Ketvirtą veiklos dešimtmetį skaičiuojantis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rengiamas festivalis šįmet bus išskirtinis tuo, jog jame ypač daug dėmesio skiriama lietuvių kompozitorių kūriniams. Kompozitoriaus Eduardo Balsio 100-ųjų gimimo metinių proga žiūrovai išgirs retai atliekamų nacionalinių kūrinių premjeras.
Klaipėdos miesto gimtadieniui
Klaipėdos miesto gimtadienio šventę rugpjūčio 1-osios vakarą vainikuos Klaipėdos piliavietėje pristatoma kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus opera „Prūsai“ (dirigentas – Tomas Ambrozaitis). Tai – išskirtinė Muzikinio teatro dovana klaipėdiečiams: opera skambės po atviru vasaros dangumi. Išduosime paslaptį, kad KVMT miesto gimtadienio proga kasmet planuoja istorinių muzikinių veikalų pristatymus vis kitose istorinėse vietose.
Rugpjūčio 2 d. siūlysime atsipalaiduoti ir pasilinksminti Laikrodžių muziejaus kiemelyje – čia vyks teatralizuotas Eduardo Balsio dainų koncertas „Aš – senas jūrininkas“ (dirigentas – Egidijus Miknius, režisierė – Rūta Bunikytė). Šis koncertas – tai teatro artistų ir tarptautinės menininkų rezidencijos „Išbandyk profesiją“ dalyvių bendras kūrybinis projektas.
Tiek baleto žvaigždžių pajūris dar nematė! Rugpjūčio 8 d. Žvejų rūmuose gimtadienį atšventusio uostamiesčio žiūrovai turės išskirtinę progą prisiminti nuostabų šokio meną. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras Ukrainos baleto žvaigždžių gala koncerte pristatys garsius šios šalies šokėjus: Yaroslav Tkachuk, Aandrii Hlava, Olena Filipieva, Veronika Hordina, Daniil Silkin, Vitalii Netrunenko, Tetyana Lozova, Ksenia Ivanenko. Svečiai žiūrovams dovanos gražiausių klasikinių baletų ištraukas. Ukrainos baleto šokėjų meistriškumas, išraiškingi scenos kostiumai ir kerinti klasikinių baletų muzika kiekvienam paliks neišdildomą įspūdį. Kartu su svečiais iš Ukrainos gala koncerte pasirodys ir keturi LNOBT baleto trupės solistai: Romas Ceizaris, Olga Konošenko, Jonas Laucius ir Olesia Shaytanova, kuri į Vilnių atvyko šokti iš Ukrainos nacionalinio operos ir baleto teatro.
Atsarginiai muzikos keliai
Rugpjūčio 9 d. geros muzikos gerbėjai laukiami muzikos klube „Jazzpilis“, kur vyks koncertas „Atsarginio kelio muzika“ (dirigentas – Vladimiras Konstantinovas). Jei yra variantas „A“, tai būna ir variantas „B“: jei yra pagrindinis kelias, visada lieka ir atsarginis, kuriuo muzikantams sukti sunkiau, bet įdomiau... Klausytojai išgirs britų kompozitoriaus Bobo Chilcotto, savo muzikoje meistriškai jungiančio grigališkojo choralo, neoklasicizmo bei džiazo stilistikas, „Mažąsias džiazo mišias“ – penkių dalių kūrinį chorui, fortepijonui ir mušamiesiems. Taip pat skambės Lariono Djakovo „Trys pjesės chorui ir preparuotam altui“. O išvydę įvairiai besivaidenančio klaipėdiečio menininko Beno Šarkos „Improvizaciją chorui, performeriui ir instrumentams“, žiūrovai liks nustebinti, o galbūt ir švelniai šokiruoti... Atlikėjai: Benas Šarka, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras, Aušra Valentienė (fortepijonas), Larion Djakov (altas), Antanas Balsys (bosinė gitara), Edmundas Federavičius (mušamieji).
