Šiemet festivalis, kartu su viso pasaulio muzikos profesionalų ir mylėtojų auditorija, minės didžiojo italų operos genijaus Giuseppe Verdi 200-ąsias gimimo metines, o šis kompozitorius ir Lietuvai, ir Kaunui turi ypatingą reikšmę, nes būtent su jo opera „Traviata“ Kauno Valstybės teatre 1920 m. pradėjo kelią profesionali lietuvių opera. Tad liepos 6 d. koncerte skambės kompozitoriaus operų uvertiūros, arijos duetai, kurias atliks iškiliausi Lietuvos operos atlikėjai ir festivalio svečiai Erikas Fentonas (JAV) ir Jelena Mirtova (Rusija).
Operos vakarui naujų spalvų suteiks svečiai iš Baltarusijos – tai instrumentinis netradicinės sudėties solistų kvintetas PREMiER, kuris atliks intriguojančias improvizacijas pagal G.Verdi kūrinius.
O ką koncerte veiks muzikologas Viktoras Gerulaitis, sužinos tik renginio žiūrovai.
Liepos 7 d. vakaro programa „Kauno pilies muzika“ taip pat žada netradicinių lengvojo scenos žanro interpretacijų, skambės ne tik fragmentai iš operečių, miuziklų, populiarios dainos, bet ir suverta populiariausių operetės melodijų pynė, trunkanti ketvirtį valandos. Koncerte dainuos Virgilijus Noreika, Vytautas Juozapaitis, Laimonas Pautienius, Edmundas Seilius, Mindaugas Zimkus, Rita Preikšaitė, Monika Sakalauskaitė, Evelina Sašenko, Kristina Siurbytė, Viktorija Streiča, Aistė Širvinskaitė, Ieva Vaznelytė, Nomeda Vilkanauskaitė, Kristina Zmailaitė Kęstutis Alčauskis, Raimondas Baranauskas, Egidijus Bavikinas, Ričardas Karalevičius, Gintaras Mikalauskas, Giedrius Prunskus, Ramūnas Urbietis, Žanas Voronovas. Pirmą kartą festivalyje pasirodys ir populiarusis Vaidas Baumila.
Aleksandras Kaminskis – ypatingas operetės festivalio svečias
Ypatingas festivalio svečias – Maskvos operetės teatro baleto artistas ir dainininkas Aleksandras Kaminskis, stulbinantis daugelio užsienio šalių lengvojo sceninio žanro gerbėjus originaliu kūrybiniu stiliumi, akrobatiniais triukais, dainavimo, šokio ir vaidybos derėjimu.
39-erių atlikėjas scenoje jau per 20 metų, iš kurių 13 priklauso Maskvos operetės teatrui. Stačia galva nerdamas į kiekvieną charakterinį vaidmenį, tarptautinių konkursų laureatas, tenoras A.Kaminskis prisipažino, kad nuo pat mažumės tikėjo, kad jo pašaukimas – baletas. Tačiau po studijų Irkutsko dramos mokykloje siela šaukėsi tiek šokio, tiek vaidybos dramoje. Pasirinko muzikinį teatrą – labai norėjo šokti, vaidinti ir dainuoti. O kad tai darytų profesionaliai, dar kartą įstojo į Irkutsko dramos mokyklos muzikinio teatro aktoriaus specialybę.
Ją baigęs, A.Kaminskis žavi publiką savo talentų sinteze. Atlikėjas neslepia, kad didysis lūžis jo gyvenime įvyko, patekus į Maskvos operetės teatrą, kur įsimylėjo operetės žanrą ir suprato, kad tik čia gali save realizuoti. Galbūt todėl kiekvienas jo vaidmuo kupinas nenusakomo lengvumo, grakštumo ir jį atliekantis aktorius spinduliuoja tiek gyvenimo džiaugsmo bei laimės, kad šių jausmų su kaupu atseikėjama ir vaidinimus stebinčiai publikai. O spektakliuose demonstruojami „fouetté“, špagatai ir kankanai palieka tiesiog neišdildomą įspūdį.
