parodo meilę kokybei. Jis tvirtina, kad vinilas yra kitoks muzikos įrašas – šiltesnis, todėl žmonės jį labiau vertina. „Jis skamba kitaip – daug mieliau. Lyginant su skaitmeniniu įrašu, skirtumą tikrai galima pajusti“, – tikina S. Masonas.
Vinilinė plokštelė turi didelę išliekamąją vertę – jos klausomasi dabar ir tos pačios plokštelės bus galima klausytis po 10 ar 30 metų, - sako S.Masonas.
Anot S. Lobės, skiriasi ir vinilų klausymosi procesas – neužtenka paspausti vieno mygtuko. „Norisi, kad būtų daugiau judesių, ritualo, nes dabar viskas daroma taip, kad būtų kuo paprasčiau, lengviau. Su vinilais yra daugiau proceso, reikia įdėti daugiau pastangų, kad išgirstum gerą, kokybišką garsą“, –sako S. Lobė.
Jis pripažįsta, kad vinilų populiarėjimą pastaruoju metu nulemia mada, tačiau priduria, kad tai nesustabdo laikmenų tobulėjimo progreso, dėl kurio vinilas kadaise buvo išstumtas iš rinkos. „Vinilus pakeitė įmagnetintos audiokasetės. Jas – kompaktiniai diskai, kuriuos išstūmė skaitmeninės laikmenos, internetas, kur viską gali gauti čia ir dabar, nereikia stengtis. Kaip ir muzikoje, laikmenose sukasi ratas, kuris jau yra užsidaręs, todėl grįžtame prie vinilų“, – aiškina S. Lobė.
S. Masonas įsitikinęs, kad daugeliui žmonių derėtų išbandyti plokštelių klausymosi ritualą. Pašnekovas įsitikinęs, kad šiais laikais net ir muzika pateikiama kaip vartojimo produktas – visi muzikos nori klausytis telefonuose, kompiuteriuose.
„Reikėtų išbandyti procesą, nes jis reikalauja daugiau dėmesio. Tai yra atsidavimas. Ne paslaptis, kad žmonės mėgsta į kažką pasinerti. Paimti tai, ką duoda rinka, pasiūla, ir turėti nėra taip įdomu. Daug įdomiau ieškoti, domėtis, į kažką pasinerti. Manau, kad tai išbandę žmonės galės labiau atrasti vinilą“, – tvirtina S. Masonas.
Brangiausios plokštelės – P. McCartney kolekcijoje
Abu pašnekovai sutinka, kad, norint klausytis plokštelių, reikia skirti nemažai laiko ir pinigų – Lietuvoje nėra daug vietų, kur būtų galima įsigyti plokštelių, ir jos dažnai gali būti brangios. Ypač dideles sumas tektų sumokėti už senąsias plokšteles, tvirtina S.Lobė.
e paslaptis, kad vienos brangiausių plokštelių – „The Beatles“, - sako S.Lobė.
„Netgi tarybiniais laikais gera, kokybiška plokštelė kainuodavo 40 rublių. Tai – nemaži pinigai. Taip pat ir dabar yra labai brangių plokštelių, kurios, galima sakyti, yra vienetinės. Jos – garsių muzikantų kolekcijose. Ne paslaptis, kad vienos brangiausių plokštelių – „The Beatles“, – sako S. Lobė.
Jo teigimu, pačios brangiausios plokštelės yra „The Beatles“ nario Paulo McCartney kolekcijoje. Anot S. Lobės, vien už kopijas, padarytas pagal šias plokšteles, žmonės sutinka mokėti dideles sumas. Ant tokių plokštelių paprastai būna P. McCartney patvirtinimas, kad plokštelių kopijos tikrai pagamintos pagal jo turimus originalus. „Brangiausi lietuviški įrašai, bent jau tie, su kuriais teko susidurti, – grupės „Foje“. Jų kaina išlieka aukšta“, – priduria S. Lobė.
Jis atkreipia dėmesį, kad, norint gauti trokštamą plokštelę, dažnai tenka pasistengti, nes Lietuvoje nėra daug vinilinių plokštelių parduotuvių – dažniausiai įrašų tenka ieškoti sekmadieniniuose sendaikčių turguose, dar vadinamuose blusturgiais.
