„Timid Kooky“ – kaip gimė šis pavadinimas ir ką jis reiškia?
Džiugas: Pavadinimą sugalvojom repeticijų metu. Pagalvojom, kad mūsų humoras turėtų būti toks gana nejaukus...
Tomas: Nes mes esam humoro trupė – profesionalaus jumoro atstovai.
Džiugas: ... o „Timid Kooky“ yra toks jausmas, lyg stovėtum ir iš apačios žiūrėtum į pašnekovą. Kaip ir norėtum kažką pasakyti, bet neišdrįsti ir nepasakai. Tai apibūdina ir tam tikras situacijas, pavyzdžiui, kai stovi prie kasos ir pardavėja tau pasako, kiek reikia duoti pinigų, bet tu neišgirsti ir pasakai „Gerai“, vietoj to, kad duotum pinigų.
Tomas: Arba ir šiandien – ėjau čia ir sudaužiau savo yo-yo. Buvo šiek tiek nejauku, nes ėjo žmonės ir žiūrėjo, kaip rinkau detales nuo žemės.
Dažnai tenka patekti į šią būseną?
Dovydas: Man atrodo mes šitoj būsenoj pakankamai nemažai buvom per visus konkursus, kuriuose dalyvavom. Būna, kai kas nors apie mus ką nors pasakoja, bet šneka ilgai ir visiškai ratais-kvadratais, o tu nelabai supranti apie ką. O tada ko nors paklausia, ir tada tu sakai: „A.“.
Tomas: Ir tada tiesiog nueini į šoną.
Dovydas: Taip, alaus nusipirkt.
Prie jūsų pavadinimo rašomi tokie stiliai, kaip proto-punk, stoner rock atmainos... kaip jūs patys vadinat savo muzikos stilių?
Dovydas: Proto-punk su stoner atmainom (juokiasi).
Džiugas: ... ir šansonais. Proto-punk žanrą atradom prieš kokius dvejus metus. Yra tokie trys juodaodžiai iš Amerikos, kurie grojo maždaug aštuntajame dešimtmetyje, keleri metai po viso punk judėjimo. Jie išleido žiauriai gerų albumų, bet tuo metu jų nieks nepastebėjo, ir va tik dabar 2014-aisiais...
Dovydas: Dabar 2018-ieji, Džiugai.
Džiugas: ... juos pradėjo atrast visame pasaulyje. Dabar jie važinėja po turus tokie jau gan seneliai, bet labai kietai varo, ir truputį priminė mūsų techninius dalykus.
Tomas: Tai kokia grupė nepasakei.
Džiugas: „Death“. Yra black metal grupė „Death“. Ir yra tie kiti. Tai mes gal labiau tie kiti.
Ką siekiate pasakyti ar išreikšti savo muzika?
Tomas: Iš tikrųjų mes siekiam tik pinigų.
Dovydas: Dar Džiugas kartais bando pasiekt savo kojų pirštus, bet jam neišeina.
Džiugas: Man išeina, tau neišeina.
Praėjusiais metais laimėjot tiek „Garažą“, tiek ir „Novus“ – pinigai lyg ir turėtų jau byrėti, ar ne? Kaip sekėsi per tuos metus?
Tomas: Neblogai sekėsi, gavom daug pinigų (juokiasi). Ir už savo uždirbtus pinigus įsirašėm albumą. Dar klipą įsirašėm, kuris tuoj išeis. O šiaip daug grojom ir dar daugiau pinigų užsidirbom begrodami (juokiasi).
O kas toliau?
Tomas: Balandžio 12 d. „Kably“ pristatysim albumą. Tada važiuosim į Alytų, o tada važiuosim į... Kauną? O dėl vasaros festivalių dar kol kas nieko nežinom. Žinom tik, kad grosim Palangoj – turbūt du kartus. Kol kas mūsų planai: Alytus, Kaunas ir Palanga. Ar daugiau žmogui reikia iš viso?
Papasakokit apie albumo įrašymą.
Džiugas: Kadangi prieš maždaug metus išleidom tokį demo, kurį įrašėm mano rūsy su diktofonu. Ir kažkaip pasirodė, kad tam rūsy iš vieno kampo labai gerai eina garsas per visą kambarį – na, bent jau būgnų. Tai pasiūliau pabandyti ten įrašyti ir albumą. Didžiąją dalį ten ir įrašėm, tik vokalus Jurgio Masiulionio studijoj pabaigėm.
Tomas: Buvo labai smagu ir Džiugo rūsy gėrėm daug kavos. Žiauriai daug kavos.
