Romai žinomi kaip labai daininga tauta, todėl saugoti jų folklorą šiandien tapo itin svarbu. Tautinių bendrijų namuose vykstant naujo leidinio pristatymui buvo džiaugiamasi, jog pavyko įgyvendinti daugiau nei pusę metų vykusį projektą.
Jo metu specialistai leidosi į ekspedicijas, kurių metu lankėsi skirtinguose Lietuvos miestuose, bendravo su vietiniais romais, užrašinėjo ir įrašinėjo romų dainas. Taip buvo surinkta beveik 40 kūrinių, o į unikalų leidinį sugulė 20 atrinktų romų dainų, jų vertimai, natos ir netgi galimybė pasiklausyti dainų atlikimo.
Leidinyje prie kiekvienos dainos yra QR kodas, kuris leidžia išgirsti originalų šių dainų atlikimą.
Daininga tauta neturėjo dainyno
Projekto vadovas, smuikininkas Eduardas Bogdanovas sako, kad tai – neeilinis įvykis mūsų šalies romų kultūros tyrinėjimų istorijoje. Šis dainynas yra pirmasis tokio tipo leidinys, reprezentuojantis autentišką Lietuvos romų bendruomenės muzikinį folklorą.
„Projekto idėja užgimė dar prieš kelerius metus. Man, kaip muzikantui, vos pradėjusiam dirbti su įvairiais projektais Romų visuomenės centre, ypatingą susidomėjimą kėlė muzikinė romų kultūra, ir buvau labai nustebintas, jog iki šiol vis dar neturime nei vieno išleisto Lietuvos romų dainų rinkinio.
Autentiškas muzikinis folkloras gyvuoja perduodamas iš lūpų į lūpas, tačiau masinė popkultūra vis labiau išstumia liaudies dainas iš tradicinių bendruomenės susibūrimų. Su kiekviena karta autentiško muzikinio folkloro pavyzdžių lieka vis mažiau, jeigu jie nėra tinkamai dokumentuojami, todėl tokio pobūdžio leidiniai yra būtini siekiant ne tik išsaugoti, bet ir perduoti šį kultūrinį paveldą ateities kartoms“, – pristatymo metu sakė projekto vadovas, smuikininkas E.Bogdanovas.
Ekspedicijų metu tyrinėtojai lankėsi skirtinguose Lietuvos miestuose, bendravo su vietiniais romais, užrašinėjo ir įrašinėjo romų dainas.
Romų visuomenės centro vadovė Svetlana Novopolskaja leidinio pristatymo metu džiaugėsi, kad „Romane gilia. Lietuvių romų dainos“ taps tam tikra tąsa jau esamų tyrinėjimų ir puikus taškas, nuo kurio galima būtų plėsti romų folkloro tyrinėjimus dar plačiau: „Dėkoju visiems, kurie prisidėjo prie šio leidinio, kurie palaikė ir dirbo kartu. Laiko iš tiesų praėjo nemažai nuo tada, kai gimė ši mintis, o šiandien galime pasidžiaugti, kad rezultatą pasiekti pavyko.“
Jaučiasi nepriimti
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikinio folkloro archyvo vedėja Varsa Liutkutė-Zakarienė pasakojo, kad ekspedicijų metu renkant dainas turėjo galimybę iš arčiau susipažinti ne tik su romų folkloru, bet ir tikromis žmonių istorijomis: „Mane labiausiai nustebino, kad žmonės, kurie taip nuoširdžiai priėmė mus į namus, patys jaučiasi nepriimti ir nepažinti mūsų kultūroje. Ir tai girdėti buvo labai skaudu. Šis leidinys – viena pirmųjų kregždžių, kurių bus ir daugiau. Džiaugiuosi, kad dabar turime šį leidinį ateities kartoms.“
Šis leidinys – viena pirmųjų kregždžių, kurių bus ir daugiau.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros vedėja prof. Daiva Vyčinienė prisipažino, kad pažintis su romais ją labai nustebino: „Buvo taip įdomu pabūti pačių romų aplinkoje, buvome labai draugiškai priimti. Kai išgirdome pirmas natas, mus tarsi nutrenkė žaibas, per kūną ėjo šiurpuliukai. Tas dainavimas buvo toks tikras, stiprus, autentiškas, nesumeluotas, be jokių sceninių pagražinimų, tiesiai iš širdies.“
Be to, ten buvo taip jaučiamas bendruomeniškumas. Grįžtant atgal netgi šiek tiek su pavydu kalbėjome apie tai, kad mes, lietuviai, gal jau esame to netekę. Mūsų kaimuose mažai tebėra tokių didelių gražių šeimų, retai kada dainuojant seneliams sueitų visa šeima palaikyti ir pabūti kartu. Tai yra nepaprastai didelė vertybė.“
Vilniaus romų bendrijos vadovas Stepas Visockas džiaugėsi dėmesiu romų kultūrai: „Šios ekspedicijos man buvo neapsakomas džiaugsmas. Romų kultūra yra unikali ir atsiranda žmonių, kurie tuo domisi. Noriu padėkoti visiems ir norėčiau, kad mūsų kultūra išliktų ateinančioms kartoms.“
Visi rinkinio pristatymo svečiai dovanų gavo po vieną naujojo leidinio egzempliorių. O jau greitai šis unikalus leidinys turėtų pasirodyti įvairiose šalies bibliotekose ir meninio ugdymo įstaigose. Projektą įgyvendino VšĮ Romų visuomenės centras ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Projektą dalinai finansavo Lietuvos kultūros taryba.
