Apie naujo skambesio paieškas ir lietuvių liaudies vietą šiuolaikinėje muzikoje pasakoja grupės narė Indrė Jurgelevičiūtė.
– Jūsų grupę sudaro nariai iš viso pasaulio. Kaip susibūrėte?
– Susipažinome studijuodami Roterdamo konservatorijoje. Jean-Christophe kilo mintis suburti mus į grupę, tad 2012 metais visi kartu susitikome pirmojo albumo įrašuose pietų Ispanijoje.
– Esate kanklininkė, nuo vaikystės dalyvaudavote folkloro ansambliuose, dainuodavote chore. Stereotipiškai žiūrint, tokia veikla atrodo nutolusi nuo šiuolaikinės muzikos.
– Kankles, savo pirmąjį instrumentą, visada turėjau su savimi, nepaisant to, į kokį stilių tuo metu būčiau nugrimzdusi. Jos ir mano didžiosios mokytojos, nes turėjau pati atrasti būdų, kaip jas pritaikyti muzikoje, kurią noriu groti. Net nebuvo minties, kad tai neįmanoma. Kartu su dainavimu kanklės man yra pats natūraliausias išraiškos būdas, tikriausiai, žymiai geresnis ir paprastesnis nei kalbėjimas.
Kartais pagalvoju, kad tos senosios dainos ir kanklės ir yra mano namai, kuriuos visada su savimi turiu. Tai ir suteikia laisvės naujiems ieškojimams. O muzikinę kryptį rinkausi intuityviai. Ir dabar sprendimus priimu pagal tai, kur labiausiai nuojauta ir širdis linksta.
– Grupės pavadinimas reiškia ne tik senovės graikų deivę, bet ir tolimą bei neištirtą žvaigždę. Ar taip apibūdintumėte ir savo kuriamą muziką? Kokią vietą joje užima lietuvių liaudies dainos ir motyvai?
– Taip, Merope yra tolima ir neištirta žvaigždė, šitaip jautėme ir savo muziką. Tarsi žengėme į atvirą nežinomą teritoriją, pilną erdvės ieškojimams ir kūrybai. Tuo metu net vienas kito gerai nepažinojome.
Lietuvių liaudies motyvai įsiliejo labai natūraliai ir tapo viena pagrindinių mūsų inspiracijų. Tekstai tarsi burtažodžiai, su daug prasmių, minimalistinės (o tuo pačiu ir labai modernios) melodijos, kurias sujungiame su savo kompozicijomis.
Tarkim, daina apie arklį, kuris „auselėmis suklausė visus paukštelius, o akelėmis suskaitė visas žvaigždeles“ – man rodos, tas bėgantis arklys tarsi apjungia visą visatą. Arba daina „Ganiau“ – nusilenkimas vienam mylimiausių dainininkų Petrui Zalanskui. Taip pat labai svarbi gamtos tema, švelnumas su visais gražiaisiais lietuviškais deminutyvais, sukaupta ramybė.
Senosios lietuviškos melodijos yra labai stiprios, bet stiprios švelniai, neša savyje gilią nuotaiką. Net grojant tolimose šalyse dažnai jaučiu, kad žmonės supranta apie ką yra ši muzika.
Man atrodo svarbu leisti tradicijai būti gyvai, dinamiškai, apjungti sena su nauja, bet visuomet išlaikyti dainos dvasią ir nuotaiką.
Nuolat keliaujant, studijuojant, dirbant su kitais muzikantais, atsiranda naujų muzikos interpretacijų. Tarkim, po mėnesių, praleistų Indijoje, kai kurios dainos pradėjo kitaip skambėti. Man tai pats tikriausias įkvėpimas, kai leidi intuicijai vesti muziką, kai pasiduodi natūraliai muzikos tėkmei.
– 2012 m. išleisto albumo „9 days“ įrašams naudojote viena tik saulės energiją, 2015 m. albumą „Amaranthine“ dedikavote pasaulio vandenynams. Kodėl?
– Gamta yra vienas pagrindinių mūsų įkvėpimo šaltinių, taip pat ir mokytoja. Dėmesys detalėms, kvėpavimas, kuo natūralesnis muzikos tekėjimas. Aišku, kad ji mūsų namai, kuriais turime rūpintis. Saulės energijos naudojimas yra tik pradžia, yra daug būdų gyventi atsakingai, tikiuos, tai ilgainiui taps įpročiais.
Taip pat šis albumas dedikuotas dviems mūsų muzikos mokytojams iš Mumbajaus, kurie pernai paliko šį pasaulį. Studijavome Indijos klasikinę muziką ir turėjome laimės sutikti šiuos muzikos meistrus.
– Ar manote, kad menas gali pakeisti tam tikras žmonių nuostatas?
– Be abejo. Menas įkvepia žmonesir ši energija yra transformuojanti.
– Kokios temos skleidžiasi naujajame albume „Naktės“?
– Naujausias albumas dedikuotas naktims – tyliam, intymiam metui, būsenai tarp realybės ir sapnų. Kai pasikeičia laiko suvokimas, pojūčiai. Įrašinėjome mažuose kambariuose, ne įrašų studijoje, naktimis, vakarais, paryčiais, norėjome pagauti ypatingą nakties nuotaiką. Atsigręžti į save, švelniai, bet labai atvirai kalbėti per muziką. Man patinka tai, kas nematoma. Kai kalbama tyliai, užuominomis, simboliais.
Tai ir pirmas mūsų darbas trio sudėtimi, tarsi senų draugų naktinis susitikimas, kai nereikia daug žodžių.
– Dalyvaujate prestižiniuose muzikos festivaliuose, esate vertinami muzikos kritikų ir publikos, tad gerai pažįstate tarptautinę šiuolaikinės muzikos areną. Galbūt galėtumėte išskirti ryškiausias šiandienines tendencijas?
– Pastebiu ir labiausiai džiaugiuos saviraiškos laisve, atvirumu ir primestų taisyklių nepaisymu.
„Merope“ pasirodymą festivalyje „Petworth“ remia Lietuvos Kultūros taryba, partneris – Lietuvos kultūros institutas.