Dovydas: Iš tikrųjų, visas albumas galėtų vadintis ne „Tanzen“, o „Kafija“. Nes kartais būdavo jau per daug kavos, kai rankos dreba ir nebesupranti, kas yra kava, o kas ne.
Tomas: Bet čia ne dėl to, kad kaip galėtum pagalvoti, būtume įrašinėję iki penkių ryto ir labai daug dirbę. Ne, mes atsikeldavom normaliai, atvažiuodavom dieną ir dieną gerdavom daug kavos, o vakare grįždavom namo ir neužmigdavom. Kai įrašinėjom demo, buvom kartą pačiuožinėt su rogutėm, o kai įrašinėjom albumą – nė karto...
Kiek užtruko darbai?
Tomas: Patys įrašai apie mėnesį, o suvedimas labai daug laiko atsiėjo. Na, šiaip Jurgis viską suvedinėjo, bet mes savo trigrašius kišom daug, tai irgi užtruko. Tai pradėjom gruodį, vasarį išleidom CD.
Dovydas: Viskas galėjo užsitęsti ir iki metų ar kokių trejų, nes visą laiką buvo tas jausmas: „Čia galima geriau, ir čia galima geriau, ir dar čia galima geriau“. Tas pats buvo ir su albumo viršeliu – viską tobulini, tobulini, tobulini... bet turi ateit ta riba, kur tiesiog turi pasakyti: „Viskas gerai“.
Tomas: Jo, šiaip jeigu nebūtume sugalvoję terminų, tai man atrodo dar po šiai dienai stumdytume ten visokias bangas kompiutery ir sakytume: „Gal, blemba, perrašom ten kur nors gitarikę...“
Kaip gimsta jūsų kūryba? Pavyzdžiui, daina „Tanzen“?
Džiugas: Man atrodo, viskas prasidėjo nuo to, kad mes su Tomu sėdėjom kažkurį vakarą...
Tomas: ... ir žaidėm kortom...
Džiugas: ... prie žvakių šviesos (juokiasi). Man atrodo, aš pirmas sugalvojau ritmą, kuris man patiko, o tada, rodo,Tomas riffą jau buvo sugalvojęs...
Dovydas: O ne aš sugalvojau riffą? Nes man atrodo, kad aš.
Tomas: Vaskinam!
Dovydas: Vaskinam, kas sugalvojo riffą.
(Vaskina)
Dovydas: Aš sugalvojau riffą!
Džiugas: Dovydas sugalvojo riffą.
Tomas: Ai tai va, sėdėjom mes su Dovydu, galvojom riffą... (juokiasi)
Taip ir vyksta visa kūryba?
Dabar kažkaip atsiranda kūrinio pamatas ir tada kas nors pasiūlo, kokia linkme judėti idėjiškai. Ne konkrečią melodiją, o, pavyzdžiui, pabandyti įsivaizduoti katiną apsiblaususiom akim, kuris nori išmokti važiuoti dviračiu.
Tomas: Šiaip tai pas mus tokia įvairi ta kūryba. Buvo tokių dainų, kurias labai daug jamminom. Man atrodo, visas toks yra „Šmagas“.
Džiugas: Anksčiau daugiau nieko ir neveikėm. Dvejus metus sėdėjom ir tiesiog jamminom.
Dovydas: Buvo improvizacinis šou „Timid Kooky“. Dabar kažkaip atsiranda kūrinio pamatas ir tada kas nors pasiūlo, kokia linkme judėti idėjiškai. Ne konkrečią melodiją, o, pavyzdžiui, pabandyti įsivaizduoti katiną apsiblaususiom akim, kuris nori išmokti važiuoti dviračiu.
Kaip nutiko, kad prieš tai nedainavot nė vienas, o kažkuriuo metu pradėjot visi trys?
Tomas: Laukėm, kol Dovydas mutuos.
Dovydas: Nejuokinga, Tomai (visi kiti juokiasi).
Tomas: Šiaip visą laiką daugmaž galėjom dainuoti.
Dovydas: Ne, negalėjom.
Džiugas: Na, dainuodavom choruose, kažkada esam dainavę kiekvienas.
Tomas: Buvom įgalūs kažkada dainuot.
Dovydas: Ė, klausyk, aš Grybauskaitės padėką gavau už dainavimą.
Tomas: Man Adamkus davė penkis už tai, kad gerai mokiaus dešimtoj klasėj.
Džiugas: Bet mes nedainavom kaip grupė, tada kurį laiką ieškojom vokalisto.
