Joje – Vilniaus arkikatedros bazilikos grigališkojo choro „Schola Gregoriana Vilnensis“ ir dirigento Michało Sławeckio (Lenkija) įrašytos giesmės iš XIV–XV a. Vilniaus bernardinų rankraščių.
Senieji pergamentiniai giesmynai saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje: iki šios programos parengimo iš jų nebuvo giedama bent keletą amžių. Tad albumas „Gaude Maria Virgo“ yra unikalus tiek turiniu, tiek naujo leidybinio formato pritaikymu: grigališkojo choralo vinilinė plokštelė yra naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninių šalių – Lenkijos, Latvijos, Estijos – kontekste.
Grigališkojo choralo vinilinė plokštelė yra naujovė ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninių šalių – Lenkijos, Latvijos, Estijos – kontekste.
Anot projekto prodiuserės, muzikologės Beatos Baublinskienės: „Naujoji plokštelė galėtų prisidėti gaivinant gerokai primirštą Vilniaus lotyniškąją muzikinę kultūrą ir ją aktualizuojant. Vinilinės plokštelės formatas, patrauklus savo vizualumu ir fiziškumu (klausomos muzikos skambesį palydi besisukančios plokštelės judesys), praplės grigališkojo choralo klausytojų ratą, ypač jaunesnės kartos: daugelis muzikos klausymuisi šiandien renkasi patefonus.
O žvelgiant plačiau, šiuolaikiškas pavidalas galbūt padės įveikti bažnytinės muzikos, konkrečiai – lotynų kalba giedamo grigališkojo choralo, įvaizdį kaip kažko konservatyvaus, nesusieto su šiuolaikine estetine pajauta.
Aukštą atlikimo kultūrą puoselėjančio choro „Schola Gregoriana Vilnensis“ (vadovas – Dainius Juozėnas) ir šios muzikos subtilybes giliai išmanančio dirigento iš Lenkijos Michało Sławeckio bendradarbiavimas laiduoja meninę kokybę ir, sakyčiau, interpretacijos adekvatumą: čia skamba tikras, savo apibrėžimą atitinkantis grigališkasis choralas, kurio grožis ir darna – kaip ir atliekant Mozarto muziką – kyla iš meniškai tikslaus teksto atlikimo.“
Plokštelėje „Gaude Maria Virgo“ („Džiūgauk, Mergele Marija“) skamba Dievo Motinai skirti kūriniai – daugiausia Žolinės mišių – iš Vilniaus bernardinams priskiriamų XIV–XV a. rankraščių.
Plokštelėje „Gaude Maria Virgo“ („Džiūgauk, Mergele Marija“) skamba Dievo Motinai skirti kūriniai – daugiausia Žolinės mišių – iš Vilniaus bernardinams priskiriamų XIV–XV a. rankraščių.
Pirmą kartą ši programa nuskambėjo 2020 m. koncertuose Vilniuje (Arkikatedroje ir Šv. Teresės bažnyčioje), 2021 m. ji buvo įrašyta ir išleista kompaktine plokštele.
Šių metų pavasarį įvyko CD pristatymai Biržuose ir sostinės Bernardinų bažnyčioje. O pasirodžius vinilinei plokštelei, ji ką tik pristatyta „Schola Gregoriana Vilnensis“ koncertuose Legnicoje (Lenkija) ir Le Mane (Prancūzija).
Pasak programos meno vadovo, dirigento Michało Sławeckio: „Pamaldumas Mergelei Marijai per amžius buvo neatsiejamas nuo Šv.Pranciškaus Asyžiečio sūnų – benardinų – dvasingumo.
Pirmą kartą ši programa nuskambėjo 2020 m. koncertuose Vilniuje, 2021 m. ji buvo įrašyta ir išleista kompaktine plokštele.
Plokštelė „Gaude Maria Virgo“ pristato jo įspūdingą vilnietišką fragmentą. Saviti giesmių variantai paimti iš Vilniuje, Vrublevskių bibliotekoje saugomo rankraščio „Graduale“ F22–103. Tai seniausia tarp čia esančių bernardinų liturginių knygų, datuojama XIV amžiumi. Jos kilmė itališka, o į Vilnių ji atkeliavo drauge su bernardinais iš Krokuvos. Keletas kūrinių pasitelkti iš dar dviejų vilnietiškųjų kodeksų F22–101 ir F22–95; iš pastarojo „Procesionale–Hymnarius“ paimti himno „Ave maris stella“ – vienintelio plokštelės kūrino, atliekamo su polifoninėmis dalimis – vienbalsiai posmeliai.
Albumo programa atveria plačią bernardinų repertuaro panoramą ir nuo amžių Vilniuje naudotas liturgines knygas. Tad tetampa ši plokštelė nuostabiu Vilniaus istorijos ir „sacrum“ tęstinumo liudijimu, kurio neblėstantis atgarsis yra liturginis giedojimas.“
