Anot britų dienraščio „The Guardian“, Tagaq muzika ir pažiūros neatskiriamos nuo jos tapatybės ir kilmės, tos žemės ir žmonių, kurie ją suformavo. Tanya Tagaq yra aistringa čiabuvių žemių ir teisių gynėja Kanadoje.
Kai 2014 m. Tagaq tapo pirmąja Kanados čiabuve, laimėjusią prestižinį „Polaris“ prizą už diską „Animism“ kaip geriausią šalyje išleistą albumą, savo padėkos kalboje ji primygtinai ragino žmones vilkėti ruonių kailinius ir valgyti ruonieną „kiek įmanoma daugiau“. „Tai labai skanu, o ruonių yra labai daug. Ir f... PETA!“, – savo kalbą Tagaq užbaigė „linkėjimais“ lobistinei grupei, kuri varė propagandą prieš ruonių medžioklę Kanadoje.
Mat gimusi ir augusi už poliarinio rato, kur didesnę metų dalį tvyro įšalas, Tagaq paaiškina: „Čia nėra vegetarų. Mūsų žmonės medžioja. Žiemos labai atšiaurios, ištisus mėnesius tvyro tamsa 24 valandas per parą. Visa tai daro pragyvenimą labai sunkų. Tu iš tiesų turi išgremžti gyvenimą šioje nepakeliamoje tėvynėje.“
Tais pat 2014 metais Tagaq Tviteryje įkėlė „sealfie“ („seal“ angliškai reiškia „ruonis“) – savo mažos dukros nuotrauką, kurios fone aiškiai matėsi kraujais pasruvęs sumedžiotas ruonis. Ji norėjo parodyti, kad ruonių medžioklė yra tradicinis labai skurdžiai gyvenančių inuitų būdas prasimaitinti. Tačiau po šio „sealfie“ gyvūnų teisių aktyvistai pašėlo, pradėjo kurti bjaurius ir įžeidžiančius memus, net reikalavo, kad iš Tagaq būtų atimtas kūdikis.
Tačiau dainininkė liko nepalenkiama ir apie neadekvačias „veganiškosios Kalifornijos“ reakcijas pasisakė taip: „Štai kas atsitinka, kai atstovauji mažumai. Žmonės galvoja, kad gali tau primesti savo moralę. Mūsų žmonės alksta. Statistika yra gana niūri. Jei nėra galimybės parduoti savo gaminius ir sumokėti nuomą, prasideda populiacijos krizė. Ruoniai yra mūsų karvės. Niekas neturi teisės nurodinėti visai žmonių grupei, kad ji negali naudoti savo resursų tam, kad būtų ekonomiškai pajėgi.“
Tanya Tagaq gimė Keimbridž Bėjuje, gerojai į Šiaurę nutolusioje maždaug 1500 žmonių bendruomenėje, kuri dabar vadinama Nunavutu. Jos mama buvo inuitė, tėtis – lenkų ir anglų kilmės. Tagaq lankė Kanados rezidencinės sistemos, sukurtos brutaliai čiabuvių gyventojų asimiliacijai į europietišką Kanados kultūrą, mokyklą-internatą (paskutinė tokia mokykla uždaryta 1996 m.). Tik studijuodama Naujosios Škotijos menų ir dizaino universitete Halifakse, kai jai mama atsiuntė kasetę su įrašu, Tagaq susipažino su gerkliniu dainavimu: inuitų tradicijoje taip dainuodamos draugiškai varžydavosi moterys, leisdamos laiką, kol vyrai medžiojo.
„Klausiausi gerklinio dainavimo atlikdama savo dailės užduotis ir kartais pati pritardama. Kiekvienas dainuoja duše. Taigi dainuodavau duše arba vaikštinėdama gatvėmis. Bet nemaniau, kad tai taps mano karjera“, – dienraščiui „The Sydnay Morning Herald“ pasakojo Tagaq.
Grįžusi į gimtąjį miestelį mokytojauti, Tanya padainuodavo įvairiuose renginiuose, kol patraukė Islandijos superžvaigždės Björk dėmesį. Tagaq prisijungė prie Björk turo – tai buvo pirmas kartas, kai ji išvyko iš Kanados – ir dalyvavo albumo „Medúlla“ įraše (2004).
Tagaq kūryba „nėra foninė muzika vakarienei“, kaip pati ji sako. „Ne vienerius metus į mano pasirodymus kartais ateidavo trys žmonės. Daugelis man patarinėjo nebūti tokiai keistai, nes nieko nepasieksiu. Tačiau muzika yra tokia, kokia ji nori būti.“
Tanya Tagaq įrašė 5 albumus, kuriuose ji nuolat plečia savo muzikines ribas ir nevengia pademonstruoti savo visuomeninės pozicijos. Antai jos ketvirtasis albumas „Retribution“ tapo jos deklaracija, atkreipiant dėmesį į prievartą prieš moteris ir čiabuvių kultūros naikinimą: paskutinis albumo kūrinys yra grupės „Nirvana“ dainos „Rape Me“ koveris.
Tanya Tagaq pernai išleido poezija ir inuitų folkloru perpintą atsiminimų knygą „Split Tooth“, kuri buvo nominuota dviem Kanados literatūros apdovanojimams – 2018 metų „Scotiabank Giller Prize“ ir 2019 metų „Amazon.ca First Novel Award“.
