Jau 2011 metais, kuomet Baltarusijoje vyko protesto akcijos, būtent ši daina tapo pasipriešinimo simboliu. Skelbta, kad už šios dainos leidimą viešoje vietoje buvo areštuoti automobilio, iš kurio sklido muzika, keleiviai, teismas jiems skyrė dešimties parų areštą. Tais pačiais metais liepos 13 dieną įvyko kita pasipriešinimo akcija – baltarusiai įvairiuose miestuose 20 val. nustatė žadintuvo signalą su būtent šia „Kino“ daina. Pareigūnai, išgirdę šią melodiją, sulaikydavo telefonų savininkus ir pateikdavo jiems kaltinimus chuliganizmu, nepaklusimu pareigūnams.
Šią dainą vėliau buvo uždrausta leisti Baltarusijos radijo stotyse, tačiau dėl to jos kaip pasipriešinimo simbolio reikšmė tik augo. Nenuostabu, kad ir artėjant šiems prezidento rinkimams būtent „Kino“ daina, kurioje dainuojama apie pokyčių trokštančias širdis, ir vėl tapo revoliucijos trokštančių baltarusių himnu.
Žinoma, valdžia į tai reagavo itin jautriai. Jau rugpjūčio 6 dieną, artėjant rinkimams, įvyko su šiuo kūriniu susijęs incidentas. Viename iš renginių Minske jo dalyviai Kirilas Galanovas ir Vladislavas Sokolovskis paleido būtent šią dainą. Susirinkusi žmonių mina ėmė kartu dainuoti kūrinį. Tiesa, daina skambėjo vos apie minutę, pareigūnai išjungė aparatūrą, o didžėjams buvo pateiktas ieškinys – jie apkaltinti chuliganizmu, masinio renginio nutraukimu ir buvo nubausti 10 dienų areštu.
V.Sokolovskis teigė, kad šios dainos paleidimas buvo protestas prieš tai, kad Baltarusijos valdžia neleido suorganizuoti kandidatės į prezidentus Sviatlanos Cichanouskajos priešrinkiminį mitingą. O A.Lukašenka pagyrė pareigūnų sprendimą, V.Cojaus dainos paleidimą vadino „niekšišku“ ir sakė, kad pareigūnai pasielgė dar palyginti švelniai, nes juk galėjo būti ir blogiau. Jis sakė, kad tokį požiūrį jis išsako ne kaip prezidentas, o „žmogiškai“.
Artėjant rinkimams, rugpjūčio 7 dieną, šios „Kino“ dainos versiją įrašė ir alternatyvinė baltarusių grupė „Super Besse“. Dainą galite paklausyti čia:
„Kino“ daina tapo vienijančiu simboliu – Minsko požeminėse perėjose jaunimas grojo šią dainą, automobilių vairuotojai suorganizuotame „flešmobe“ garso signalais grojo šią dainą Minske. Būtent šią dainą galima dažniausiai girdėti reportažuose apie Baltarusijos protesto akcijas.
Baltarusiai netgi sukūrė viktorinas, norintiems pasitikrinti šios dainos teksto žinias.
Įdomiausia tai, kad pats V.Cojus ne viename interviu teigė nenorėjęs, kad ši daina įgautų politinį atspalvį. Kūrinys, kuris neretai įvardintas ir kaip vienu iš Perestroikos neoficialių himnų, jo teigimu, turėjo visai kitą prasmę.
Šios dainos populiarumui labai daug pridėjo tai, kad ji nuskambėjo filme „Assa“. Šio filmo režisieriui Sergejui Solovjovui reikėjo atlikėjo paskutinei kino juostos dainai, ir vienas iš variantų buvo būtent V.Cojus. Tiesa, iš pradžių režisieriui ši kandidatūra įspūdžio nepadarė, tačiau išvydęs, kaip V.Cojus dainuoja scenoje, iš karto pasiūlė jam dalyvauti filme.
Vėliau išgarsėsiančią dainą „Kino“ pirmą kartą atliko Leningrado roko klubo festivalyje 1985 metais – režisierius susitarė su V.Cojum, kad iki filmo pasirodymo daina nebebus atliekama viešai, ir V.Cojus pažadą ištesėjo. Filmas „Assa“ savai kartai tapo kultiniu, o prasidėjus Perestroikai tiek kino juosta, tiek ir V.Cojaus daina atrodė veržimosi į kitą tikrovę simboliu. Ši daina vėliau pakliuvo į grupės „Kino“ albumą „Posliednij heroj“ (pirmą kartą albumas išleistas Prancūzijoje).
Tačiau pats V.Cojus šios dainos nelaikė kovos už laisvę simboliu, o ir paties savęs nevadino kovotoju už pokyčius.
„Aš nelaikau šios dainos protesto daina, – interviu metu sakė jis. – Aš nelabai suprantu, kam jos reikėjo šiam filmui. Man atrodo, kad daina čia yra tarsi įstatytas dantis.“
V.Cojus viename iš interviu išreiškė viltį, kad kažkada žmonės supras tikrąją dainos reikšmę ir „viskas stos į savo vietas“. Jis sakė, kad šios dainos reikšmė yra „globali žmogiška“, o ne „politinė“, ir pasisakė prieš tai, kad politinės jėgos išnaudoja ją savo tikslams.
Buvęs „Kino“ narys Aleksejus Rybinas pasakojo, kad „permainos, apie kurias dainavo Viktoras, – tai ne politinio pobūdžio permainos <…> Tai kur kas gilesnės permainos viduje, apie kurias dainavo, rašė, piešė, kūrė paminklus visi pasaulio menininkai.“
Pasakojama, kad patys grupės nariai nelabai mėgo šios dainos, o įkvėpimu sukurti šį kūrinį buvo „The Smiths“ daina „Barbarism Begins At Home“.
Šią savaitę, rugpjūčio 15 dieną, sukanka 30 metų nuo V.Cojaus žūties autokatastrofoje netoli Rygos. „Choču peremen“ buvo paskutinis kūrinys, sugrotas paskutiniame „Kino“ koncerte 1990 metų rugpjūčio 24 dieną.
Sena tiesa: atlikėjams įrašius dainą, ji tampa jau nebe jų pačių nuosavybe – klausytojai priskiria jai tokias reikšmes, kokias nori. Taip nutiko ir su šiuo Viktoro Cojaus kūriniu. Nesvarbu, kad jis nelaikė šios dainos protesto daina, tūkstančiams baltarusių tai skamba kaip kvietimas kovoti už savo laisvę.