Dovydas: Buvom suradę du, bet abu netiko. Tarp mūsų buvo tokia gera chemija susidariusi ir tuo metu atrodė, kad jei atsiras dar vienas narys, viskas nebebus taip pat.
Džiugas: Tada radau nebrangiai tris mikrofonus, bet jie taip ir gulėjo kokius metus neliesti, nes buvo žiauriai baisu pradėti. Tada kažkurią dieną atėjau į repeticiją kalatojančia širdimi ir sakau Tomui, kad reikia pradėti. Atsistojau nusisukęs į sieną – net prie Tomo, nors esam geri draugai, tiesiog taip baisu buvo – ir, aišku, žiauriai nusidainavau, bet reikėjo kažkaip pralaužti.
Tomas: Aš tada taip ir nepradėjau. Tarėmės, kad abu pradėsim, bet dainavo tik Džiugas.
Dovydas: Man tai buvo labai malonus siurprizas, nes manęs kaip tik tą repeticiją nebuvo. Kai paklausiau, kaip sekėsi, sakė, kad blogai. Tada pabandėm visi trys dainuot ir irgi sekėsi blogai, bet tada kažkaip lipom per tą „Timid Kooky“ momentą, kai nejauku ir nežinai, ką daryti, bet perlipom ir pasidarėm dainininkais.
Kaip albume atsirado DJ Dzigi „Tanzen“ remiksas?
Dėdė vadybininkas Vaidas ateina ir sako: „Nu tai vaikučiai, žinokit, aš parašiau didžėjui Dzygiui“
Dovydas: Viskas prasidėjo nuo, kai „LRT Opus“ laidoje „Melomanas klauso“ paleidom vieną mėgstamiausių DJ Dzigi gabalų „Uzicko kolo“. Ten visiems buvo labai didelė nuostaba, nes paprastai ten visi groja kitokią muziką, o mes leidom technuškę. Ir po to kažkaip nuėjom į susitikimą su mūsų vadybininkais ir tada atėjo vadybininkas Vaidas. Dėdė vadybininkas Vaidas ateina ir sako: „Nu tai vaikučiai, žinokit, aš parašiau didžėjui Dzygiui“.
Tomas: „Aš parašiau tam disko žokėjui iš Jugoslavijos“ (juokiasi).
Dovydas: Pasirodo, Vaidui pavyko kažkaip atkapstyt, kad DJ Dzigi ir dabar užsiima muzikine veikla, bet kitokiu pseudonimu, ir kuria jis tokią gan neišsiskiriančią elektroninę muziką. Ir tada jis jam parašė: „Ei, čia yra tokie vyručiai iš Lietuvos, kurie mėgsta tavo senesnę muziką, gal norėtum padaryti remiksą?“ Ir jis sutiko.
Tomas: Sakė: „Timid Kooky? Šita garsi Baltijos šalių grupė? Žinoma!“.
Dovydas: Iš pat pradžių, kai atsiuntė pirmą versiją, buvo kaip ir gerai. Na, jis nebuvo pilnai padarytas, bet skambėjo kaip muzika, kuri galėtų tris savaites vasarą laikytis „Power Hit Radio“ tope. Tokia, kur chebra nuvažiuoja į „Granatas“ ir per savo gariūninę „JBL“ kolonėlę leidžia ir tūsinasi.
Džiugas: Tai mes galiausiai ir ten kišom trigrašį, ir prašėm labiau gabber stiliaus padaryti.
Tomas: Esmę palikom, tik kai kurias smulkmenas pataisėm. Dabar man atrodo viskas, ko trūksta, tai nusipirkti kokią niauktą bechą ir važiuot į „Forum Palace“ stovėjimo aikštelę klausyti.
Džiugas: Ten mokama dabar.
Tomas: Eik tu šikt, tai kur su bičiuliais bonkę prasukti dabar galima?
Dovydas: Su bičiuliais visada bonkę gali prasukti.
Norit kažką pridėti pabaigai?
Džiugas: Viską, ką darai, daryk pats.
Tomas: Jeigu yra įmanoma kuo daugiau daryti pačiam, tai daryk pats tada viską. Čia ne apie vadybos reikalus.
Dovydas: Iš viso viską dešimt kartų daryk. Ai, ir bus vinilas.
Debiutinio grupės „Timid Kooky“ albumo pristatymas vyks balandžio 12 d., muzikos klube „Kablys“. Grupės kūrybos galite pasiklausyti Spotify, Pakartot arba Bandcamp platformose.