Rugpjūčio 10 d. Klaipėdos koncertų salės Vasaros estradoje simfoninės muzikos koncertas „Vasaros nakties muzika“ (dirigentas – Robertas Šervenikas) klaidins mus slėpiningų muzikos burtų karalystėje. Nenuspėjamam muzikiniam sapne susipins garsusis Felixo Mendelssohno vestuvių maršas, plevenantis fėjų šokis, šventiškoji uvertiūra... Klausysimės Intermezzo, Scherzo, Noktiurno ir Uvertiūros iš F.Mendelssohno „Vasarvidžio nakties sapno“. Svečias iš Italijos, lūpinės armonikėlės virtuozas Gianluca Littera pasistengs įtikinti, jog šis vaikišku laikomas muzikos instrumentas geba garbingai skambėti netgi su simfoniniu orkestru. Kartu su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestru G.Littera atliks Daniilo Spivakovskio Koncertą lūpinei armonikėlei ir orkestrui bei Niccolo Paganini Kapričą Nr. 24 lūpinei armonikėlei ir orkestrui. Išgirsime ir E.Balsio Habanerą, kurią kompozitorius parašė vasarodamas savo tėviškėje Palangoje.
Klasika šiuolaikiškai?
Festivalio kulminacija - rugpjūčio 16 d. ir 17 d. Palangos koncertų salėje pristatoma Eduardo Balsio šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“ premjera. XX a. lietuvių muzikos klasiko E.Balsio neoklasikinis baletas „Eglė žalčių karalienė“ išlieka vienu populiariausių šio žanro nacionalinių kūrinių. Jaunosios kartos kūrėjų komanda – choreografas Martynas Rimeikis, dirigentas Modestas Barkauskas ir scenografas Marijus Jacovskis stengsis kūrinį perskaityti naujai ir patraukliai pristatyti jį nūdienos publikai.
Vasarojantys Kuršių Nerijoje turės išskirtinę galimybę pasimėgauti baletu pajūrio gamtos apsuptyje: rugpjūčio 18 d. Juodkrantės kultūros centro amfiteatre bus rodomos atskiros scenos iš E.Balsio šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“. Pamario krašto tematika, išraiškingas nūdienos šokis, stilinga scenografija bei kostiumai praplės neoklasikinio baleto gerbėjų ratą ir sudomins kultūrinių reginių ištroškusius poilsiautojus.
Finalas su liepsnojančiais laužais
Festivalio uždarymo koncertas dedikuojamas Baltijos kelio 30-mečiui. Rugpjūčio 23 d. Palangos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje pristatome koncertą „Vienybės muzika“, skirtą Baltijos kelio 30-mečiui. Diriguojant Tomui Ambrozaičiui, skambės Johno Rutterio „Magnificat“ – 1990 m. parašytas garsaus britų kompozitoriaus biblinės tematikos kūrinys, skirtas sopranui, mišriam chorui ir orkestrui. Solistės partiją atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistė Rita Petrauskaitė. Baigiamuoju festivalio akordu taps pakylėjantis Ludwigo van Beethoveno IX simfonijos finalas, kurį atliks Eglė Stundžiaitė (sopranas), Nora Petročenko (mecosopranas), Edgaras Davidovičius (tenoras), Žygimantas Galinis (baritonas), Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro choras ir simfoninis orkestras. Koncertą, po kurio visus kviesime apmąstymams prie Vienybės laužų, rengia KVMT ir muzikos festivalis „Pasaulio balsai“.
Tad „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ atostogaujančiuosius prie Baltijos saugiai nukreips į „atsarginį“ kultūros kelią, vienijantį muzikos ir šokio išsiilgusius bendraminčius. Kas galėtų paneigti, kad Eglės ir Žilvino istorija kada nors išties galėjo nutikti Lietuvos pamaryje? Ar savo dainose jūrininkai juos vis dar prisimena? O gal tai, kaip ir fėjų šokis sode, tebuvo trumpos vasarvidžio nakties sapnas?.. Bet kuriuo atveju pasiruoškite netikėtumams – „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“ jau greitai!
