Prieš koncertą klavesinininkę sutikome Valdovų rūmų muziejaus menėse. Po repeticijos pakilusi nuo kėdės G.Lukšaitė-Mrázková ėmė tvarkyti ant klavesino sudėtas natas ir tyliai, su atlikėjai būdingu nuoširdumu džiūgavo: „Malonu čia grįžti, turėti galimybę groti Valdovų rūmuose. Klavesinas štai tarsi laukė manęs. (šypsosi) Šį instrumentą aš krikštijau! Prisimenu pirmąjį kartą – pradėjau bandyti, o jis pražydo... Visa kartu – didelė dovana. Ją priimu ir bent jau grojimu tikiuosi atsidėkoti. Bus daug geros nuotaikos, žaidimo – laukiu jo būtent taip nusiteikusi.“
Spalio 3 d. 18.00 val. skambės klavesinininkės pasirinkti Johanno Casparo Ferdinando Fischerio, Johanno Sebastiano Bacho ir Josefo Antoníno Štěpáno kūriniai. G.Lukšaitė-Mrázková sako, kad šį kartą ji parinko specialią gimtadienio programą, lyg kviestų į šventę.
„Sugrįžimas tarsi skirtas mano jubiliejui. Tiesa, jo nejaučiu. Jaučiuosi daug jaunesnė, tik pastebiu, kad vis daugiau artimų žmonių išeina – amžius. Todėl šįkart koncertą skiriu ne jubiliejui paminėti – noriu susitikti su draugais ir artimaisiais, – sako jau daugelį metų Čekijoje gyvenanti atlikėja G.Lukšaitė-Mrázková. – Koncertas man yra bendravimas ir tam tikra ataskaita, ko išmokau per savo gyvenimą. Nenoriu oficialių kalbų, o tik pabūti kartu ir padėkoti visiems draugams bei klausytojams – čia yra mano tikslas.“
Prahos Mūzų menų akademijos profesorė emeritė teigia pastebinti, kad tvirtėjanti Valdovų rūmų, kaip senosios muzikos centro, pozicija keičia Lietuvos muzikavimo tradicijas. „Staiga išvydome, kad yra jaunų senosios muzikos atlikėjų, studijavusių užsienyje. Matau, kad Valdovų rūmai tapo vieta, kur jie gali realizuoti kūrybinius sumanymus. Tai tarsi atvėrė vartus į barokinės muzikos pasaulį, labai tuo džiaugiuosi“, – tvirtina G.Lukšaitė-Mrázková.
Koncerto partneriai – Čekijos Respublikos ambasada Vilniuje bei Lietuvos ir Čekijos draugija.
