Dar 2004 m. kompozitorei paskambino režisierius Valentinas Masalskis ir pasiteiravo, ar ji norėtų sukurti muziką jo režisuojamai muzikinei pasakai „Saula“ vaikams ir ne vaikams. Abejonių ar imtis šio darbo kompozitorei Šerkšnytei nekilo. Entuziazmą tik padidino perskaityta rašytojos ir dailininkės Albinos Žiupsnytės (slapyvardžiu Maža Giraitė) pasaka apie našlę Saulą, kuri gyvena sunkioje žemiškoje buityje ir retkarčiais pakyla skristi virš jūros ir kopų, to mokydama ir savo besparnius vaikus.
Kaip teigia autorė: „Pasaka apie sparnuotą motiną ir jos vaikus yra bene vienintelė, kuri artima visai mano dailės kūrybai. Visą gyvenimą piešiu paukščius, vaikščiojančius žeme su žmogaus rankomis ir kojomis, miestus ant paukščių pečių, eisenas su vėliavomis ir muzikos instrumentais, kuriuos gabena pusiau žmonės, pusiau gyvūnai ir augalai. Kartais dalyvauja ir natos.“
Pagal pasaką „Saula“ pati Albina Žiupsnytė sukūrė septynis eilėraščius, kuriuose perteikti archajiškieji pasakų motyvai ir stipri dvasinė energija. Tokiu pagrindu kompozitorė sukūrė emocionalias šiuolaikiškas dainas, remdamasi archajiškuoju lietuvišku folkloru, ypač sutartinėmis ir raudomis. Šias dainas gali atlikti tiek vyresnių klasių mokiniai, tiek ir profesionalūs dainininkai.
Nors „Saulos dainų“ atsiradimą inspiravo spektaklis, tačiau, kaip sako kompozitorė, sugulusios į leidinį jos įgavo autonominį gyvavimą ir todėl gali būti atliekamos ir kaip dainų ciklas, ir kaip atskiri kūriniai. Natose pirmą kartą publikuojamas ir dviem variantais įrašytas visas dainų ciklas: balsui su fortepijonu ir balsui su klavesinu. Jas atlieka pirmoji šių dainų atlikėja Saulė Šerytė (mecosopranas), o fortepijono bei klavesino partijas atlieka Vaiva Eidukaitytė–Storastienė.
Natų leidybą finansavo Lietuvos kultūros taryba, o įsigyti jas galima e.parduotuvėje.