Lietuvoje plokštelės neįrašinėjamos
Didelės įmonės, kuri įrašinėtų vinilines plokšteles, Lietuvoje nėra, teigia S. Lobė, todėl dauguma lietuvių atlikėjų, įrašinėjančių plokšteles, tai daro užsienyje. Pašnekovo tvirtinimu, vinilinės plokštelės ilgaamžiškumas yra didesnis nei kompaktinio disko, bet jas įrašyti – brangu.
Vinilinės plokštelės nenurungs skaitmeninės muzikos, bet gal truputį padidės gretos žmonių, kurie mėgsta jų klausytis, - sako S.Lobė.
„Tai – gana brangu ir labai sunku pasakyti, kaip reaguos rinka, Lietuva, Baltijos šalys. Girdėjau kalbas, kad kažkur Lenkijoje, prie Varšuvos, bus bandoma atgaivinti seną plokštelių fabriką. Jis vėl gamins vinilo plokšteles. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), Jungtinėje Karalystėje gaminami ir parduodami nežmoniški kiekiai plokštelių: tiek naujų, tiek senų“, – sako S. Lobė.
Jis atkreipia dėmesį, kad labai svarbu, kokiu būdu – skaitmeniniu ar analoginiu – plokštelė įrašyta. Skaitmeniniu būdu įrašyta plokštelė, pašnekovo tikinimu, yra tokia pat ilgaamžė, kaip ir kitos, bet jos garso kokybė niekuo nesiskiria nuo kompaktinio disko. Įrašinėjant plokštelę analoginiu būdu, muzika pirmiausia įrašoma į juostą, o tik po to – į plokštelę.
S. Lobė įsitikinęs, kad vinilų mėgėjai ir toliau pirks tik užsieniuose šalyse pagamintas plokšteles. Tačiau pašnekovas tikisi, kad atsiras daugiau Lietuvos atlikėjų, kurie jas įrašinės. „Vinilinės plokštelės nenurungs skaitmeninės muzikos, bet gal truputį padidės gretos žmonių, kurie mėgsta jų klausytis“, – viliasi S. Lobė.
Pataria, kaip plokštelių klausytis pigiau
S. Masonas tikina, kad besiklausančiųjų vinilinių plokštelių tikrai daugėja. Atliktas tyrimas, pasak jo, rodo, kad didžiausiame internetiniame pardavimų portale per pirmuosius septynis šių metų mėnesius buvo parduota keturis kartus daugiau patefonų, nei per visus praėjusius metus. „Galima sakyti, kad patefonai ir plokštelės sugrįžta į namus“, – daro išvadą S. Masonas.
Jo teigimu, pradedančiajam vinilų klausytojui nebūtina šiam malonumui išleisti didelių pinigų – galima įsigyti nebrangų nešiojamą patefoną, kuriame jau integruota reikiama įranga. Plokšteles taip pat galima įsigyti už kelis eurus jau minėtuose blusturgiuose ar kitose panašiose prekybos vietose. „Tai – požiūrio klausimas. Jeigu tuo imama domėtis profesionaliau, šis užsiėmimas tampa ypač brangiu malonumu, tačiau pradedančiajam iš situacijos galima išsisukti, panaudojant mažesnius kaštus“, – pataria S. Masonas.
Pašnekovai juokauja, kad apsisukus jau minėtam muzikos ratui ir plokštelėms vėl tapus nebemadingoms, jie neplanuoja nieko imtis. „Vinilas nebuvo dingęs. Jo žmonės klausėsi, tiesiog nebuvo tokios mados. Kai apsisuks ratas, žmonių, besiklausančių vinilinių plokštelių, liks. Vinilinė plokštelė turi didelę išliekamąją vertę – jos klausomasi dabar ir tos pačios plokštelės bus galima klausytis po 10 ar 30 metų. Žmonės, kurie turi patefonus ir vinilines plokšteles, tai galės daryti bet kada. Mados keičiasi, bet patefonas ir vinilinė plokštelė niekada nebuvo dingę“, – įsitikinęs S. Masonas.