Apie sudėtingus ir grandiozinius choreografinius „grand Battement“, kuriuos atlieka A.Kaminskis tarsi vienu įkvėpimu, pilnu balsu traukdamas dar ir solines partijas, Maskvoje sklando legendos ir jis nenustoja žavėti tiek Rusijos, tiek ir pasaulio šalių profesionalų.
Pirmą kartą Lietuvoje viešintis artistas Kauno publikai atliks ištraukas iš Imres Kalmano operetės „Silva“, kitus koncertinius numerius.
Svečias festivalyje „Operetė Kauno pilyje“ pasirodys Bonio iš operetės „Silva“ amplua. Būtent šis personažas artisto kūrybinėje biografijoje pažymėtas sėkmės ženklu. Bonį jis vaidino dar būdamas studentas, vėliau Irkutsko muzikiniame teatre. Su žymiaisiais Bonio kupletais pateko į Maskvos operetės teatrą, su didžiausiu pasisekimu apkeliavo garsiausias pasaulio scenas, kur publika kartu ne kartą traukė: „Būtų be moterų sunku labai...“ arba „Meilė – tokia didelė kvailystė“…
Paklaustas, kodėl būtent operetė, A.Kaminskis spaudoje ne kartą sakė, jog tai – pats pozityviausias žanras, o pozityvas ir gėris negali nepatikti. Operečių su liūdna pabaiga nebūna – tai visuomet šventė, pasaka suaugusiems apie turtingų ir vargšų gyvenimo peripetijas, meilės intrigas su laiminga baigtimi, gėrio pergalėmis prieš blogį. O kur dar juokas, dainos, šokis ir, žinoma, visa užburianti muzika....
Stebint atlikėją scenoje, pradedi tikėti, kad tai – tikrai didelių pastangų nereikalaujantis lengvasis žanras. Tačiau A.Kaminskį tokios replikos tik pralinksmina, nes taip ir turi būti – žiūrovui pateikiama tik gera emocija, puiki nuotaika, nepaprastas melodijos lengvumas ir šokio grakštumas, o ne sunkus artisto triūsas, išlieto prakaito kvapas. Visa paslaptis operetėje ir yra, kad nušlifavus daugybę sudėtingų choreografinių kompozicijų bei vokalinių partijų, laikas ištirpsta, o žiūrovui scenoje vykstantis veiksmas tampa nuostabiu reginiu.
Renginiai nemokami
Abu vakarus festivalyje grieš Rusijos ir Europos šalių jaunimo simfoninis orkestras, kuriam diriguos festivalio vyriausiasis dirigentas Julius Geniušas, dirigentai Sergejus Rolduginas (Rusija), Jonas Janulevičius, Virgilijus Visockis. Koncertų režisierius – Kęstutis S.Jakštas. Abu renginius prie Kauno pilies ves žiūrovų numylėtinis aktorius, valstybinių ir šventinių renginių bei TV laidų vedėjas Gintaras Mikalauskas, jam talkins dainininkė Ieva Vaznelytė.
Nuo pirmojo festivalio „Operetė Kauno pilyje“ (2002) organizatoriai (Gediminas Maciulevičius, Danielius Vėbra, Benjaminas Želvys, Laimutė Kuzmickaitė-Milašienė) pakvietė žiūrovus į daugiau nei 60 koncertinių programų, kuriose dainavo virš 200 dainininkų iš Lietuvos ir 20 Europos šalių, jas dirigavo 20 Lietuvos ir užsienio šalių dirigentų. Programose dalyvavo 16 įvairių sudėčių kolektyvų, atlikta daugiau nei 900 skirtingų pavadinimų kūrinių.
Įvairiausiomis vokalinės sceninės muzikos žanrų spalvomis žėrintis festivalis „Operetė Kauno pilyje“ praėjusią vasarą nuskambėjęs vienuoliktą kartą, padovanojo gerbėjams ir čia puoselėjamo operetės žanro spektaklį „Karaliaus antrininkas“.
