Ilgametį A. Bumšteino susidomėjimą barokine mašinerija liudijantis performansas, „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimuose įsegęs menininkui Boriso Dauguviečio auskarą, nuolatos dinamiškai kinta. Per kelerius metus nuo premjeros Krokuvoje, jau buvo pristatytos bent trys performanso versijos, pritaikytos skirtingoms erdvėms ir atliepiančios paties kūrinio dinamišką prigimtį. „Navigacijos“ – tai galerinis „Blogų orų“ variantas, kuriam įkvėpimo suteikė faktas, kad barokiniame teatre scenos darbininkais dažnai dirbdavo jūreiviai, valdę scenos mechanizmus, tarsi naviguotų burlaivį.
„Nuolatinis kitimas šiam kūriniui labai svarbus. Kūrinio objektas yra klimato, aplinkos fenomenų, orų garsai. Pats oras nėra statiškas reiškinys – jis nuolatos kinta, jį užfiksuoti, „sužemėlapiuoti“, nuspėti yra labai sunku. Norėčiau, kad ir šis kūrinys būtų toks, kad ji būtų galima žiūrėti daugybę kartų ir kiekviena jo versija būtų kitokia. Įsivaizduoju debesį kaip šio kūrinio prototipą – jis visuomet yra tos pačios konsistencijos, bet jo forma nuolatos kinta. Išlieka barokinio teatro triukšmo mašinos, o struktūra keičiasi, taikantis prie erdvės, kurioje performansas yra rodomas. Manau, kad ši versija – tikrai ne paskutinė. Apskritai, su šia medžiaga, šiais instrumentais esu nusiteikęs dirbti visą gyvenimą“, – interviu pasakojo pats A. Bumšteinas.
„Šį žanrą galėtume laikyti mechaninių mašinų teatru – egzotiškosios baroko epochos meno atmainos tiesioginiu įpėdiniu šiandieninėje studijoje, teatre, galerijoje. Tikriausiai čia ir slypi šios pjesės meninė intriga“, – taip „Šiaurės Atėnuose“ apie A. Bumšteino barokinio teatro triukšmų mašinų kūrinį rašė Tautvydas Bajarkevičius. Dar viena jo forma, „Navigacijų“ pavidalu – jau pakeliui į sceną.