LATGA primena, kad plagiato sąvokos LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas nepateikia: „Tačiau bendrąja prasme plagiatas yra suprantamas kaip svetimo autorių teisių objekto ar jo dalies neteisėtos kopijos padarymas ir pateikimas kaip savo. Iš esmės plagiatą galima apibrėžti kaip autorių teisių objekto autorystės (visos ar dalies) pasisavinimą pažeidžiant tiek turtines, tiek neturtines autoriaus teises.“
Kūrinio plagijavimo faktą gali patvirtinti tik pats kūrinio autorius.
„Esant teisiniam ginčui tik teismo paskirti ekspertai gali nustatyti kūrinio plagijavimo faktą. Originalaus kūrinio autorius, kurio teisės buvo pažeistos, gali reikalauti atlyginti turtinę ar neturtinę žalą, paskelbti apie pažeidimą spaudoje ar sumokėti kompensaciją. Taip pat už neteisėtą kūrinio atgaminimą ar viešą paskelbimą gali grėsti administracinė atsakomybė: bauda nuo 280 iki 3500 Eur (Administracinių nusižengimų kodekso 122 str.), o už autorystės pasisavinimą – netgi baudžiamoji atsakomybė (Baudžiamojo kodekso 191 str.)“, – teigiama LATGA atsakyme.
„Kūrinio plagijavimo faktą gali patvirtinti tik pats kūrinio autorius. Klausytojas, girdėdamas kūrinį, gali daryti prielaidą kad šis panašus į jau anksčiau sukurtą kūrinį, tačiau jis negali patvirtinti neteisėto kopijavimo fakto. Klausytojas gali pranešti originalaus kūrinio autoriui savo įtarimus dėl galimo kūrinio kopijavimo, o sprendimą dėl tolimesnių teisinių veiksmų vis tik turi priimti pats autorius, įvertinęs ar iš tiesų kūrinių panašumas yra toks akivaizdus, kad vieną jų galima būtų laikyti kito kūrinio kopija“, – rašo LATGA.